Lazeris

Karas Ukrainoje: Didžioji Britanija gynėjams suteiks lazerinių ginklų  

Karas Ukrainoje. 2022-ųjų vasario 24 d. Rusija, neapsiribojusi Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įsteigimu ir Krymo aneksija, užpuolė Ukrainą. Sekite naujausių įvykių kroniką kartu su didžiausiu Vakarų Lietuvoje naujienų portalu VE.lt.

Atnaujinta 10:09 val.

Didžioji Britanija Ukrainai suteiks lazerinių ginklų  

Didžiosios Britanijos didelės galios lazerinis ginklas gali būti išsiųstas į Ukrainą Rusijos bepiločiams orlaiviams numušti, sako gynybos sekretorius.

Granto Shappso teigimu, ginklas gali turėti „didžiulių padarinių“ konfliktui Europoje. Tikimasi, kad „DragonFire“ ginklas bus išleistas iki 2027 m., tačiau G. Shappsas teigė norintis „paspartinti“ gamybą ir padaryti jį prieinamu greičiau.

Sėkmingas lazerio bandymas pirmą kartą įvykdytas prieš oro taikinį dar sausio mėnesį. Iš pradžių buvo tikimasi, kad lazeris pradės veikti 2032 m., tačiau naujos reformos, skirtos paspartinti vyriausybinius ginklų pirkimus, reiškia, kad jis bus paruoštas penkeriais metais anksčiau.

Nepaisant to, gynybos sekretorius, lankydamasis Porton Dauno karinių tyrimų centre, žurnalistams sakė, kad nori tai dar labiau paspartinti. „Tarkime, kad jis neturėjo būti 100% tobulas, kad ukrainiečiai galėtų jį gauti“, – sakė jis.

Rusų raketa pataikė į Slovjansko miesto centrą ir apgadino kelis daugiabučius namus

Pirmadienio rytą priešo raketa pataikė į Donecko srities Slovjansko miesto centrinę dalį ir apgadino daugiabučius namus. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Slovjansko miesto karinė administracija apie tai pranešė savo feisbuko puslapyje, cituodama administracijos vadovą Vadymą Liachą.

„Šiandien Slovjanske blogas rytas. Apie 7 valandą miestas buvo apšaudytas, raketa pataikė į centrinę miesto dalį – Pašto gatvę. Mes laikomės, esame kartu. Saugokitės“, – sakoma V. Liacho paskelbtame vaizdo pranešime.

Dėl šio apšaudymo buvo apgadinti daugiabučiai namai, tačiau, laimei, aukų nebuvo.

Donecko regionas nuolat apšaudomas Rusijos. Beveik kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna gyvenamuosius ir administracinius pastatus, energetikos ir infrastruktūros objektus. Donecko regione yra ilgiausia fronto linija, siekianti apie 300 km.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU): modernizuoti Ukrainos jūrų bepiločiai orlaiviai gali gabenti 1 toną sprogmenų už 1000 kilometrų

Balandžio 14 d. Ukrainos karinio jūrų laivyno bepiločiai lėktuvai „Sea Baby“ buvo modernizuoti ir dabar gali gabenti beveik toną sprogmenų, kad pataikytų į taikinį, esantį už daugiau kaip 1000 kilometrų, sakė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) atstovas spaudai Artemas Dekhtiarenko.

„Tai reiškia, kad SBU gali pasiekti taikinį beveik bet kurioje Juodosios jūros vietoje“, – pridūrė A. Dekhtiarenko.

Per rusų smūgį Dnieprui dėl raketos nuolaužų sužeista 13 žmonių

Dniepro mieste dėl raketos nuolaužų, pataikiusių į gyvenamąjį rajoną, buvo sužeista 13 žmonių.

Taip teigia regiono karinės administracijos viršininkas Serhijus Lysakas, „Telegrame“ pateikęs naujausią informaciją.

„Dniepro mieste vakar į medikus kreipėsi dar viena moteris, kuri buvo sužeista dėl ant žemės nukritusių raketos nuolaužų. Taigi, šiuo metu nukentėjusiųjų skaičius siekia 13. Tarp jų yra ir vaikas“, – pranešė pareigūnas.

S. Lysakas pabrėžė, kad naktį į pirmadienį Dniepro rajone buvo užfiksuotas dar vienas sprogimas. Priešas smogė infrastruktūros objektui. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Šiuo metu vertinama, kokia žala padaryta.

Be to, pasak pareigūno, praėjusį vakarą ir ankstyvą pirmadienio rytą užpuolikai toliau apšaudė Nikopolio rajoną. Dronais smogta rajono centrui ir Červonohrihorivkos bendruomenei. Myrivo bendruomenė buvo apšaudoma iš sunkiosios artilerijos. Smarkiai apgadintas vienas gyvenamasis namas, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją parą Ukrainoje užfiksuoti 54 koviniai susirėmimai. Ukrainos karinės oro pajėgos smogė 22 priešo gyvosios jėgos ir technikos telkiniams.

Rumunijoje pastebimas Rusijos propagandos antplūdis, teigia žurnalistas

Rumunijoje egzistuoja Rusijos propaganda, o jos strategija – viską atmesti.

Taip teigia „Newsweek“ Ukrainos karo vietinis korespondentas Rumunijoje Remusas Cernea, kalbėjęs Bulgarijos sostinėje vykstančioje Tarptautinės Krymo platformos antrojoje Juodosios jūros saugumo konferencijoje.

Propagandininkų vykdoma strategija – viską atmesti ir neigti, sakė žurnalistas, prisimindamas, kaip būriai trolių nuolat tvirtina, kad karo reportažai iš Ukrainos yra neva filmuojami kino studijoje kažkur Bukarešte. Pasak jo, tie troliai sukurpia daugybę komentarų, tačiau iš tiesų tai tik keli žmonės, kurie rašo dešimčių paskyrų vardu. Šie komentarai yra didžiojo Rusijos informacinio karo dalis, sakė žurnalistas.

Pasak R. Cernea, jis turi tiesiogine prasme įrodinėti auditorijai tai, ką savo akimis matė fronte.

„Rumunijoje vis dar yra daug žmonių, kurie, nors ir neveikia tiesiogiai Rusijos naudai, bet bando nustumti Ukrainą į šešėlį, kad suklaidintų žmones. Turime tai suprasti ir tam priešintis“, – sakė R. Cernea.

Rumunijos žurnalistas taip pat pažymėjo, kad Ukrainos karinė administracija turėtų glaudžiau bendrauti su žiniasklaida. „Svarbu, kad užsieniečiai turėtų galimybę matyti tiesą apie Ukrainą ir nuodugniai žinoti apie įvykius fronte, nes tai turi įtakos ir ginklų tiekimo situacijai. Tiesa ir stiprybė yra Ukrainos pusėje. Ir mes turime aiškiai parodyti, kas kaltas dėl šio karo, kad niekam nekiltų jokių abejonių“, – pabrėžė rumunų žurnalistas.

J. Borrellis: Rusijos karas Ukrainoje kelia „egzistencinį pavojų“ Europai

ekrano nuotr

Prasidėjus plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Europa vėl susiduria su grėsme jos teritorijai, o ES yra priversta savo saugumo politikoje daugiausiai dėmesio skirti gynybai. Ukrainoje vykstantis karas kelia egzistencinį pavojų visai Europos Sąjungai.

Taip vyriausiasis ES atstovas Josepas Borrellis teigia Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) svetainėje pasirodžiusiame tinklaraščio įraše, kuriame komentuoja savo naujosios knygos „Europa tarp dviejų karų“ pasirodymą.

„Ukrainoje tęsiantis Rusijos agresijai, į Europą grįžo kova dėl teritorijų ir karinis smurtas, kurį jau buvome pamiršę. Tuo metu, kai lieka vis mažiau garantijų, kad Amerika išties pagalbos ranką Europai, šis karas ES kelia egzistencinį pavojų“, – teigė aukščiausio rango ES diplomatas.

„Jei V. Putinui pavyks sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę, jis tuo neapsiribos. Jei jis laimės – nepaisant to, kad Ukrainą aiškiai palaiko europiečiai ir JAV visuomenė, – bus išsiųstas aiškus signalas apie mūsų gebėjimą pakovoti už save ir savo įsitikinimus“, – pridūrė J. Borrellis.

Jis atkreipė dėmesį, kad ES turi pakeisti visą Europos gynybos paradigmą. Bendroji rinka ir prekyba padėjo pasiekti taiką tarp ES valstybių, tačiau šiomis priemonėmis išorinio saugumo nebeužtikrinsi. Europiečiai pernelyg ilgai pasikliovė, kad jų saugumu pasirūpins JAV, ir mažiausiai 30 metų po Berlyno sienos griūties leido vykti „tyliam nusiginklavimui“.

„Privalome prisiimti strateginę atsakomybę ir sugebėti patys apginti Europą, sukurdami tvirtą europinį ramstį NATO viduje. Ir tokių veiksmų turime imtis labai greitai. Ne todėl, kad ketiname kariauti. Priešingai – norime išvengti karo, turėdami priemonių patikimai atgrasyti bet kokį agresorių“, – pabrėžė vyriausiasis ES atstovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad tokios pastangos nereiškia, kad bus suformuota Europos kariuomenė. Gynyba yra ir artimiausiu metu liks išimtinė ES valstybių narių prerogatyva. Tačiau toks paradigmos pokytis reiškia, kad kiekviena ES narė privalės daugiau išleisti gynybai nacionaliniu lygmeniu. Tokių išlaidų suma 2023 m. ES vidutiniškai sudarė 1,7 proc. BVP. Norint pasiekti nustatytus tikslus, ji turėtų būti didinama ir sudaryti daugiau nei 2 proc.

Tuo pat metu Europos šalys privalo didinti išlaidas, kad užpildytų spragas, vengtų dubliavimosi ir didintų veiksmų suderinamumą. Pasak J. Borrellio, šiandien Europos šalių kariuomenės bendromis jėgomis perka vos 18 proc. karinės įrangos, tuo tarpu, kai dar 2007 m. buvo nustatyta 35 proc. siekianti tokių pirkimų gairė.

Ukrainos gynybos ministras: padėtis rytų fronte įtempta

ekrano nuotr

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas padėtį rytiniame fronte pavadino įtempta. Rusų daliniai mėgina veržtis į teritorijas, esančias į vakarus nuo Bachmuto, feisbuke rašė ministras, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Nepaisant kiekybinės priešo persvaros, mes sėkmingai sužlugdėme šiuos planus – gynėjų drąsos, pasirengimo ir profesionalumo dėka“, – teigė R. Umerovas.

Jis pranešė sekmadienį aplankęs Ukrainos dalinius Rytų fronte. Časiv Jaras, dėl kurio vyksta mūšiai, yra už kelių kilometrų į vakarus nuo Bachmuto. Ukrainos pajėgos mano, kad rusų daliniai iki gegužės 9 d. nori užimti miestą. Šią dieną Rusija kariniu paradu Raudonojoje aikštėje mini pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

V. Zelenskis: reikia sustabdyti teroro toleravimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo didesnių Vakarų pastangų įgyvendinant Rusijai įvestas sankcijas, kad būtų sustabdytos vis intensyvėjančios rusų atakos. „Deja, pagalba Ukrainai vis dar yra ribota, o Rusijos valstybė vis dar turi prieigą prie svarbių komponentų, kurie reikalingi raketų ir dronų gamybai“, – sakė jis sekmadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Kiekvienoje raketoje, kuri smogia Ukrainai, anot V. Zelenskio, yra daug komponentų, įsigytų iš įmonių kitose šalyse ir įvežtų per Rusijos kaimynių teritoriją. „Visa tai turi būti sustabdyta: teroro toleravimas, teroristų gebėjimas rasti sąjungininkų visame pasaulyje ir pats rusų teroras – visos jo formos“, – kalbėjo prezidentas.

Jis pareikalavo iš Vakarų didesnės paramos Ukrainai ginantis nuo rusų oro ir raketų smūgių ir atkreipė dėmesį į sėkmingą Irano atakų prieš Izraelį naktį į sekmadienį atrėmimą. „Visas pasaulis mato, kas yra tikra gynyba, ir jis mato, kad tai įmanoma“, – pažymėjo V. Zelenskis. Pasaulis esą taip pat matė, kad Izraelis gindamasis nebuvo vienas, o buvo remiamas sąjungininkų. „Ir kai Ukraina sako, kad jos sąjungininkai neturi užmerkti akių prieš rusų raketas ir dronus, tai tas reiškia, kad jie turi veikti – ir veikti ryžtingai“, – tęsė V. Zelenskis.

JAV Atstovų rūmų pirmininkas pasakė ateinančiomis dienomis pristatysiantis įstatymo dėl pagalbos Izraeliui projektą

JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas sekmadienį pasakė siekiąs po Irano savaitgalį įvykdyti antpuolio dar šią savaitę pasiūlyti suteikti Izraeliui karinės pagalbos, tačiau nepaaiškino, ar jos pakete bus numatyta finansavimo skirti ir Ukrainai.

Amerikos pagalba šioms dviem šalims nusilpo, politikams nesugebant dėl jos susitarti Kongrese, kur kandidato į prezidentus nuo respublikonų partijos D. Trumpo sąjungininkas M. Johnsonas blokuoja pirmiau pasiūlytą ir Senate jau patvirtintą 95 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą, kurį prezidentas Joe Bidenas nori skirti Izraeliui, Ukrainai bei Taivanui.

„Atstovų rūmų respublikonai ir respublikonų partija supranta, kad būtina palaikyti Izraelį. Mes dar kartą pamėginsime tai padaryti šią savaitę, kaip tik šiuo metu yra sprendžiama, kas turėtų būti tame pakete“, – kalbėdamas per televizijos kanalą „Fox“ sakė M. Johnsonas.

„Svarstome visas nuomones šiais papildomos pagalbos klausimais.“

Kalbant apie pagalbą Ukrainai, M. Johnsonas vaikšto peilio ašmenimis, kadangi D. Trumpas ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai Atstovų rūmuose yra skeptiškai nusiteikę dėl to, kad Kyjivui derėtų skirti milijardus JAV dolerių apsiginti nuo rusų okupantų pajėgų.

Penktadienį rūmų pirmininkas Floridoje buvo susitikęs su D. Trumpu. Sekmadienį televizijos kanalui „Fox“ jis sakė svarstąs pagalbą Ukrainai suteikti paskolos forma – tą padaryti siūlo D. Trumpas ir, M. Johnsono teigimu, „manau, kad daug kas tam pritaria“.

Tuo tarpu D. Bidenas sekmadienį telefonu kalbėjosi su Kongreso vadovais, tarp jų ir M. Johnsonu, kad aptartų tai, jog Rūmai „privalo kuo skubiau“ patvirtinti pagalbos paketą, dėl kurio Senate susitarė abejų partijų atstovai.

Iš JAV – signalas dėl paramos paketo

ekrano nuotr

JAV Senato daugumos lyderis demokratas Chuckas Schumeris paskelbė, kad per prezidento Joe Bideno ir Kongreso lyderių skambutį buvo pasiektas „konsensusas“, kad Kongresas turi skubiai imtis veiksmų, jog Izraelį ir Ukrainą pasiektų parama. Ch.Schumer per spaudos konferenciją Niujorke pabrėžė, kad viliasi, jog jau šią savaitę bus pasiekta, kad abi šalis pasiektų parama.

J.Bidenas sekmadienį kalbėjo su Senato daugumos lyderiu Ch.Schumeriu, Atstovų Rūmų pirmininku Mike‘u Johnsonu, Atstovų Rūmų mažumos lyderiu Hakeemu Jeffriesu ir Senato mažumos lyderiu Mitchu McConnelliu, rašo „ABC News“.

Ch.Schumeris pabrėžė, kad geriausias būdas išsiųsti paramą Izraeliui ir Ukrainai – Atstovų Rūmams pagaliau paimti ir patvirtinti nacionalinio saugumo paketą, į kurį ir yra įtraukta parama Izraeliui ir Ukrainai.

Šį paketą dar vasario 13 dieną patvirtino Senatas, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas M.Johnsonas iškart paskelbė, kad tam priešinsis. Šio paketo klausimas iki šiol nebuvo pasiūlytas balsavimui.

Paketą sudaro 95 milijardai JAV dolerių. 60 milijardų iš jų – skirti Ukrainai.

„Geriausias būdas padėti Izraeliui atstatyti priešraketinę ir priešdronininę gynybą – skubus paketo patvirtinimas. Izraelis išleido daugiau nei milijardą JAV dolerių, kad apgintų save. Paketo patvirtinimas leistų papildyti gynybą“, – kalbėjo Ch.Schumeris.

Savaitgalį Atstovų Rūmų lyderis Steve‘as Scalise skelbė, kad Atstovų Rūmai pakeis savo darbotvarkę, kad „apsvarstytų pasiūlymą, kuris remia sąjungininką Izraelį ir priverstų Iraną ir teroristinius dalinius atsakyti už veiksmus.“

Vokietija siunčia Kyjivui dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“

ekrano nuotr

Vokietijos vyriausybė, po kelis mėnesius trukusių Ukrainos prašymų, siunčia Kyjivui dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“. Tuo tarpu o vienas karo apimtos šalies vadas teigia, kad padėtis fronto linijoje darosi vis sunkesnė.

Vokietijos oro gynybos sistema atkeliauja iš Bundesvero atsargų ir turi būti nedelsiant perduota, šeštadienį Berlyne paskelbė Vokietijos gynybos ministerija.

Pasak ministerijos, Vokietija iki šiol Ukrainai atsiuntė dvi „Patriot“ sistemas, kurios kovoje su Rusijos agresija pasirodė esančios labai naudingos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui už Ukrainoje jau naudojamą sistemą „Patriot“ ir papildomas raketas.

„Ačiū, Olafai, už tavo lyderystę, – rašė jis X, platformoje, anksčiau vadintoje „Twitter“. – Tai yra tikras paramos Ukrainai ženklas mums kritiniu metu.“

Jis taip pat paragino kitų šalių vadovus sekti Vokietijos pavyzdžiu.

Ukrainos kariai metalo laužu pavertė visą rusų konvojų

Per operaciją sunaikinta apie 20 vienetų priešo kovinės technikos, taip užkertant kelią okupantams įsitvirtinti mieste.

„Pavertę priešo šarvuotąją techniką metalo laužu Bachmutsko kryptimi, atrėmėme rusų puolimą prie Časiv Jaro“, – teigiama pranešime.

Balandžio pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė apie kelias nesėkmingas Rusijos pajėgų atakas Časiv Jaro rytiniame pakraštyje. Nepaisant Rusijos kareivių bandymų užimti kelis statinius, Ukrainos kariškiai sėkmingai išstūmė juos iš teritorijos.

Ukrainos pareigūnai anksčiau atkreipė dėmesį į sudėtingą padėtį šiame mieste, apibūdindami ją kaip sudėtingiausią nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Rusijos artilerija ir aviacija toliau kasdien bombarduoja vietovę ir tik retkarčiais trumpam sustoja.

Parengta pagal „Defence Blog“.

 Gynėjų pajėgos smogė į rusų pozicijas: kas vyksta fronte

Per pastarąją parą Ukrainos fronte įvyko daugiau kaip 80 karinių susirėmimų , balandžio 12 d. vakariniame pranešime pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos kariuomenė surengė du raketinius ir 72 oro smūgius, atliko 116 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.

„Dėl Rusijos teroristinių atakų, deja, yra žuvusių ir sužeistų civilių gyventojų. Buvo sugriauti ir apgadinti daugiaaukščiai ir privatūs pastatai, taip pat kiti infrastruktūros objektai“, – pranešė Generalinis štabas.

Maskvoje sprogus automobiliui sužeistas buvęs Ukrainos saugumo pareigūnas

Buvęs Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareigūnas buvo sužeistas penktadienį Maskvoje susprogdinus jo automobilį, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Vasilijus Prozorovas buvo sužeistas į rankas ir kojas, valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė Rusijos saugumo šaltinis.

Šaltinis gelbėjimo tarnybose Rusijos žiniasklaidai sakė, kad jis buvo sužeistas, kai prie jo namų šiaurinėje Maskvoje sprogo užtaisas, pritvirtintas po visureigiu.

Anoniminis šaltinis teigė, kad sprogimas įvyko, kai V. Prozorovas užvedinėjo automobilį.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip dalis automobilio sprogsta, kai vyras į jį įsėda automobilių stovėjimo aikštelėje prie gyvenamojo namo.

Rusijos valstybinė žiniasklaida citavo V. Prozorovui neįvardytą artimą šaltinį, kuris teigė, kad jis yra gyvas ir jo gyvybei pavojus negresia.

2019 metų kovą V. Prozorovas Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kurioje sakė, kad persikėlė iš Ukrainos į Rusiją dėl „ideologinių priežasčių“.

Penktadienį „RIA Novosti“ pranešė, kad jis davė interviu agentūrai likus kelioms dienoms iki akivaizdaus pasikėsinimo nužudyti.

Ji citavo jo žodžius, kad jis dirbo SBU Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje, o 2014 metų balandį persikėlė į Kyjivą ir „susisiekė su Rusijos saugumo tarnybų atstovais bei pasiūlė bendradarbiauti“.

„Nuo pirmųjų dienų pradėjau dirbti, teikdamas informaciją Rusijos Federacijos saugumo tarnyboms“, – sakė jis.

Per dvejus metus besitęsiantį Rusijos karą nemažai su Maskva kolaboravusių pareigūnų okupuotoje Ukrainoje tapo pasikėsinimo taikiniais.

Per rusų antskrydžius Charkovo srityje žuvo žmogus, yra sužeistųjų

Per Rusijos oro antskrydžius Charkovo srityje Ukrainos šiaurės rytuose penktadienį žuvo mažiausiai vienas žmogus. Auka yra 65 metų vyras, tinkle „Telegram“ pranešė policija.

Dar trys civiliai per atakas Vovčansko mieste, Monačynivkos kaime ir Kupjansko rajone buvo sužeisti.

Trys žmonės, institucijų duomenimis, sužalojimų patyrė ir per atakas rytinėje Donecko srityje. Pietinėje Chersono srityje nukentėjo du žmonės.

Per du mėnesius Ukraina susigrąžino 38 vaikus

Per praėjusius du mėnesius Ukraina, padedama užsienio partnerių, susigrąžino 38 vaikus. Tai tinkle „Telegram“ pranešė parlamento įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmytras Lubinecas. Jis pridūrė, kad labiausiai prie to prisidėjusi šalis yra Kataras.

Anot D. Lubineco, Ukraina yra parengusi vaikų sugrąžinimo algoritmą. Tačiau pats procesas stringa. „Mes turime susigrąžinti dešimtis tūkstančių vaikų ir suteikti jiems laimingą vaikystę namuose“, – teigė pareigūnas.

Ankstesniais Kijevo duomenimis, Ukraina yra identifikavusi beveik 20 000 vaikų, kurie buvo išvežti į Rusiją ar rusų okupuotas Ukrainos teritorijas.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje dėl vaikų deportacijos yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo įgaliotinės vaikų teisių klausimais Marijos Lvovos Belovos arešto orderį. Rusija kaltinimus neigia.

Rusijai ruošiant didelį puolimą – ekspertų įspėjimas: pasakė kas gali laukti antrojo pagal dydį Ukrainos miesto

Pastaruoju metu Vakarų pareigūnai žiniasklaidoje išreiškė susirūpinimą, kad Ukrainos gynybai gali grėsti žlugimas dėl naujo Rusijos puolimo.

Ukrainai trūksta ir žmonių, ir amunicijos, o mūšio lauke vis dažniau atrodo, kad ji neturi pakankamai karių ir ginkluotės.

Vakarų pareigūnai, susipažinę su situacija, agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad šiuo metu šalyje yra „pats trapiausias momentas“ nuo karo pradžios.

Jie perspėjo, kad Rusijai gali būti suteikta galimybė pirmą kartą nuo pat karo pradžios smarkiai pasistūmėti į priekį.

Po pranešimų, kad antrasis pagal dydį Ukrainos miestas Charkovas gali būti vienas iš galimų atnaujinto Rusijos puolimo taikinių, daugelis analitikų mano, kad Vladimiras Putinas per artimiausius mėnesius greičiausiai pradės plataus masto puolimą.

Pastaraisiais mėnesiais Charkovo miestas buvo intensyviai bombarduojamas iš Rusijos, apšaudomas balistinėmis raketomis S-300 ir aviacinėmis bombomis.

Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos surengė „dvigubo smūgio“ ataką – tai taktika, kai į taikinį smogiama antrą kartą, siekiant atakuoti gelbėjimo tarnybas, kurios atvyko į pirminio smūgio vietą.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Charkovas nėra labiausiai tikėtinas taikinys, tačiau Rusijos naujienų agentūros iškėlė šią perspektyvą.

Jei jis taptų taikiniu, tai greičiausiai būtų padaryta dėl jo artumo prie Rusijos sienos – ir dėl išpuolių netoliese esančiame Rusijos Belgorodo regione.

Vladimiras Putinas anksčiau kalbėjo apie „buferinės zonos“ sukūrimą Ukrainos pasienyje, kad sustabdytų išpuolius prieš Rusiją.

Antradienį Ukrainos gynybinius įtvirtinimus Charkovo srityje inspektavęs Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Rusija gali rengti didelį puolimą gegužės pabaigoje arba birželį.

Tačiau manoma, kad užimti Charkovą Maskvai būtų sudėtinga – jau vien dėl to, kad 2022 m. jai to padaryti nepavyko.

Ukrainos ekspertas ir buvęs gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas leidiniui „The Economist“ sakė, kad yra „didelė tikimybė“, jog Rusijai nepavyks atlikti dalykų, kurių reikia norint užimti Charkovą: apsupti miestą, nustatyti oro pranašumą ir laimėti miesto kampaniją.

Vis dėlto baiminamasi, kad Rusija gali bandyti sunaikinti miestą per puolimą, primenantį puolimą Alepe.

„Šiuo metu yra dvi problemos: šaudmenų klausimas ir gyvosios jėgos klausimas. Jei jie juos išspręs, manau, kad Ukraina gali sulaikyti Rusijos puolimą. Tačiau jei jie nebus sprendžiami, yra tikimybė, kad Rusija šią vasarą pasieks didesnių laimėjimų“, – Filadelfijoje įsikūrusio analitinio centro „Foreign Policy Research Institute“ vyresnįjį mokslinį darbuotoją cituoja „Sky News“.

Nyderlandai pažadėjo skirti papildomą milijardą eurų Ukrainai paremti

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte penktadienį pažadėjo skirti papildomą milijardą eurų karinės paramos Ukrainai, kurią, pasak jo, „kasdien niokoja Rusijos agresija“.

Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui.

„Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų. Tai papildys du milijardus eurų, dėl kurių jau buvo susitarta“, – paskelbė M. Rutte platformoje „X“.

„Taip pat nuspręsta, kad skirsime tris milijardus eurų karinei paramai kitais metais“, – pridūrė kadenciją baigiantis ministras pirmininkas po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

M. Rutte, turintis visas galimybes tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, užbaigė savo „X“ žinutę žodžiais: „Ukraina turi laimėti šią kovą. Dėl savo ir mūsų saugumo.“

Naujausi oro smūgiai Ukrainos energetikos tinklui lėmė didžiulius elektros tiekimo sutrikimus.Ketvirtadienį Rusija Ukrainos energetikos objektus apšaudė maždaug 40-čia dronų ir sugriovė elektrinę Kyjivo regione.

„Ukrainai reikia daugiau, kad galėtų apsisaugoti, – sakė M. Rutte. – Kartu su tarptautiniais partneriais mes toliau darome viską, kas įmanoma, kad greičiau perduotume jai daugiau šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos priemonių.“

Rusija praneša numušusi penkis Ukrainos bepiločius

Rusijos oro gynyba, pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, naktį į penktadienį numušė penkis Ukrainos paleistus dronus.

Keturi bepiločiai sunaikinti virš Rostovp srities, o vienas – virš Belgorodo. Abi šios sritys yra prie sienos su Ukraina.

Ministerija kalbėjo apie seriją mėginimų surengti „teroro atakas“ prieš taikinius Rusijos teritorijoje, kurioms užkirstas kelias.

Rusija dėl „nepriimtinų“ ministro pastabų išsikvietė Prancūzijos ambasadorių

Rusija penktadienį išsikvietė Prancūzijos ambasadorių Maskvoje, norėdama pasiskųsti dėl „nepriimtinų“ Prancūzijos užsienio reikalų ministro Stephane‘o Sejourne pastabų, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

S. Sejourne pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija nėra suinteresuota kalbėtis su Kremliumi.

„Prancūzijos ambasadorius buvo informuotas apie nepriimtiną tokių pareiškimų, kurie neturi nieko bendra su realybe, pobūdį“, – pranešime nurodė užsienio reikalų ministerija ir pasmerkė „sąmoningą poelgį“, kuriuo „siekta pakenkti bet tokio dialogo tarp abiejų šalių galimybei“.

Šaltiniai: Ukrainos saugumo tarnyba atlieka kratas su Maskva susijusios bažnyčios aukšto rango kunigui

Balandžio 12 d. rytą Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko kratą Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios (UPC-MP) aukšto rango nario arkivyskupo Mykolos Danylevičiaus patalpose, pranešė „Kyiv Independent“ šaltiniai teisėsaugos institucijose.

Šaltiniai nepaaiškino, kuo įtariamas Danylevičius, tačiau teigė, kad arkivyskupas palaikė „rusų pasaulio“ ideologiją ir pateisino Rusijos agresiją.

Rusijoje dėl potvynių grėsmės Orenburgo miesto meras nurodė gyventojams evakuotis

Potvynis Rusijos Orenburgo mieste penktadienį tapo „kritinis“, todėl, toliau kylant Uralo upės lygiui, tenka „masiškai evakuotis“, pranešė meras.

Sparčiai kylanti temperatūra ištirpdė sniegą ir ledą, ir kartu su smarkiomis liūtimis sukėlė kelių didelių Rusiją ir Kazachstaną kertančių upių išsiliejimą.

„Mieste kaukia sirenos. Tai ne pratybos“, – „Telegrame“ pranešė Orenburgo meras Sergejus Salminas.

„Vyksta masinė evakuacija. Padėtis kritinė, negaiškite laiko“, – sakė jis, ragindamas evakuotis kelių miesto rajonų gyventojus.

Uralo upė užtvindė didžiąją dalį Orsko, o Orenburgas – regiono sostinė – rengiasi vandens pakilimo pikui. Mieste gyvena apie 550 000 gyventojų.

„Per pastarąsias 10 valandų vandens lygis Uralo upėje pakilo 40 cm“, – sakė S. Salminas, apibūdindamas situaciją kaip „pavojingą“.

Valdžios institucijos teigė, kad vanduo apsėmė apie 2 500 Orenburgo namų ir beveik 5 000 žemės sklypų.

Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtose nuotraukose matyti, kad užlieta alėja, vedanti prie paminklo, žyminčio sieną tarp Europos ir Azijos, iš dalies apsemti žibintų stulpai. Jose taip pat matyti, kad vanduo apsėmė daug namų.

Vakarų Sibire, pasak Tiumenės srities valdžios atstovų, iki pavojingo lygio pakilo ir Išimo upė. Pareigūnai prognozuoja, kad Išimo ir Tobolo upės aukščiausią lygį pasieks tik maždaug balandžio 23–25 dienomis.

Regiono pareigūnas Sergejus Balykinas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad Orenburge pikas bus pasiektas penktadienį arba šeštadienį.

Rusija nuo kylančio vandens evakavo apie 10 000 žmonių, daugiausia iš Orenburgo srities. Keli kaimai taip pat evakuoti toliau į rytus esančiose Kurgano ir Tomsko srityse.

Tačiau pareigūnai teigė, kad sąlygos pagerėjo Orske, kuris smarkiai nukentėjo pratrūkus užtvankai. Jų teigimu, vandens lygis ten jau mažėja.

Kazachstane evakuota daugiau kaip 96 000 žmonių, o Petropavlovsko miestas taip pat ruošiasi dideliam potvyniui.

Belgorode – drono ataka

Belgorode (Rusija) dronas netikėtai atsitrenkė į „Gazprom“ pastatą. Įvykio padariniai tiriami.

Didžioji Britanija svarsto perduoti Ukrainai lazerinio ginklo prototipą

Jungtinė Karalystė svarsto perduoti Ukrainai lazerinio ginklo „DragonFire“, galinčio numušti bepiločius orlaivius ir raketas, prototipą, pranešė gynybos sekretorius Grantas Shappsas.

Ketvirtadienį lankydamasis Porton Dauno gynybos laboratorijoje, G. Shappsas pabrėžė, kaip svarbu kurti naujas ginklų technologijas.

„Bet kokia gaišatis turi savo kainą. Norėčiau paspartinti šį labai ilgą procesą, galintį trukti net iki 10 metų, ir jį gerokai sutrumpinti, kad (ginklą) galima būtų pradėti naudoti, galbūt laivuose, o gal ir sausumoje“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, JK planuoja lazerinį ginklą „DragonFire“ pradėti naudoti iki 2027 m. Tuo pačiu šalis svarsto galimybę dar iki to laiko perduoti Ukrainai šio ginklo prototipų, nors jie ir nėra visiškai tobuli.

Šis lazerinis ginklas yra skirtas naikinti dronus, tačiau, pasak G. Shappso, sistema yra pakankamai galinga, kad pataikytų ir į greičiau skriejančius objektus, pavyzdžiui balistines raketas.

„DragonFire“ yra nukreiptos energijos lazerinis ginklas, galintis šviesos greičiu pataikyti į taikinį, kuris perskrodžiamas intensyvios šviesos spinduliu. Šaudyti šiuo lazeriu 10 sekundžių yra tas pats, kaip vieną valandą naudoti įprastinį šildymo prietaisą, tad šis ginklas gali tapti ilgai veikiančia ir pigia raketos alternatyva – vieno lazerio šūvio kaina paprastai neviršija 10 svarų.

Pranešama, kad sausį pasirodė informacija, jog JK lazerinio nukreiptos energijos ginklo (angl. laser directed energy weapon, LDEW) sistema „DragonFire“ Hebridų salyne esančiame poligone paleido savo pirmąjį šūvį į ore skrendančius taikinius.

Premjeras: Belgija tiria Rusijos „kišimosi“ į Europos Parlamentą kampaniją

Belgijos žvalgybos tarnybos atskleidė Rusijos operaciją, skirtą paveikti Europos Parlamento rinkimus, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Alexanderas De Croo.

„Maskvos tikslas yra labai aiškus, – sakė A. De Croo, remdamasis įslaptinta žvalgybos informacija. – Tikslas yra padėti išrinkti į Europos Parlamentą daugiau prorusiškų kandidatų ir sustiprinti prorusišką naratyvą šioje institucijoje“.

Pasak A. De Croo, taip siekiama susilpninti Europos Sąjungos (ES) paramą Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai.

Belgijos ministras pirmininkas sakė, kad jo šalies žvalgybos tarnybos patvirtino, jog Belgijoje ir „keliose Europos šalyse“ veikia prorusiškos įtakos tinklai. Tai patvirtina žiniasklaidos pranešimus apie Čekijos tyrimą, atskleidusį prorusiškos įtakos operacijas Europos Sąjungoje siekiant papirkti ES įstatymų leidėjus, kad propaguotų Rusijos darbotvarkę.

Belgijos ministras pirmininkas sakė, kad dėl šio kišimosi Belgijos valdžios institucijos dabar trauks baudžiamojon atsakomybėn. Pasak A. De Croo, mokėjimų grynaisiais Belgijoje nebuvo, bet „kišimasis vyksta“. Jis nepateikė daugiau informacijos apie tyrimą ir nepaminėjo, ar Rusijos įtakos operacijos susijusios su Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

„Negaliu pasakyti, kiek yra susijusių žmonių, kokiose šalyse, kokiomis pavardėmis, kokios lyties ar iš kokių partijų. Negaliu atsakyti nė į vieną šių klausimų“, – sakė Belgijos premjeras.

Ukraina susigrąžino dar 99 žuvusių gynėjų palaikus

Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar 99 žuvusių gynėjų palaikai.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.

77 iš šių gynėjų žuvo Luhansko srityje, 20 – Zaporižios srityje, du – Charkivo srityje.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrins repatrijuotų kūnų ir palaikų pervežimą į paskirtas valstybines specializuotas institucijas, kad jie būtų perduoti teisėsaugos organų atstovams ir teismo medicinos ekspertams žuvusiųjų tapatybei nustatyti.

Po atpažinimo gynėjų palaikai bus perduoti jų šeimoms deramai palaidoti.

Susigrąžinti gynėjų palaikus padėjo Ukrainos saugumo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir kitų Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus struktūrų, taip pat Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 29 d. Ukraina susigrąžino 121 žuvusio kariškio palaikus.

Rusija griebiasi represijų prieš Krymo totorius: okupantai slaptose vietose laiko dešimtis žmonių

Okupantai rusai griebiasi plataus masto represijų ir neteisėtai sulaiko Ukrainos piliečius okupuotame Kryme ir Chersono srities teritorijoje.

Tai penktadienį per televizijos maratoną pranešė Krymo totorių tautos Medžliso vadovas Refatas Čubarovas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.

Pasak R. Čubarovo, be oficialių kalinimo vietų, rusai dešimtis žmonių laiko slaptose nelegaliose vietose, pavyzdžiui, Chersono srities Čonharo gyvenvietėje. Ten sulaikytieji kankinami ir verčiami pasirašyti parodymus, kurių reikalauja FSB.

Medžliso vadovas pažymėjo, kad vien tik per pirmąjį 2024 metų ketvirtį Kryme buvo atliktos 33 kratos, sulaikytas 41 žmogus. Tarp sulaikytųjų – 18 Krymo totorių, o tai rodo kryptingas represijas prieš senuosius pusiasalio gyventojus.

Pasak R. Čubarovo, tokiuose slaptuose kalėjimuose žmonės gali tiesiog dingti be pėdsakų. Daugelio sulaikytųjų likimas iki šiol nežinomas.

Portalas primena, kad pastaruoju metu okupantai rusai sustiprino terorą ir represijas prieš Krymo totorius ir kitus pusiasalio gyventojus.

Anksčiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas pareiškė, kad Rusija neteisėtai kalina 180 politinių kalinių. Dauguma jų – Krymo totoriai.

Nacionalinio pasipriešinimo centras taip pat pranešė, kad Kryme rusai imasi vadinamųjų „antidiversinių priemonių“ prieš Rusijos valdžiai nelojalius gyventojus.

Be to, okupantai reguliariai krečia Krymo totorių namus Bachčisarajuje ir Bachčisarajaus rajone.

„Le Figaro“: Iš Ukrainos – pažadas Vakarams: įvardijo sąlygą reikalingą pradėti naują kontrpuolimą

Dėl dabartinės karo padėties Ukraina atsidūrė nepalankioje padėtyje. Ukrainos kariai pasitraukė į gynybines pozicijas, o Rusijos kariuomenė patiria nuolatinį spaudimą, kad galėtų padaryti proveržį. Praėjus dvejiems metams nuo karo pradžios vėl svarstoma Ukrainos pralaimėjimo hipotezė, rašo „Le Figaro“.

„Ukrainiečiai mums sako: „Padėkite mums išsilaikyti 2024 m., o 2025 m. galėsime atnaujinti puolimą“, – leidinys cituoja Prancūzijos pareigūną, kuris neseniai kalbėjosi su Ukrainos valdžios atstovais.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina ypatingą dėmesį skiria vidutinio nuotolio žemė-oras sistemai (SAMPT). Tačiau labiau nei sistemos Ukrainai reikia raketų, o Prancūzijos raketų gamintoja MBDA artimiausiu metu negalės tiekti daugiau nei 30 raketų „Aster“.

Kartu, pasak vieno šaltinio, „laimės tas, kuris pirmas mobilizuosis“.

„Tačiau abi stovyklos nenori žengti ryžtingo žingsnio. Ukrainoje visuomenė rodo nuovargio ženklus nuo karo, kuris atrodo beviltiškas, nors tai, kas pastatyta ant kortos, yra gyvybiškai svarbu. Rusijoje Kremliaus režimas mieliau vengtų nepopuliaraus sprendimo, galinčio sukelti vidinį pasipriešinimą“, – rašo „Le Figaro“.

Žiniasklaida: bepiločiai orlaiviai naktį į penktadienį atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rusijoje

Penktadienio naktį keturi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srityje (RF).

Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Kaip pažymima, regiono gubernatorius pareiškė, kad naktį Novošachtinske buvo sunaikinti keturi dronai. Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra, žalos nepadaryta.

Valdininkas nepatikslino, kokį konkrečiai objektą atakavo dronai.

Žiniasklaidos teigimu, visi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą. Vienas iš numuštų dronų nukrito įmonės teritorijoje.

Kaip anksčiau buvo pranešta, kovo mėnesį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos bepiločiai orlaiviai smogė Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklai, jos darbas buvo sustabdytas.

Vokietijos ambasadorius Ukrainoje: nesustiprinus oro gynybos, atstatymo darbai gali būti beprasmiški

Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martinas Jägeris, apsilankęs Zaporižioje, kur pamatė rusų sugriovimų mastą, pareiškė, kad, nesustiprinus oro gynybos, atstatymo darbai „gali būti beprasmiški“.

Diplomatas tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“.

Komentuodamas kelionę į Zaporižią, M. Jägeris pažymėjo, kad apšaudymai čia tęsiasi kiekvieną dieną.

„70 proc. Zaporižios srities okupavo Rusija, čia eina fronto linija. Už fronto linijos Rusija įvedė žiaurų okupacinį režimą. Ten viešpatauja smurtas ir neteisybė“, – pareiškė Vokietijos ambasadorius.

Kartu jis pabrėžė, kad Zaporižios sritis yra Ukrainos dalis.

„Tokiose vietose kaip Zaporižia sprendžiama, ar Ukraina įstengs apginti savo nepriklausomybę. Vokietija teikia paramą. Vokietijos ginklai padeda išlaikyti frontą. Zaporižioje ginami ir Vokietijos interesai“, – pažymėjo diplomatas.

M. Jägeris priminė, kad Vokietija jau seniai padeda Zaporižios gyventojams, teikia medicinos pagalbą, generatorius, dalyvauja atstatymo darbuose.

„Mes tiekiame tai, ko reikia. Reikia daugiau! Rusijos ginkluotosios pajėgos bombarduoja gyvenamuosius rajonus ir civilinės infrastruktūros objektus. Pastarąjį kartą – šiąnakt. Aš savo akimis mačiau sugriovimus. Atstatymas reikalauja laiko ir pastangų. Nepagerinus oro gynybos, šie darbai gali būti beprasmiški“, – pabrėžė Vokietijos ambasadorius.

Jis pažymėjo, kad kelionės metu lankėsi Vokietijos įmonėje „Profine“, kuri gamina produkciją vietoje, kuria darbo vietas ir moka mokesčius.

„Mes plėtosime bendradarbiavimą. Zaporižiai reikia mūsų paramos“, – apibendrino M. Jägeris.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Zaporižios srityje per rusų apšaudymus jau sugriauta 11 tūkst. privačių ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Valstybės ir tarptautinių partnerių lėšomis iki metų pabaigos regiono centre planuojama atstatyti 12 daugiaaukščių gyvenamųjų namų.

„Forbes“: Rusija turi tankų ir kovos mašinų atsargų tik iki 2025 m. vidurio

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau trečius metus, o mūšio lauke formuojasi trys pagrindinės varomosios jėgos. Apie tai rašo „Forbes“.

Pirma, Rusija yra visiškai mobilizuota – politiškai, pramoniniu ir kariniu požiūriu. Tačiau ši mobilizacija eikvoja išteklius, kurių Kremlius negali atnaujinti. Kitaip tariant, Rusija yra stipri, bet trapi, rašo leidinys.

Antra, Ukraina taip pat mobilizuojasi, tačiau ji vis dar priklauso nuo užsienio pagalbos, o Rusijai palankūs JAV Atstovų rūmų respublikonai sustabdė esminę šios pagalbos dalį.

Trečia: ukrainiečių taktika yra pranašesnė už rusų taktiką, todėl ukrainiečių junginiai įveikia daug didesnius rusų junginius.

Ukrainiečiai atremia didžiąją dalį okupantų atakų, sukeldami katastrofiškus nuostolius nepakankamai aprūpintoms rusų puolamosioms grupėms.

Tačiau rusai toliau žengia į priekį ir vis labiau įsitvirtina. O vienintelis žmogus, galintis juos sustabdyti – JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas – kol kas atsisako tai padaryti.

Viskas, ką M. Johnsonui tereikia padaryti, tai pateikti balsavimui itin svarbų įstatymo projektą, pagal kurį Ukrainai būtų suteikta 60 mlrd. dolerių pagalba.

Leidinio duomenimis, per 26 mėnesius trukusius sunkius mūšius Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 15 300 tankų, kovos mašinų, haubicų ir kitų ginklų, taip pat šimtų tūkstančių karių.

Ir vis dėlto Ukrainoje yra daugiau Rusijos pajėgų nei bet kada anksčiau. „Rusijos kariuomenė dabar yra 15 proc. didesnė nei invazijos pradžioje. Per pastaruosius metus Rusija padidino savo pajėgas fronto linijoje nuo 360 000 iki 470 000“, – sakė JAV kariuomenės generolas Christopheris Cavoli, vyriausiasis NATO vadas.

Tačiau, kaip pastebi „Forbes“, Rusijos kariai žūsta taip pat greitai, kaip ir atvyksta į Ukrainą. Neseniai atliktame tyrime Estijos gynybos ministerija padarė išvadą, kad 100 000 rusų sunaikinimas šiais metais nepataisomai pakenktų Kremliaus mobilizacinėms pastangoms, o gal net jas sužlugdytų.

Pranešama, kad Rusijos pramonė kasmet pagamina 500–600 naujų tankų ir gal kiek daugiau nei tūkstantį naujų kovinių mašinų. Okupantai kasmet praranda daugiau kaip tūkstantį tankų ir apie 2 000 kovinių mašinų, ir praradimų tempas didėja.

Pranešama, kad Rusija technikos trūkumą kompensuoja sovietinėmis septintojo dešimtmečio, o kai kuriais atvejais net septintojo ar šeštojo dešimtmečio transporto priemonėmis. Tačiau šių senų transporto priemonių ištekliai yra riboti.

Naujausios prognozės rodo, kad jau 2025 m. viduryje sandėliuose nebeliks senų tankų ir kovos mašinų. „Rusijos laikas baigiasi“, – rašo estų karys ir analitikas Arturas Rehi.

„Forbes“ teigimu, jau dabar matomi šio trūkumo įrodymai: Rusijos kariai į mūšį keliauja neginkluotais krovininiais sunkvežimiais ir net atviru golfo vežimėliu, kurį Kremlius įsigijo iš Kinijos bendrovės.

Tuo pat metu Ukrainoje trūksta šaudmenų. Dėl JAV delsimo rusai užėmė Avdijivką, o dabar kyla grėsmė Časiv Jarui. Tuo pat metu geriausios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos baterijos nutilo dėl JAV pagamintų raketų trūkumo. Didžiausi Ukrainos miestai – Kijevas, Charkovas ir Odesa – tampa vis labiau neapsaugoti, nes ant jų krinta vis daugiau rusiškų raketų ir bombų.

Priešingai, remiama JAV, Ukrainos kariuomenė galėtų apginti savo miestus nuo Rusijos antskrydžių ir įgyti didesnę kovinę galią už okupantus.

Deja, pasirinkimas nepriklauso nuo ukrainiečių, rašo leidinys. Jis priklauso nuo vieno veikėjo – JAV.

Chersono srityje du vietos gyventojai nukentėjo nuo minos

Chersono srityje, Bobrovij Kuto kaimo apylinkėse, du vietos gyventojai nukentėjo nuo minos, pradėtas tyrimas.

Tai pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Chersono srities Beryslavo apygardos prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto“, – rašoma pranešime.

Tyrimo duomenimis, balandžio 12-osios rytą Bobrovij Kuto kaimo pakraštyje, prie upės, vaikščiojo du vietos gyventojai. Jie kliudė sprogstamąjį įtaisą, kuris detonavo. Dėl sprogimo vyras patyrė kojos amputacinę traumą, moterį sužeidė skeveldros.

Preliminariais duomenimis, civiliai nukentėjo nuo priešpėstinės minos.

Šiuo metu atliekami pirminiai tyrimo veiksmai, kuriuose dalyvauja prokuratūros darbuotojai ir policija.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 27 d. sprogus minai nukentėjo du Chersono srities Červonij Majako kaimo gyventojai, prie upės rinkę malkas. Vienas iš jų žuvo vietoje. Antrasis buvo sužeistas ir hospitalizuotas.

Žvalgyba: Rusija siunčia į karą savo Ramiojo vandenyno laivyno kariškius

Kremlius siunčia į karą prieš Ukrainą Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno, taip pat 11-osios karinių oro pajėgų ir oro gynybos armijos kariškius.

Tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (VŽV), kuria remiasi „Ukrinform“.

Tokių veiksmų Maskva imasi, kad kompensuotų didžiulius Rusijos kariuomenės nuostolius, kuriuos ši patiria mūšiuose Ukrainos teritorijoje, taip pat sukomplektuotų naujus karinius dalinius.

Pasak VŽV, anksčiau šie kariškiai tiesiogiai nedalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainą.

Nustatyta, kad Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno vado Viktoro Lijinos sprendimu rotacija į Siriją visiškai sustabdyta, personalas išvyksta į karo veiksmų zoną Ukrainos teritorijoje. Omenyje turimi du tūkstančiai kariškių iš Primorės krašto ir Kamčiatkos krašto.

Apie 400 kariškių iš Chabarovsko krašte dislokuotos 11-osios karinių oro pajėgų ir oro gynybos armijos karinių dalinių prisijungs prie 155-osios ir 40-osios jūrų pėstininkų brigadų, kariaujančių Ukrainoje ir patyrusių didelių nuostolių.

Dalis Rusijos Tolimųjų Rytų karinių dalinių personalo prisijungs prie Voroneže formuojamos naujos motorizuotųjų šaulių brigados.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 12 d. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino apie 451 730 okupantų rusų.

Rusija paskelbė „vakuumine bomba“ sunaikinusi būrį Ukrainos karių – Kyjivas šį pareiškimą pavadino nesąmone

Rusija pasiskelbė didelę griaunamąją galią turinčia vadinamąja „vakuumine bomba“ sunaikinusi daugybę ukrainiečių karių, tačiau Ukraina suskubo šį pareiškimą pavadinti nesąmone, pranešė naujienų agentūra CNN.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado pavaduotojas Aleksejus Kimas susitikimo su Rusijos gynybos ministru Sergejui Šoigu metu pasakė, jog „sudavus precizišką smūgį naudojant iš lėktuvo paleistą sviedinį“ buvo sunaikinta iki 300 karių.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos žvalgybos atstovo Andrijus Jusovo teigimu, šie pareiškimai yra „visiška nesąmonė ir propaganda – lygiai, kaip Rusijos paskleista informacija apie vakar Kursko ir Belgorodo regionuose nukautus 1 500 Ukrainos karių“.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad generolas pulkininkas A. Kimas tikslios vietos, kur buvo suduotas smūgis, nenurodė, tačiau paaiškino, kad tai įvyko „nacionalistų grupuotės „Kraken“ dislokacijos vietoje“, turėdamas omenyje specialiosios paskirties Ukrainos gynybos žvalgybos dalinį.

A. Kimo teigimu, antskrydžio metu buvo panaudota „tūrinės detonacijos bomba“, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Tūriniai ginklai dar vadinami vakuuminėmis arba termobarinėmis bombomis.

Lyberio teisės ir karybos instituto (JAV) duomenimis, sprogus termobariniam užtaisui ne tik kyla sprogimo banga, bet, kuro ir oro mišiniui degant ir į save įsiurbiant deguonį, taip pat sukuriamas vakuumas, dėl kurio sprogimas tampa dar stipresnis ir trunka ilgiau.

Tokio sprogimo galios pakanka, kad nuo jo griūtų pastatai ir plyštų vidaus organai. Ginklų kontrolės ir neplatinimo centro duomenimis, nuo jo neapsaugo nei sienos, nei požeminės slėptuvės.

Informacija apie rusų antskrydi buvo pristatyta jungtinės pajėgų grupės būstinėje vykusiame susitikime, kurio metu S. Šoigu išklausė kariuomenės vadų raportus apie padėtį „specialiosios karinės operacijos zonoje“, vartodama Rusijos terminiją Ukrainoje vykstančiam karui pavadinti pranešė ministerija.

Ministerijos teigimu, kada buvo įvykdytas šis antskrydis, A. Kimas nenurodė, tačiau pastebėjo, kad „vien per paskutinę savaitę veiksmingas žvalgybos ir puolimo sistemų darbas padėjo sunaikinti tris amerikietiškus kompleksus „Patriot“, raketų paleidimo sistema „Vampir“, daugiau nei 10 užsienio gamybos artilerijos sistemų bei kuro ir amunicijos sandėlių“.

A. Kimas susitikimo su S. Šoigu metu taip pat pasakė, kad Ukraina „dėl šių itin preciziškų ginklų ir kovinių dronų patiria reikšmingus tiek technikos, tiek karių nuostolius“, nurodoma ministerijos pranešime.

JAV analitikai: Rusijos smūgiai verčia Ukrainą priimti sunkius sprendimus

Rusijos smūgiai verčia Ukrainą priimti sudėtingus sprendimus – ginti oro erdvę virš didelių gyvenamųjų centrų užnugaryje ar aktyviose fronto zonose, sakoma naujausiame Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Rusija naudojasi susilpnėjusia Ukrainos oro gynyba ir siekia sunaikinti Ukrainos energetikos tinklą bei sumažinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus.

„Rusijos sausumos pajėgos naudojasi galimybe suduoti smūgius iš oro į Ukrainos pozicijas fronto linijoje ir lėtai, bet stabiliai pasiekia laimėjimų“, – sakoma pranešime.

Pasak ISW ekspertų, nepakankama oro gynyba fronte padėjo Rusijai suintensyvinti valdomų ir nevaldomų sklendžiančių bombų atakas, jos padėjo Rusijos pajėgoms vasario viduryje užgrobti Avdijivką, o dabar Rusijos pajėgos jas pasitelkia per puolimo operacijas prie Časiv Jaro.

N. Humeniuk: naktį į penktadienį Ukrainos pietuose rusai atakavo energetikos objektus

Pietų operatyvinės karinės vadovybės jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk pranešė, kad naktį į penktadienį rusai atakavo energetikos objektus Odesos, Mykolajivo, Chersono ir Dnipropetrovsko srityse.

Ji tai pareiškė per televizijos maratoną, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Noriu pažymėti, kad oro taikinius naikina ne tik Oro pajėgos, bet ir mobiliosios ugnies grupės. Tai – vienas iš svarbių „Shahed“ tipo dronų naikinimo komponentų.

Šiame darbe dalyvauja visos Gynybos pajėgos. O mūsų atsakomybės zonoje, mūsų ruože Karinės jūrų pajėgos šiandien taip pat gerai dirbo ir numušė droną Mykolajivo srityje. Dar po vieną buvo sunaikinta Odesos ir Chersono srityse... Priešas daugiau savo dronų nukreipė į Dnipropetrovsko sritį. Energetikos objektai buvo atakuojami kiekvienoje iš šių sričių.

Deja, vieno iš numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino energetikos objektą Kryvyj Rihe. Gaisras jau lokalizuotas, tebevyksta gelbėjimo darbai. Laimė, žmonės nenukentėjo, tačiau gaisras vis dar gesinamas, nes paprastai tokie objektai smarkiai dega“, – sakė N. Humeniuk.

Ji taip pat informavo, kad per penktadienio ataką rusai „kurį laiką lūkuriavo, tikrino tuos maršrutus, kurie jau buvo naudojami po tos masinės raketų ir dronų atakos“.

„Jie iš esmės naudojo gana įprastus maršrutus, išsklaidydami bepiločius orlaivius įvairiomis kryptimis, kad apkrautų oro gynybos sistemą, bet mes jau esame pasiruošę tokiam darbui. Priešas tobulėja, ieško taktikos, mes irgi nestovime vietoje. Ieškome kuo veiksmingesnių atsakomųjų priemonių“, – pažymėjo N. Humeniuk.

Kaip jau buvo pranešta, balandžio 12-osios naktį rusai atakavo Ukrainą 17 „Shahed-131/136“ tipo smogiamųjų dronų iš Čaudos kyšulio (Krymas) ir valdomąja aviacine raketa Ch-59 iš okupuotos Donecko srities oro erdvės.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 840 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 840 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų balandžio 12 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 451 730 kareivių.

Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 7 146 tankų (+9), 13 698 šarvuotųjų kovos mašinų (+19), 11 486 artilerijos sistemų (+34), 1 042 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 755 oro gynybos priemonių (+1), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 9 161 drono (+18), 2 087 sparnuotųjų raketų (+18), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 15 339 automobilių (+41), 1 888 specialiosios technikos vienetų (+6).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į penktadienį sunaikino 16 iš 17 rusų paleistų „šahedų“

Balandžio 12-osios naktį rusai atakavo Ukrainą 17 „Shahed-131/136“ tipo smogiamųjų dronų iš Čaudos kyšulio (Krymas) ir valdomąja aviacine raketa Ch-59 iš okupuotos Donecko srities oro erdvės.

Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybė, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Oro mūšyje Oro pajėgų aviacija ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės numušė 16 „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų Mykolajivo, Odesos, Chersono, Dnipropetrovsko, Vinycios ir Chmelnyckio srityse“, – sakoma pranešime.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus.

V. Putino teigimu, smūgiais Ukrainos energetikos infrastruktūrą siekiama demilitarizuoti šią šalį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad naujausiais antskrydžiais prieš Ukrainos energetikos tinklus, po kurių didžiulės šalies teritorijos liko be elektros, Kremlius siekia „demilitarizuoti“ savo kaimynę.

Šie jo komentarai pasirodė po to, kai Maskva ketvirtadienį įvykdė seriją atakų iš oro, kurių taikiniu buvo visos Ukrainos energetikos infrastruktūros objektai.

„Manome, kad tokiu būdu darome įtaką Ukrainos kariniam pramoniniam kompleksui“, – Kremliuje susitikęs su savo sąjungininku ir kolega iš Baltarusijos Aleksandru Lukašenka sakė V. Putinas.

V. Putino žodžiais tariant, šie smūgiai taip pat buvo atsakas į Kyjivo atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, jau trečius metus besitęsiančiame konflikte.

„Pastaruoju metu buvo puldinėjami mūsų energetikos objektai, todėl buvome priversti imtis atsakomųjų veiksmų“, – kalbėjo V. Putinas.

Vadovo teigimu, Rusija Ukrainos elektros tinklų žiemą nepuolė „dėl humanitarinių priežasčių“.

„Nenorėjome, kad be elektros liktų socialinė infrastruktūra, ligoninės ir taip toliau.“

2022–2023 m. žiemą rusų smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai milijonus žmonių ilgam paliko be elektros ir šilumos.

Praėjusią žiemą Ukrainos elektros tinklai buvo puldinėjami rečiau, o kovo pradžioje Maskva pradėjo naują atakų bangą.

Ketvirtadienį Rusija prieš Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus įvykdė maždaug 40 dronų atakų, Kyjivo regione sunaikino elektros stotį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankydamasis Lietuvoje dar kartą paprašė suteikti jo šaliai naujų oro gynybos sistemų.

M. Podoliakas: JAV neperdavė Ukrainai nė vienos sistemos „Patriot“

Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad visos Ukrainai perduotos oro gynybos sistemos „Patriot“ buvo arba iš Vokietijos, arba gautos su Vokietijos pagalba.

„Labai ačiū būtent Vokietijai. Ji pakeitė visą savo požiūrio tiek į Rusiją, tiek į šį karą paradigmą. Ir per pastaruosius metus ji smarkiai padidino savo karinės pagalbos paketus“, – sakė M. Podoliakas interviu „24-ajam kanalui“, praneša UNIAN.

Anot pareigūno, Vokietija supranta, kad reikia dar labiau uždaryti Ukrainos dangų.

„Viena Vokietija negali to padaryti, turint omenyje raketų ir bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija naudoja šiame kare, skaičių ir teritorijos, kurią reikia ginti, dydį. Ir civilinės ar kritinės infrastruktūros objektų skaičių. Tačiau Vokietija, noriu dar kartą pabrėžti, gerokai padidino savo biudžetus. Šiandien ji, mano nuomone, atlieka lyderės vaidmenį, uždarydama dangų Ukrainoje. Bet ji viena to neįstengs padaryti.

Kaip ir kitos šalys, kurios turi kur kas mažiau galimybių perduoti mums priešraketinės gynybos sistemų. Turiu omenyje Šiaurės Europos šalis. Jos kur kas mažesnės pagal išteklius, kariniu požiūriu, mažesnės geografiniu požiūriu ir t. t.“, – sakė M. Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad šalis, kuri turi daug tokių sistemų, šiandien diskutuoja „labai svarbiomis“ vidaus darbotvarkės temomis.

„Kažkoks karas Ukrainoje... Tai tikriausiai turi kelti nerimą kitiems? Jų tai neturi jaudinti. O kaip su reputacija? Vėliau jie Holivude sukurs kelias dešimtis filmų, kaip gelbsti žmoniją. Ir viskas bus paprasčiau“, – pridūrė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas.

Kaip anksčiau pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų, ir visame pasaulyje ji surado apie 100 „Patriot“ baterijų, kurias būtų galima naudoti. Tačiau kai kurios šalys priešinasi net vienos iš savo sistemų perdavimui Ukrainai.

UNIAN primena, kad viena „Patriot“ baterija kainuoja 1 mlrd. dolerių. Praėjusią vasarą Kyjivas gavo pirmąsias baterijas. Tačiau tų trijų, kurias šiuo metu turi Ukraina, nepakanka, kad visa šalis būtų apginta nuo galingų Rusijos oro atakų.

Generolas: Ukrainos ginkluotosiose pajėgose trūksta personalo, kai kuriuose skyriuose liko tik po du žmones

Rusijos okupacinės pajėgos fronte skaičiumi 10 kartų pranoksta Ukrainos pajėgas. Tai Aukščiausiojoje Radoje pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas Jurijus Sodolis, praneša UNIAN.

„Priešas mus pranoksta 7–10 kartų, mums trūksta personalo. Kai kuriuose skyriuose liko po du, kai kuriuose – po tris keturis žmonės, o pagal statutą jų turėtų būti 8–10. Pagal taktinius standartus skyrius turi ginti 100 metrų fronto. Jei yra du žmonės, jie gali ginti 20 metrų fronto“, – paaiškino generolas.

Jungtinių pajėgų vadas pažymėjo, kad vietoj vienos brigados viename fronto ruože dislokuojamos trys.

„Jei turėtų pakankamai personalo, šios dvi papildomos brigados galėtų ilsėtis ir ruoštis arba papildyti smogiamąją grupuotę tolesniam puolimui. Tačiau esame priversti laikyti brigadas fronte“, – pabrėžė J. Sodolis.

Šių metų sausio pabaigoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje yra apie 880 tūkst. žmonių.

Kariškiai pabrėžia, kad Ukrainai reikia daugiau žmonių valstybei ginti, ir ne kartą ragino kuo greičiau priimti mobilizacijos įstatymą.

Analitikai: oro gynybos trūkumas gali būti lemiamas veiksnys

Oro gynybos sistemų trūkumas buvo priežastis, kodėl Rusijos okupantai suintensyvino oro bombų atakas fronto zonose. Tai gali būti lemiamas veiksnys užimant Časiv Jaro miestą Donecko srityje.

Karo studijų instituto analitikai iš JAV (ISW) tai praneša remdamasi užsienio reikalų ministro Dmitrijaus Kulebos interviu „The Washington Post“. Užsienio reikalų ministras dar kartą pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms reikia priešlėktuvinių raketų sistemai „Patriot“, kad būtų apsaugotos apgyvendintos teritorijos ir fronto linijos nuo balistinių raketų, ypač „Kinzhal“ aerobalistinių raketų.

Analitikai teigia, kad Rusijos antskrydžiai privertė Kijevą priimti sudėtingus sprendimus tarp oro gynybos aprėpties didelėse apgyvendintose vietovėse už fronto ir aktyvių zonų fronto linijoje.

Rusijos Federacija išnaudoja pablogėjusį Ukrainos oro gynybos, bandydama sunaikinti energetikos tinklą ir apriboti Ukrainos gynybinį-pramoninį potencialą.

Tuo pat metu jos kariuomenė naudojasi savo galimybėmis vykdyti oro smūgius į priešakines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas, kad lėtai, bet užtikrintai iškovotų pergales.

„ISW ir toliau vertina, kad plona ir nenuosekli oro gynybos aprėptis fronte prisidėjo prie Rusijos atakų su valdomomis ir nevaldomomis bombomis, kurias Rusijos pajėgos taktiškai panaudojo Avdijivkos užėmimo metu 2024 m. vasario mėn. viduryje ir kurios, atrodo, sustiprėjo ir vėl naudojamos per dabartines puolimo operacijas netoli Časiv Jaro miesto“, – pridūrė institutas.

A. Duda: Lenkija gali aprūpinti Ukrainą raketomis sovietinėms oro gynybos sistemoms

Lenkija svarsto galimybę perduoti Ukrainai raketas sovietinio tipo oro gynybos sistemoms, praneša unian.net.

Tokį pareiškimą per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda padarė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Jis pažymėjo, kad Lenkija šias raketas turi savo rezervuose.

„Aptarėme galimybę perkelti jas į Ukrainą, kad būtų užtikrinta oro gynyba Ukrainai. Kai grįšiu į Varšuvą, pasikalbėsiu su savo gynybos ministru“, – sakė A. Duda.

Žiniasklaida: Norvegija ruošiasi perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16

Naikintuvų koalicijos narė Norvegija ruošiasi perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16.

Tai iš savo šaltinių sužinojo Norvegijos leidinys „Nettavisen“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.

„Nettavisen“ žiniomis, Norvegija gavo JAV leidimą perduoti Ukrainai 22 naikintuvus F-16, taip pat variklių, pagalbinių medžiagų, treniruoklių, atsarginių dalių ir kitą įrangos.

Tačiau tai nereiškia, kad visi šie 22 naikintuvai yra visiškai tvarkingi – dalis jų gali būti naudojami kitų orlaivių atsarginėms dalims ir remontui.

„Nettavisen“ rašo, kad skraidyti gali 12 naikintuvų F-16, kuriuos Norvegija planavo parduoti amerikiečių kompanijai „Draken International“, – atitinkama sutartis buvo pasirašyta 2021 metų gruodį.

„Panašu, kad sutartis su „Draken International“ nebus realizuota, o lėktuvai, kurie turėjo būti skirti treniruotėms Jungtinėse Valstijose, bus naudojami Ukrainos oro erdvei ginti“, – pažymi leidinys.

Publikacijoje nenurodomas terminas, kada Ukraina gali gauti iš Norvegijos naikintuvų F-16, tačiau teigiama, kad tai neįvyks iki NATO viršūnių susitikimo Vašingtone šių metų liepą.

Norvegija dar 2023 metų vasarą patvirtino prisijungusi prie naikintuvų F-16 koalicijos, tačiau viešai taip ir neįvardijo, kiek lėktuvų perduos Ukrainai. Tada Norvegijos žiniasklaida rašė apie 5–10 orlaivių.

„Bloomberg“: Ukraina yra labiausiai pažeidžiama per dvejus metus

„Bloomberg“ teigia, kad Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą, antro pagal dydį jos miesto bombardavimas ir judėjimas fronte kursto baimę, kad karas Ukrainoje artėja prie lūžio taško.

Didelis amunicijos ir darbo jėgos trūkumas 1200 kilometrų fronte ir oro gynybos spragos rodo, kad Ukraina yra pažeidžiamiausioje padėtyje per daugiau nei dvejus metus trunkančią kovą. Pažymima, kad yra rizika, jog Ukrainos gynyba gali žlugti ir tai suteiks Kremliui galimybę pirmą kartą nuo pradinių karo etapų pradėti didelį puolimą.

„Kiti mėnesiai bus sunkiausias Ukrainos išbandymas, nes gyventojai vis labiau pavargsta nuo karo, ypač Charkove. Išpuolių nenuspėjamumas kelia baimę miesto gyventojams, nors dauguma netiki, kad Kremlius gali užimti metropolį, kuriame iki 2022 m. gyveno 1,5 milijono žmonių“, – rašoma straipsnyje.

Rusijos kariuomenei padeda vis didėjantis amunicijos antplūdis: Maskva šiemet turi gauti 6 mln. šovinių, padidindama gamybą ir tiekimą iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Jungtinės Valstijos nemato jokių neišvengiamo Rusijos proveržio ženklų, sakė anonimiškumo pageidavęs amerikiečių pareigūnas. Tačiau Ukrainos moralė yra žema ir negalima atmesti armijos žlugimo galimybės, „Bloomberg“ sakė kitas šaltinis.

„Trypiljos šiluminės elektrinės, esančios 45 kilometrus į pietus nuo Kijevo, didžiausio gamintojo regione, sunaikinimas dar kartą patvirtino šalies pažeidžiamumą raketų atakoms“, – pažymi žurnalistai.

Rusijos kariuomenė taip pat išnaudojo savo ugnies jėgą visoje fronto linijoje ir pasiekė nedidelių laimėjimų. Kremliaus pajėgos siekia uždaryti strategiškai svarbias vietas, tokias kaip Časiv Jaro miestas, esantis į vakarus nuo Bachmuto, Donecko srityje.

„Bloomberg“: JAV neturi „plano B“ karinei pagalbai Ukrainai

JAV prezidento Joe Bideno administracija vis labiau nusivilia Kongreso respublikonais ir sąjungininkais Europoje dėl to, kad vėluojama finansuoti Ukrainos kovą su Rusija, sako su tuo susipažinę žmonės, nes vis labiau baiminamasi, kad Rusijos pajėgos artimiausiais mėnesiais gali pasiekti didelių laimėjimų.

Pasak „Bloomberg“, JAV neturi „plano B“, kaip padėti Ukrainai, išskyrus 60 mlrd. karinės paramos, sakė vienas iš šaltinių.

Europos lyderiai turi įveikti vėlavimą ir panaudoję pelną iš užblokuoto Rusijos turto padėti Ukrainai.

Europos šalys taip pat turėtų skubiai reaguoti į Ukrainos prašymus aprūpinti šalį daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“ iš savo atsargų, sakė kitas šaltinis.

Kaliningrado srityje užsidegė Rusijos raketų paleidimo laivas

Ekrano nuotr.
Netoli Kaliningrado degantis "Serpuchov" / korabli.eu

Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje degė raketinis laivas "Serpuchov". Dėl gaisro laivas patyrė didelių nuostolių.

Kaip praneša "RBC-Ukraina" su nuoroda į šaltinį saugumo tarnybose, gaisras laive "Serpuchov" kilo balandžio 7 d. Kalbama apie 21631 projekto "Buyan-M" mažąjį raketinį laivą. Tai penktasis šios serijos laivas.

Šaltinio teigimu, Rusijos raketų nešėjas degė netoli Baltijsko karinio jūrų laivyno bazės Kaliningrado srityje. Šaltinis nenurodė, dėl ko kilo gaisras.

Laivas "Serpuchov" - kas žinoma apie laivą

"Serpuchov" - projekto 21631 "Buyan-M" mažasis raketinis laivas, penktasis šios serijos laivas.

Laivas buvo nuleistas į vandenį 2015 m. balandžio 3 d. Lapkričio mėnesį jis atplaukė į Juodosios jūros laivyno bazavimo vietą - Sevastopolio miestą.

Laivas oficialiai prisijungė prie Juodosios jūros laivyno 41-osios raketinių laivų brigados.

Vėliau laivas kelis kartus dalyvavo Baltijos laivyno pratybose. Jam buvo suteiktas "smogiamojo" titulas.

Šaltinis: Ukrainos dronai atakavo aviacijos centrą Rusijos Voronežo srityje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos dronai balandžio 9-osios naktį atakavo Borisoglebsko mokomąjį aviacijos centrą Rusijos Voronežo srityje.

Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė informuotas šaltinis žvalgyboje.

„Naktį Vyriausiosios žvalgybos valdybos bepiločiai orlaiviai atakavo Borisoglebsko mokomąjį aviacijos centrą Voronežo srityje. Tai – 711-oji aviacijos gamykla“, – sakė šaltinis.

Preliminariais duomenimis, nukentėjo gamybinis cechas.

Anksčiau Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas pareiškė, kad oro gynybos ir radioelektroninės kovos sistemos aptiko ir sunaikino droną.

Šiais metais Ukrainos kariuomenė gaus iki 2500 km skrydžio nuotolio dronų

Šiais metais dešimt gamintojų Ukrainai perduos dronus, kurių veikimo nuotolis siekia iki 2,5 tūkst. km.

Šie dronai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms gali pakeisti tolimojo nuotolio raketas, praneša vokiečių „Bild” leidinys, remdamasis su tuo susipažinusiu šaltiniu.

Pasak leidinio, Kijeve įsikūręs „Luch” projektavimo biuras sukūrė droną, galintį nuskristi iki 3300 kilometrų.

Kompanija teigė leidiniui, kad bepilotis orlaivis, pavadintas „Sokol-300”, gali skristi 26 valandas ir paleisti iki 10 km skrydžio nuotolio raketą.

Anksčiau Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi dronų modelių, galinčių nuskristi daugiau kaip 1 000 km.

Pasak jo, daugumos Ukrainos turimų bepiločių orlaivių veikimo nuotolis yra nuo 700 km iki 1 000 km.

Pažeisti rusų desantiniai laivai - "Azov" ir "Jamal": Rusijos Juodosios jūros laivynas dabar funkciškai neveikia 

Ekrano nuotr.
Pasak britų ministro, Rusijos laivai Juodojoje jūroje plaukioja nuo 1783 m. ir dabar turi slėptis uostuose.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas pakomentavo smūgį Rusijos Juodosios jūros laivyno desantiniams laivams "Jamal" ir "Azov".

Kovo 24 d. jis tinkle X rašė, kad apskritai Rusijos Juodosios jūros laivynas yra funkciškai neaktyvus, o jo laivai priversti laikytis uostuose.

Didžiosios Britanijos gynybos vadovas pažymėjo, kad Rusijos laivai Juodojoje jūroje plaukioja nuo 1783 m., tačiau dėl vykstančio karo Ukrainoje Rusijos laivynas patyrė didžiulę žalą.

"Putino tęsiama neteisėta Ukrainos okupacija daro didžiulę žalą Rusijos Juodosios jūros laivynui, kuris šiuo metu yra funkciškai neaktyvus", - rašė Shappsas.

Pasak ministro, net uostuose Rusijos laivai nėra saugūs ir skęsta dėl raketų atakų.

 Rusijoje pradėta masinė itin galingų trijų tonų aviacinių bombų gamyba

Organizatorių nuotr.

Rusai pradėjo masinę trijų tonų aviacinių bombų FAB-3000 gamybą. Tai pranešė Rusijos gynybos ministerija po žinybos vadovo Sergejaus Šoigu kelionės į karinio-pramoninio komplekso gamyklas Žemutinio Naugardo srityje, rašo UNIAN.

„Sergejus Šoigu buvo informuotas, kad įmonėje nuo šių metų vasario mėnesio pradėta masinė FAB-3000 gamyba“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

FAB-3000 yra nevaldoma bomba, sukurta dar Sovietų Sąjungoje. Kol kas nežinoma, ar joje bus sumontuotas naujas valdymo modulis.

Rusijos duomenimis, bombas FAB-3000 oficialiai gali naudoti tik tolimojo nuotolio bombonešis Tu-22M3, tačiau jis nėra pritaikytas naudoti bombas su valdymo moduliu.

Vienas iš pagrindinių šaudmenų su šiuo moduliu nešėjų yra fronto bombonešis Su-34, tačiau jis savo ruožtu oficialiai nėra FAB-3000 nešėjas.

Kaip rašo UNIAN, galbūt vėliau Su-34 ir Tu-22M3 bus atitinkamai modernizuoti. Formaliai tam nėra daug kliūčių, nes maksimali Su-34 kovinė apkrova siekia 12 tūkstančių kilogramų, kai kovos spindulys – 1000 kilometrų.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Rusijoje pradėta masinė itin galingų trijų tonų aviacinių bombų gamyba

Ukrainos gynybos pajėgos stabilizuoja padėtį rytuose, sako vyriausiasis vadas

Gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje, sakė šalies vyriausiasis vadas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sakė telefonu aptaręs situaciją fronte su Prancūzijos armijos vadu.

„Informavo jį apie situaciją mūšio lauke“, – feisbuke rašė jis. Apie ta, kad Ukrainos gynybos pajėgoms šiuo metu pavyko stabilizuoti padėtį Ukrainos rytuose. 

Syrskys dėkoja Prancūzijos vyriausybei už nuolatinę ir nuoseklią paramą Kijevui.

V. Zelenskis ES lyderiams: neribota Rusijos grūdų prieiga prie Europos rinkos yra nesąžininga

Ketvirtadienį per Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad „nesąžininga“ leisti nevaržomai importuoti Rusijos grūdus, bet apriboti importą iš Ukrainos.

„Rusijos prieiga prie Europos žemės ūkio rinkos vis dar neribojama“, – vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis. „Ukrainos grūdai išpilami ant kelių ar geležinkelio bėgių, o rusiška produkcija vis dar vežama į Europą, taip pat ir prekės iš Putino kontroliuojamos Baltarusijos – tai nesąžininga“, – sakė V. Zelenskis.

ES valstybės narės ir įstatymų leidėjai trečiadienį susitarė riboti Ukrainos žemės ūkio prekių importą be muito. Tai buvo leista, kai Rusija pradėjo invaziją, tačiau kilo įnirtingi ES ūkininkų protestai.

Pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles Rusijos žemės ūkio produktų importas iki šiol buvo atleidžiamas nuo ES importo muitų. Nors ES nuo 2022 m. taiko sankcijas įvairioms Rusijos ekonomikos sritims, į žemės ūkio ar trąšų sektorių kol kas nenusitaikė, nes bijo destabilizuoti pasaulinę grūdų rinką ir pakenkti aprūpinimą maistu Azijoje ir Afrikoje.

Ministrė: Čekija perdavė Ukrainai paskutinius turėtus rusiškus sraigtasparnius Mi-24

Čekija perdavė Ukrainai paskutinius rusiškus sraigtasparnius Mi-24, kurių šalis dar turėjo. Šią informaciją leidiniui „Deník N“ patvirtino Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, rašo UNIAN.

Žiniasklaida primena, kad prieš dvi savaites Čekijos vyriausybė slaptumo režimu patvirtino sprendimą perduoti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai paskutinę sovietinių laikų sraigtasparnių siuntą. Tada J. Černochova atvyko į posėdį slaptu dokumentu ir pasiūlymu, kuriam kabinetas vėliau pritarė.

„Mes nebeturime įrangos, kurią būtų galima paaukoti“, – pažymėjo ministrė.

Čekijos armija tikisi pakeisti senus sovietinius sraigtasparnius naujomis amerikietiškomis mašinomis – „UH-1Y Venom“ ir „AH-1Z Viper“.

V. Zelenskis susitiko su R. Baueriu ir pareiškė, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos sistemų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu, per kurį buvo aptartos galimybės aktyvinti Aljanso koordinacinį vaidmenį remiant Ukrainą, ypač stiprinant jos gynybinius pajėgumus.

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidento biuro spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

Ukrainoje dėl turto grobstymo sulaikytas kariuomenės pareigūnas

Ukrainoje sulaikytas kariuomenės pareigūnas, kaltinamas pasisavinęs daugiau nei milijono dolerių vertės lėšas, skirtas pirkti maistą kariuomenei, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.

Įtariamasis, kurį Ukrainos žiniasklaida įvardijo kaip Oleksandrą Kozlovskį, dirbo maistą Ukrainos kariams pirkusio karinio skyriaus viršininku. „Nuo 2022 iki 2023 m. pareigūnas įsigijo nepagrįsto turto už beveik 58 mln. grivinų (1,5 mln. JAV dolerių)“, – pranešė Valstybinis tyrimų biuras. Užuot išleidęs pinigus kariškių maistui, jis juos panaudojo įvairiems pirkiniams, įsigijo butą Kyjive, dešimtis žemės sklypų ir automobilį.

Kovos su korupcija kampanijos „Naši Groši“ („Mūsų pinigai“) dalyviai savo svetainėje paskelbė, kad O. Kozlovskis nukreipė pinigus per privačias įmones ir šeimos narius, o maistas nebuvo pristatytas.

Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą žadėjo kovoti su korupcija, šalyje paplitusia dar prieš karą. 2023 m. rugpjūtį jis atleido iš pareigų visus pareigūnus, regionuose buvusius atsakingus už karių verbavimą, kai kurie už atlygį taikė išimtis.

Rusai apšaudė Veletenskės gyvenvietę Chersono srityje, žuvo moteris

Ketvirtadienį rusai apšaudė Chersono srities Veletenskės gyvenvietę, žuvo moteris.

Tai „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė ir toliau žudo Chersono srities gyventojus“, – rašoma pranešime.

Kaip pažymima, priešas apšaudė Veletenskę, smogė gyvenamajam sektoriui. Per apšaudymą buvo sunkiai sužeista namo kieme buvusi 70 metų moteris, jos širdis sustojo greitosios pagalbos automobilyje.

Prezidentas Briuselyje pakvietė ES šalių vadovus kuo greičiau pradėti stojimo derybas su Ukraina

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje Briuselyje, paragino Europos Sąjungos (ES) vadovus didinti karinę paramą Ukrainai ir spartinti jos integraciją į ES. Lietuvos valstybės vadovas taip pat pabrėžė būtinybę investuoti į Europos gynybos pramonės plėtrą.

„Karinė pagalba Ukrainai šiandien yra svarbiausias darbas, kurį privalome visi kartu padaryti. Nuo 2014 m. Vakarų valstybių braižomos dirbtinės „raudonosios linijos“ niekur neveda, tik stabdo mus pačius. Mes privalome kur kas efektyviau išnaudoti jau turimus įrankius, tokius kaip Europos taikos instrumentas, ir kurti naujus“, – kreipdamasis į ES valstybių vadovus, sakė prezidentas G. Nausėda.

Šaltinis: Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos žvalgybą

Beveik visos kovo 21 d. į Ukrainos sostinę paleistos Rusijos raketos buvo nukreiptos į Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) objektus, „Ukrinform“ sakė gerai informuotas šaltinis Ukrainos žvalgyboje.

„Dauguma kovo 21 d. prieš Kijevą panaudotų raketų buvo nukreiptos į HUR objektus. Jos nepasiekė taikinių, visos buvo numuštos“, – sakė šaltinis.

Ketvirtadienį Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai ir Ukrainos gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės numušė dvi balistines ir 29 sparnuotąsias raketas, Rusijos pajėgų paleistas į Ukrainą. Per ataką Ukrainos sostinėje buvo sužeista 13 žmonių.

JAV ambasadorė NATO: nematome, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis būtų neišvengiama

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith sako, kad šiuo metu nėra indikacijų apie neišvengiamą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis. Nepaisant to ambasadorė tikina, kad Aljanso šalys daro viską, jog būtų pasiruošusios reaguoti greitai, jei situacija pasikeistų.

O. Syrskis aptarė situaciją fronte su Prancūzijos kariuomenės štabo viršininku

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis telefonu aptarė situaciją mūšio lauke su Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo viršininku armijos generolu Thierry Burkhard`u.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

„Telefonu kalbėjausi su Prancūzijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo viršininku armijos generolu Thierry Burkhard`u. Informavau jį apie situaciją mūšio lauke. Pirmiausia apie tai, kad šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį Rytuose“, – pažymėjo O. Syrskis.

Jis padėkojo Prancūzijos vyriausybei ir prancūzų tautai už nuolatinę ir nuoseklią paramą Ukrainai.

JAV ambasadorė NATO: Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina siūlymus Aljanso šalims siųsti karius į Ukrainą

Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė NATO Julianne Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai.

„JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus. Baltieji rūmai išreiškė abejones dėl bet kurios valstybės karių siuntimo į Ukrainą. Pastaruosius dvejus metus tikrai stipriai stengėmės, kad NATO neįsitrauktų į Rusijos karą Ukrainoje“, – Baltijos šalių žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Smith.

Ekspertas: Jau vasarą fronte gali atsirasti 300 tūkst. naujų okupantų

Po rinkimų Rusijoje bus atnaujinta masinė mobilizacija, o jau vasarą fronte gali atsirasti 300 000 naujų okupantų.

"Jie kurį laiką nevykdė mobilizacijos, tik samdė pagal sutartis. Bet jei 2023 m. pirmąjį pusmetį jie kas mėnesį pagal sutartis įdarbindavo po 30 tūkst. žmonių ir jiems to pakako, tai 2023 m. antrąjį pusmetį šis skaičius jau sumažėjo iki 20 tūkst.

O tai vos padengia mėnesio nuostolius.

Šiemet jie paprastai per mėnesį įdarbina po 10 tūkst. žmonių, o tai nė iš tolo nepadengia per tą patį laiką patirtų nuostolių", - interviu sakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono "Aidar" kuopos vadas Jevgenijus Dikijus.

Pasak Dikijaus, nors mobilizuoti rusus buvo uždrausta, jie ėmėsi visiškai kraštutinių priemonių. Visų pirma jis priminė, kokių šalių piliečius paėmė į nelaisvę AFU, įskaitant Azijos ir Afrikos šalis.

Mobilizacija Ukrainoje

Kaip pranešė UNIAN, A. Wildas teigė, kad 500 tūkst. žmonių mobilizacija Ukrainoje yra kritiškai būtinas minimumas.

"Tiesą sakant, šių 500 tūkst. mums reikia vakar, jei ne užvakar, - sakė jis.

Pasak jo, pokalbis apie šią mobilizaciją turėtų vykti ne 2024 m. kovą, o kažkur 2022 m. rugsėjį-spalį.

Jis paaiškino, kad norint kovoti su priešu, kurio pajėgos yra daug mažesnės už to priešo pajėgas, reikia turėti technologinį pranašumą, maždaug tokį, kokį turėjo Vakarų koalicija prieš husių kovotojus, kai modžahedai ant asilų kovojo prieš lėktuvnešius ir sparnuotąsias raketas.

Esant tokiam pačiam technologiniam lygiui, kaip pabrėžė Dikija, neįmanoma pastatyti vieno mūsų naikintuvo prieš 10 okupantų.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmygalas sakė, kad įvertinimas parodė, jog 500 000 ukrainiečių mobilizacija nėra būtina, atsižvelgiant į fronto linijoje vykstančias rotacijas ir gaunamą ginkluotę.

Rusijos kariuomenė teigia užėmusi dar vieną kaimą prie Avdijivkos

Rusija ketvirtadienį pranešė užėmusi dar vieną kaimą rytų Ukrainoje, maždaug už 10 km nuo Avdijivkos miesto, kuris praėjusį mėnesį atiteko Rusijos pajėgoms.

Tai jau antras kaimas į vakarus nuo Avdijivkos, kurį Maskva teigė užėmusi šią savaitę

„Rusijos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Tonenkės kaimą“, – savo kasdieniame pranešime teigė Rusijos gynybos ministerija, įvardydama nedidelį kaimą prie upės su keliomis gatvėmis.

Antradienį Rusija pranešė, kad jos pajėgos perėmė Orlivkos – kaimo, esančio maždaug už 4 km į vakarus nuo Avdijivkos – kontrolę.

Rusija užėmė Avdijivką praėjusį mėnesį po vieno kruviniausių mūšių per dvejus metus trunkantį karą ir pavadino tai lūžio tašku.

NATO karinio komiteto pirmininkas: propaganda negali nuslėpti to, kad V. Putinas Ukrainoje strateginių tikslų nepasiekė

Rusija desperatiškai bando sukurti galingos valstybės įvaizdį, tačiau to, kad į Rusiją iš Ukrainos kariai grįžta karstuose, jokia propaganda nenuslėpsi, kalbėjo Kyjivo saugumo forume dalyvavęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.

„Rusijoje... pasirinkimo nėra, yra tik jėga. O teisinė valstybė – viso labo fasadas. Tai vaidinimas, kurį valdžia rengia, kad apkvailintų žmones, jog ir jie jame dalyvauja“, – pirmojo savo vizito nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios metu sakė admirolas.

R. Baueris pabrėžė, kad, aneksavusi Krymą, Rusija parodė akiplėšišką nepagarbą taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, o 2022 m. vasario 24 d. jos valdžia galutinai nusiplėšė savo kaukę ir visam pasauliui parodė savo tikrąjį veidą.

Partizanai okupuotame Sevastopolyje aptiko Rusijos karinės įrangos buvimo vietą

Ekrano nuotr.

Ukrainos partizanai aptiko rusų karinės įrangos buvimo vietą okupuotame Simferopolyje. Rusijos kareiviai savo įrangą slepia autobusų stoties teritorijoje, kuria naudojasi civiliai gyventojai, remdamasi pasipriešinimo judėjimu „ATESH“, praneša portalas „RBK-Ukraina“.

„Mūsų agentams pavyko nustatyti okupacinio dalinio buvimo vietą mazgo stoties „Ostriankove“ rajone, kuri yra miesto tipo Gvardijiskės gyvenvietėje“, – sakoma pranešime.

Partizanai sužinojo, kad Lenino gatvėje esančios stoties autobusų stoties rajone yra apie 11 karinių sunkvežimių ir 122 „D-20“ arba „D-30“ tipo haubicų.

„Tai dar vienas įrodymas, kad Rusijos kariuomenė transporto infrastruktūros objektų teritorijoje įkurdina karinę techniką ir personalą, siekdama toliau kaltinti Ukrainos gynybos pajėgas išpuoliais prieš civilinius objektus“, – pažymėjo „ATESH“.

Partizanų veikla okupuotame Kryme

Neseniai partizanai užfiksavo ir sekė Rusijos radiolokacinę stotį okupuotame Kryme. Po įvykio okupantų transporto priemonės buvo nutemptos į karinio aerodromo pusę.

Be to, „ATESH“ užfiksavo, kaip į okupuotą Simferopolį Kryme atvyksta Rusijos karinė technika, kuri vėliau bus perkelta į frontą.

Partizanai taip pat užfiksavo Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgų padidėjimą Kryme po sėkmingų Ukrainos smūgių į aerodromą Gvardijiskės kaime.

Kitą dieną partizanai aptiko Rusijos raketų sandėlių vietą okupuoto Krymo teritorijoje.

Trečiadienį tapo žinoma, kad pasipriešinimo judėjimas aptiko naujai atvykusių užpuolikų technikos, skirtos personalui judėti okupuotame Džankojoje.

Britų žvalgyba: Rusijos pažanga prie Avdijivkos sulėtėjo

Rusijos okupantai sulėtino savo žygį į vakarus nuo Avdijivkos Donecko srityje, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Pasak jos, Rusijos pajėgos ir toliau koncentruoja operacijas Donecko srityje, kur joms pavyksta pasiekti nedidelių laimėjimų. Pastaruoju metu jos bandė išplėsti savo kontroliuojamas teritorijas į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto. Labai tikėtina, kad Rusijos pajėgos kovoja siekdamos užimti keletą kaimų, įskaitant Orlovką, Tonenką, Pervomajiską ir Nevelską, teigia britų žvalgyba.

„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pažanga sulėtėjo, greičiausiai iš dalies dėl didelių nuostolių, kuriuos jie patyrė Avdijivkos kampanijos metu. Padėtis išlieka nestabili. Ukrainos pajėgų personalo ir amunicijos trūkumas gali riboti jų gebėjimą išlaikyti pozicijas“, – sakoma pranešime.

Paskelbtas naujas Rusijos Šiaurės laivyno vadovas

Po to, kai ankstesnis vadas admirolas Aleksandras Moisejevas buvo paaukštintas ir tapo viso Rusijos karinio jūrų laivyno vadovu, Rusija paskelbė, kas pakeis jos Šiaurės laivyno vadovą.

Pranešama, kad admirolas A. Moisejevas buvo pakeltas į aukštesnes pareigas dėl Kremliaus nepasitenkinimo Rusijos karinio jūrų laivyno veikla kare su Ukraina.

Tai įvyko po kelių sėkmingų Ukrainos atakų prieš Rusijos Juodosios jūros laivyną, tradiciškai įsikūrusį Kryme, kurį Maskva 2014 m. atėmė iš Kijevo.

Dabar Šiaurės laivyno vado pareigas einančiu vadu paskirtas viceadmirolas Konstantinas Kabancovas, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos Šiaurės laivynas yra dislokuotas Arktyje ir turi apie 32 karo laivus ir 33 povandeninius laivus.

Po raketų atakų prieš Kyjivą V. Zelenskis ragina Vakarus siųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vakarus pristatyti Kyjivui oro gynybos sistemų po to, kai praėjusią naktį per Rusijos surengtą raketų ataką sostinėje ir aplinkiniame regione buvo sužeista 17 žmonių.

Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios 31 Rusijos raketą, nukreiptą į Kyjivą, o ši ataka surengta po to, kai Maskva pažadėjo atsakyti į suintensyvėjusius Ukrainos smūgius savo pasienio regionuose.

„Toks teroras tęsiasi kiekvieną dieną ir naktį, – sakoma V. Zelenskio žinutėje „Telegrame“. – Jį įmanoma nutraukti per visuotinę vienybę... Rusijos teroristai neturi raketų, galinčių apeiti „Patriot“ ir kitas geriausias pasaulio sistemas.“

„Tokia apsauga dabar reikalinga Ukrainai. Nuo Kyjivo iki Charkivo, nuo Sumų iki Chersono ir nuo Odesos iki Donecko regiono. Tai visiškai įmanoma, jei mūsų partneriai parodys pakankamą politinę valią“, – teigė V. Zelenskis.

JAV 60 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketas šiuo metu Kongrese stabdomas dėl vidaus politinių ginčų.

Vietos pareigūnai sakė, kad krintančios raketų nuolaužos sužeidė 17 žmonių – 13 Kyjive ir keturis aplinkiniame regione.

Oro pajėgos pranešė, kad Rusija iš strateginių bombonešių paleido dvi balistines raketas „Iskander“ ir 29 sparnuotąsias raketas.

V. Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba sakė, kad visos jos buvo numuštos.

V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti išdaužyti gyvenamojo namo langai ir gatvėje išmėtytos nuolaužos, o ugniagesiai lieja vandenį į dūmuose paskendusį pastatą.

Tai buvo pirmas bandymas raketomis smogti Ukrainos sostinei nuo vasario pradžios, sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ši ataka surengta po to, kai per pastarąsias dvi savaites smarkiai padažnėjo Ukrainos smūgiai Rusijos pasienio regionams ir naftos perdirbimo gamykloms.

Ketvirtadienį netoli sienos su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad per naujausią bombardavimą iš oro buvo sužeisti penki žmonės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija turi „planą“, kaip reaguoti į padažnėjusias Ukrainos atakas Rusijos pasienio regionuose, kuriuose jis pažadėjo atkurti saugumą.

Iš viso Rusijos atakos apėmė devynis regionus, praneša laikraštis.

Organizatorių nuotr.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net 

Gemius

Sidebar placeholder