Karas Ukrainoje: Putinas baiminosi, kad iš Ukrainos į Maskvą atskris NATO raketos

Atnaujinta 12:11 val.

Putinas baiminosi, kad iš Ukrainos į Maskvą atskris NATO raketos

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas pareiškė, kad bandant įtikinti Vladimirą Putiną nepulti Ukrainos, Rusijos prezidentas grasino branduoliniu smūgiu. 

Apie tai britų politikas pasakoja savo memuaruose „Unleashed“, rašo „The Times“.

B. Džonsonas pažymėjo, kad V. Putinas išreiškė rimtą susirūpinimą dėl galimų NATO raketų Ukrainos teritorijoje, nors iš tikrųjų niekas nesiūlė jų ten dislokuoti. 

Pasak jo, Kremliaus vadovas vis grįždavo prie šios temos ir pabrėždavo, kad iš Ukrainos paleistai raketai „vargu ar prireiktų daug laiko“, kad ji pasiektų Maskvą.

"Vienu metu jis (V. Putinas. - Red.) tarsi su šiurpiu humoru pasakė pastabą apie klaidingo apskaičiavimo - netyčinio apsikeitimo branduolinėmis bombomis tarp Rusijos ir NATO - riziką. 

„Nenorėčiau tau pakenkti, Borisai“, - pasakė jis (vėliau Kremlius šį pareiškimą paneigė. 

Niekada netikėkite tuo, ką sako Maskva, kol tai nėra oficialiai paneigta)“, - teigiama Džonsono memuaruose.

Priminsime, rugsėjo 5 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas patarė Kijevui nesutikti su taika, o tęsti kovą „iki paskutinio ukrainiečio“.

Spalio 11 d. Borisas Džonsonas interviu „Babel“ aprašė pokalbį su Vladimiru Putinu Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. išvakarėse. Rusijos prezidentas bandė priversti buvusį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką pasakyti, kad Ukraina niekada nestos į NATO.

Naktį Rusijoje degė dvi naftos saugyklos

 

Anksti penktadienį Rusijos Voronežo srityje po drono atakos užsidegė naftos bazė, dar viena degė Permės srityje, pranešė „Nastojaščeje Vremia“ ir „Telegram“ kanalas „Astra“.

 

Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas pareiškė, kad Aninskio rajone radioelektroninės kovos sistemos sutrikdė Ukrainos bepiločius orlaivius, vienas jų rėžėsi į naftos bazę. 

„Gaisras kilo tuščiame rezervuare. Pirminiais duomenimis, aukų nėra. Įvykio vietoje dirba ugniagesių ekipažai“, – parašė A. Gusevas. 

„Astra“, remdamasi vietos gyventojais, pranešė, kad taikinys buvo „Ananftoprodukt“ naftos bazė Anos gyvenvietėje.

 

Tuo metu Permės srityje Osencų kaimo pramoninėje zonoje naktį užsiliepsnojo privati ​​naftos produktų sandėliavimo bazė, gaisras apėmė 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Gaisro priežastis nepranešta. 

Pasak Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos, gaisrą gesino daugiau nei 60 specialistų su 19 įrangos vienetų, aukų nėra. Ministerija tiria gaisro priežastį, atsižvelgdama į du galimus scenarijus: neatsargų elgesį su ugnimi arba elektros įrangos gedimą.

 

 

Rusija patobulino taktiką ir beprecedenčiu tempu užgrobia teritorijas rytuose

Rusijos pajėgos dėl patobulintos taktikos ir didesnės ugnies galios pastaraisiais mėnesiais užgrobė teritoriją Donecko regione „tokiu greičiu ir agresyvumu, kokio nebuvo nuo 2022 m., kai buvo įvykdyta plataus masto invazija“, rašo „The Washington Post“.

Nauja rusų taktika - detalės

Pasak WP, praėjusių metų kovas daugiausia lėmė artilerijos dvikovos ir vadinamosios „mėsos atakos“, kurias vykdė didelės prastai apmokytų mobilizuotų rusų karių grupės.

Tačiau dabar ukrainiečių kovotojai praneša, kad priešo puolamieji būriai dažnai būna gerai apmokyti ir aprūpinti, jie juda mažesnėmis grupėmis.

Kai kuriose fronto dalyse prieš kelis mėnesius Rusijos pajėgos šturmavo gynybą grupėmis po 10-20 karių, o dabar naudoja vos keturių karių grupes:

„Tokia praktika padeda Rusijos kariams išvengti stebėjimo, o jų išsisklaidymas apsunkina taikinių taikymą iš bepiločių lėktuvų ir artilerijos“.

Ukrainiečiai šią taktiką taikė ir praėjusį rudenį. Tačiau dabar, sako kariai, esminis skirtumas yra tas, kad Rusija šią koncepciją suderino su savo amunicijos ir tolerancijos aukoms pranašumais.

Pasak karių, nauja ryšių įranga taip pat padėjo rusų vadams geriau organizuoti atakas ir padarė dronų atakas veiksmingesnes.

Nors priešo nuostoliai stulbinantys, Ukrainos kariai sako, kad rusai turi pakankamai pajėgų, kad išlaikytų spaudimą.

„Jie negaili žmonių ... Paskutinėje vietoje, kur dirbome, yra sankryža, visiškai nusėta kūnais, ir jie vis veržiasi, nes turi įsakymus“, - sako vienas iš kovotojų, jaunesnysis leitenantas Vitalijus. - „Jų jau yra masė. Viskas juoda nuo lavonų.“

Grupės „Black Bird Group“ analitikas Pasi Paroinenas (Pasi Paroinen) pažymėjo, kad pietinėje Donecko srities dalyje rugpjūčio ir rugsėjo mėn. rusai užėmė apie 318 kvadratinių mylių, iš kurių apie 268 buvo užimtos palei frontą tarp Bachmuto ir Ugledarės.

Tuo tarpu didžiausi teritorijos nuostoliai buvo patirti nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio, teigė Paroinen, ir tai sutapo su Ukrainos įsiveržimu į Rusijos Kursko sritį.

Vis dėlto Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee (Rob Lee) pažymi, kad svarbiausias kovų šiame Donecko fronto ruože aspektas gali būti karių, o ne teritorijos praradimas:

„Ir Maskva, ir Kijevas patyrė didelių nuostolių, o laimėtoja gali būti ta pusė, kuri sugebės ilgiau išsilaikyti“.

Ukraina prarado Ugledarą

Spalio 1 d. Ukrainos projektas „DeepState“ pranešė, kad Ugledaras užimtas. Analitikai paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje įvairiuose Ukrainos miesto kampeliuose matyti Rusijos vėliavos. Šiandien „DeepState“ pranešė, kad Ukraina visiškai prarado Donecko srities Volnovachos rajono kontrolę.

Tuo pat metu, pasak Karo tyrimų instituto analitikų, Ugledaro užėmimas vargu ar iš esmės pakeis puolamųjų operacijų eigą, nes miestas nėra itin svarbus logistikos mazgas.

Ukrainos oro gynyba praėjusią naktį numušė 11 iš Rusijos paleistų dronų „Shahed“

Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į trečiadienį  numušė 11 atakos dronų „Shahed“. Apie tai Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė „Telegrame“.

Iš viso Rusijos kariuomenė praėjusią naktį Ukrainą atakavo 32 savižudžiais dronais. Dronai buvo paleisti iš Primorsko-Achtarsko ir Kursko sričių.

Ukrainos lėktuvai, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės numušė 11 priešo dronų Kirovohrado, Odesos ir Sumų srityse.

Nustatyta, kad keturi dronai paliko Ukrainos oro erdvę Rusijos kryptimi. Dar 10 priešo dronų dingo iš radarų šiauriniuose ir centriniuose regionuose dėl elektroninės karybos veiksmų.

Naktį į trečiadienį Izmaile, Odesos srityje, buvo girdėti sprogimai.

Sumų regione Rusijos dronai atakavo svarbią infrastruktūrą Šostkos rajone, todėl kelios krašto bendruomenės liko be elektros energijos.

Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 130 karių

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 2 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 655,560 rusų okupantų, iš jų 1 130 – vien per pastarąją parą. 

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 887 priešų tankus (+4 per pastarąją parą), 17 579 šarvuotąsias kovos mašinas (+32), 18 869 artilerijos sistemas (+14), 1 204 raketų paleidimo sistemas, 963 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 16 348 nepilotuojamus orlaivius (+26), 2 613 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 25 692 transporto priemones ir kuro cisternas (+71), 3 318 specialiosios įrangos vienetų (+4). 

Pranešama, kad Juodojoje jūroje šiuo metu budi vienas kruizinėmis raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų karinis laivas, vienu metu galintis paleisti iki keturių raketų salvę. 

Per Rusijos aviacijos smūgį Derhačių mieste netoli Charkivo sužeisti penki žmonės

Trečiadienio rytą Charkivo srityje esančiame Derhačių mieste dėl Rusijos apšaudymo buvo sužeisti penki žmonės. Apie tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. 

Pasak jo, 4.10 val. priešas smogė valdomąja bomba Charkivo Kyjivskio rajone. Buvo apgadinti kooperatyvo garažai, tačiau aukų nebuvo. 

Priešas valdomąja bomba taip pat smogė Derhačiams. Užsidegė garažai. Pasak greitosios pagalbos medikų, penki žmonės, tarp jų – ir 14 metų berniukas, patyrė šautines žaizdas ir ūmią streso reakciją. 

Tuo pat metu viena priešo valdomųjų bombų pataikė į Malodanylivkos bendruomenę. 4.10 val. ryto Čerkasų Lozovoje užgesintas žolės gaisras 1 ha plote. 

Nukentėjusiųjų nebuvo. Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, preliminariais duomenimis, Rusijos agresoriai Charkivui smogė valdomąja aviacine bomba. 

Apie tai „Telegrame“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas. I. Terechovas pranešė, kad rugsėjo mėnesį Rusijos kariuomenė iš įvairių ginklų Charkivą apšaudė 53 kartus ir sužeidė 188 žmones. 

Zelenskis: Ukraina gali pagaminti 4 milijonus dronų per metus

Ukraina kasmet gali pagaminti 4 milijonus dronų. Jau sudaryta sutartis dėl 1,5 mln. dronų gamybos. 

Apie tai pranešė RBC-Ukraina, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba antrajame Tarptautiniame gynybos pramonės forume. 

„Bendras dronų, kuriuos dabar galime pagaminti Ukrainoje kiekvienais metais, skaičius yra 4 milijonai. Ir jau sudaryta sutartis dėl daugiau nei 1,5 mln.“, – pabrėžė V. Zelenskis. 

Jis priminė, kad Ukrainos gynėjai jau naudoja naują Ukrainos ginklų klasę - „Palyanytsia“ ilgojo nuotolio raketą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat naudoja kitus tolimojo nuotolio dronus ir karinio jūrų laivyno dronus. 

Pasak valstybės vadovo, naujoji Ukrainos balistinė raketa sėkmingai išlaikė skrydžio bandymus. 

Pažymėtina, kad dronai yra vienas iš pagrindinių karo „vartojimo reikmenų“. 

Ukrainos gynėjai sumaniai dronais sunaikina Rusijos okupantus ir jų įrangą. 

Masiškiausia egzekucija: okupantai nušovė 16 belaisvių ukrainiečių

Rusijos okupantai vienu metu Pokrovskio kryptimi nušovė 16 Ukrainos karo belaisvių. 

Tai yra masiškiausias egzekucijos atvejis nuo karo pradžios. Apie tai pranešė RBC-Ukraine, remdamasi Generaline prokuratūra platformoje „Telegram“ ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovo žmogaus teisėms Dmytro Lubinetsas platformoje „Telegram“. 

Generalinė prokuratūra atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien, spalio 1-ąją, viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Rusijos okupantų įvykdytą 16 ukrainiečių karių egzekuciją. 

Remiantis nepatvirtintais pranešimais, rusų karo nusikaltimas įvyko Mykolaivkos ir Sukhyi Yar kaimų rajone Pokrovskio rajone. 

„Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip priešo kontroliuojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, paimti į nelaisvę, išėjo iš miško. 

Po to, kai jie išsirikiavo, okupantai tyčia šovė į juos, kad nužudytų“, – sakė teisėsaugos pareigūnai. 

Po to okupantai pribaigė sužeistuosius, kurie rodė gyvybės ženklus. 

Tokie veiksmai pažeidžia Ženevos konvencijas ir laikomi sunkiu tarptautiniu nusikaltimu.

„Tai yra masiškiausias žinomas atvejis, kai žudomi Ukrainos karo belaisviai. Ir tai yra dar vienas įrodymas, kad kalinių žudynės ir kankinimai yra ne atsitiktinumas, o sąmoninga Rusijos karinės ir politinės vadovybės politika“, - sakė generalinis prokuroras Andrijus Kostinas. 

Dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris derinamas su iš anksto apgalvota žmogžudyste. 

Dabar teisėsaugos pareigūnai tikrina paskelbtą vaizdo įrašą. Taip pat pradėti tyrimo ir paieškos veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes. 

Savo ruožtu D. Lubinetsas pažymėjo, kad jis jau išsiuntė laiškus JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui dėl tokio rusų nusikaltimo. 

„Nusikaltimų prieš Ukrainos karo belaisvius sisteminis pobūdis turi būti sustabdytas, o tie, kurie juos įvykdė, turi būti patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Gynėjai praranda daugiau nei pusę naujokų iš karto po jų atvykimo į fronto liniją

Ukrainos valdžia maždaug metus delsė priimti naująjį mobilizacijos įstatymą. Tačiau gegužę pradėtas rengti projektas padėties fronte nepagerino. 

Nauji kovotojai nemoka kariauti ir daugiau nei pusė jų greitai palieka fronto liniją - žuvo arba buvo sužeisti, „Financial Times“ sakė pusšimtis karių ir vadų.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnai teigia, kad per mėnesį mobilizuojama apie 30 000 karių - maždaug tiek pat, kiek, Rusijos valdžios teigimu, pritraukia jos kariuomenė. 

Tačiau patyrę kovotojai teigia, kad naujieji AFU kariai yra menkai motyvuoti ir prastai fiziškai bei psichologiškai pasirengę. 

„Kai kurie iš jų tiesiog sušąla, kiti bijo šaudyti į priešą, ir yra siunčiami atgal maišuose arba sunkiai sužeisti“, - FT sakė vienas padalinio, laikančio gynybą Donecko srityje, vadas.

Laikraščio kalbinti vadai apskaičiavo, kad nuo 50 iki 70 proc. naujokų žūsta arba yra sužeidžiami per pirmąsias kelias dienas po to, kai pasiekia frontą. 

Kita dalis jų dezertyruoja. „Kai jie patenka į pozicijas, daugelis pabėga nuo pirmojo sviedinio sprogimo“, - sako 72-osios mechanizuotosios brigados padalinio vado pavaduotojas. 

Jis laiko Ugledaro gynybą, kuri, matyt, netrukus atsidurs po Rusijos kariuomenės, bandančios užimti miestą nuo pat karo pradžios, smūgiais.

Rugsėjo pradžioje šešių jaunesnių nei 40 metų amžiaus karių, turinčių dvejų metų kovinę patirtį, grupė sėkmingai atlaikė nesiliaujančias priešo atakas netoli Pokrovsko. 

Pasak jų vado, jie nukovė daugiau kaip šimtą rusų karių: „Kai juos išvedė iš fronto linijos, jie drebėjo. Jie nemiegojo ir nesiilsėjo, bet atliko savo darbą ir laikėsi savo pozicijų“.

Iš aštuonių juos pakeitusių karių tik du turėjo kovinės patirties. Visi šeši naujokai, daugiausia vyresni nei 40 metų, per savaitę žuvo arba buvo sužeisti. 

Grupei teko pasitraukti.

Būtent tokios situacijos didele dalimi padeda Rusijos kariuomenei žengti į priekį Donecko regione, nepaisant to, kad, Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos vertinimais, ji pati kasdien praranda nuo 1 000 iki 1 200 karių. 

Ukrainos daliniams ypač sunku per rotacijas, kai dėl nuovargio nebegalinčius kovoti patyrusius kovotojus keičia nauji naujokai, sakė vado pavaduotojas: „Būtent tokiu metu rusai žengia į priekį.“

Pasak jo, maždaug pusė iš 30 dalinio karių yra apie 45 metų amžiaus, tik penki yra jaunesni nei 30 metų, o likusieji - 50 metų ir vyresni: „Tačiau pėstininkas turi bėgioti, turi būti stiprus, turi nešti sunkiuosius ginklus. 

Tai sunku, jei nesi jaunas.“

„Mums beviltiškai trūksta stiprių kovotojų“, - priduria vadas šaukiniu Yurist, prieš karą dirbęs teisininku.

Žorinas: rusai artėja prie didžiųjų miestų, AFU nėra geriausioje padėtyje

Rusai pasistūmėjo į priekį svarbiose fronto dalyse. Karas gali priartėti prie didžiųjų miestų, „Telegramoje“ pareiškė Trečiosios puolamosios brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas.

„Atrodo, kad visi jau priprato prie naujienų apie rusų karių žengimą „kažkur ten, rytuose“. Na, jie juda - ir tegul juda patys, tai nėra taip baisu.

Bet jie jau pasiekė Pokrovską, o paskui ir kitus miestus. Įskaitant didelius miestus, kuriuose gyvena šimtai tūkstančių žmonių“, - sakė Žorinas.

Jis sakė, kad karo dinamika dabar labai didelė, o priešas tik didina tempą. Tuo pat metu ukrainiečių daliniai yra išsekinami - be rotacijos ir normalaus pakeitimo.

„Ukrainos visuomenė turi atsibusti. 

Nenoriu nieko gąsdinti, bet dabar mūsų padėtis nėra gera. 

Kad viską ištrauktume - turime veikti, o ne laukti ir svajoti. Ir kas labai svarbu - nustoti tikėti pasakomis apie greitą pergalę ir taiką, kurią kažkas už mus padarys“, - pridūrė A. Zhorinas.

Iš V. Putino patarėjo – kaltinimai dėl Kaliningrado: buvęs KGB agentas iškėlė klausimą

Vladimiro Putino patarėjas Nikolajus Patruševas apkaltino Vakarus, kad šie neva bando izoliuoti Kaliningrado sritį. 

Buvęs KGB agentas pareiškė, kad tai daroma trikdant transportavimo kelius tarp Kaliningrado ir pagrindinės Rusijos dalies. 

Kalbėdamas per susitikimą Kaliningrade N.Patruševas tvirtino, kad Vakarų valstybės daro “maksimalias komplikacijas” regiono transporto ir keleivių tranzitui. 

Vakarų valstybės, tarp kurių – ir Lietuva – nuo pat Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną ėmė taikytis sankcijas. 

N. Patruševas teigė, kad šios sankcijos apribojo susisiekimą su Kaliningradu. Rusijos valdoma naujienų agentūra TASS skelbė, kad N.Patruševas ragino Maskvą nuo kelių ir geležinkelių pervežimų tarp Kaliningrado ir likusios Rusijos pereiti prie jūros kelių. 

Pasak jo, geležinkeliais ir sunkvežimiais negali būti pervežta 80 procentų „regiono išgyvenimui ir ekonomikai būtinų“ produktų. 

Kaip rašė „Kyiv Independent“, buvęs KGB karininkas N.Patruševas gegužę sugrįžo į savo pareigas kaip Saugumo tarybos sekretorius. 

Jam patikėta prižiūrėti laivų statybą. 

Pastarasis teigė, kad Rusija iki 2028 metų planuoja paruošti du laivų ir geležinkelių kelius. Kaliningrade yra Rusijos Baltijos jūros laivynas.

Londonas: dėl ukrainiečių atakų Rusija neteko didelių kiekių amunicijos

Naujausios ukrainiečių bepiločių orlaivių atakos sunaikino didžiausias Rusijos amunicijos atsargas nuo 2022 m. vasario, kai Ukrainoje prasidėjo karas, sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija.

Ministerija atkreipė dėmesį į rugsėjo 18 d. išpuolį prieš amunicijos sandėlį netoli Toropeco miesto Rusijos Tverės regione, kur manoma buvo sunaikinta mažiausiai 30 000 tonų šaudmenų.

Ministerija pranešė, kad rugsėjo 21 d. buvo suduotas smūgis sandėliui, esančiam Tichorecko mieste Krasnodaro regione Rusijos pietuose ir dar vienas smūgis Toropecui, per kuriuos priešams taip pat buvo padaryta didelių nuostolių.

Visuose trijuose objektuose sunaikinta amunicija – „didžiausias Rusijoje ir Šiaurės Korėjoje pagamintos amunicijos nuostolis šiame kare“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Praktiškai galime būti tikri, kad dėl šių smūgių bent jau artimiausioje perspektyvoje sutriks Rusijos artilerijos ir smulkaus kalibro šaudmenų tiekimas“, – pridūrė ministerija.
Rusijos kariuomenė iškart po išpuolių mėgino sumenkinti patirtus nuostolius, teigdama, kad gaisrą sukėlė krentančios bepiločių orlaivių dalys.

Britų Gynybos ministerija reguliariai teikia naujausią informaciją apie karą. Maskva tokius pranešimus atmeta kaip propagandą.

Ukraina praneša, kad rusai Zaporižioje atakavo civilinius objektus

Per Rusijos aviacijos atakas Ukrainos pietuose esančiame Zaporižios mieste buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės ir stipriai apgadinti civiliniai statiniai, sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Ivanas Fedorovas.

I. Fedorovas paskelbė nuniokotų gyvenamųjų namų nuotraukas, rašydamas, kad po griuvėsiais vis dar gali būti žmonių. Po daugiau nei dešimties antskrydžių kilo gaisrų, pridūrė jis.

Prezidentūros kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako teigimu, rusų aviacija terorizuoja dar vieną Ukrainos didmiestį. Jis paragino sąjungininkes iš Vakarų suteikti Ukrainai daugiau ginklų.

Norint atimti iš Rusijos galimybę tęsti šį karą, būtina pakirsti jos ekonomiką, pasakė jis.
Be to, Ukrainos oro gynyba pranešė apie 22 rusų bepiločių orlaivių atakas. 15 dronų buvo neutralizuoti.

Ukraina jau daugiau nei dvejus su puse metų mėgina atremti plataus masto Rusijos invaziją.

Ukrainos oro gynyba naktį sunaikino 15 iš 22 „Šahedų“

Sekmadienio naktį Ukrainos oro gynyba numušė 15 priešų savižudžių dronų „Šahed“.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos.

Turimais duomenimis, rusų kariuomenė naktį puolė Ukrainą 22 „Šahed“ tipo bepiločiais orlaiviais, kurie buvo paleisti iš Jeisko, Kursko sričių Rusijoje ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme.

Ukrainos aviacija, gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupuotės ir elektroninės karybos daliniai Sumų, Vinicios, Mykolaivo ir Odesos regionuose numušė 15 bepiločių.
Pritaikius elektroninės karybos priemones, be jokių pasekmių neutralizuoti dar penki priešų dronai.

Pirmiau buvo pranešta, kad oro gynybos pajėgos virš Sumų regiono numušė šešis bepiločius orlaivius „Šahed“.

Rusija teigia sunaikinusi 125 ukrainiečių bepiločius orlaivius

Rusija virš savo teritorijos naktį numušė 125 ukrainiečių bepiločius orlaivius, sekmadienį paskelbė gynybos ministerija, tuo tarpu regionų gubernatoriai pranešė, kad per šį antpuolį buvo padaryta materialinė žala, tačiau nukentėjusiųjų nėra.

„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 125 kovinius Ukrainos bepiločius orlaivius“, – platformoje „Telegram“ pranešė ministerija.

Šešiasdešimt septyni bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti virš Rusijos pietuose esančio Volgogrado regiono, kurio gubernatorius Andrejus Bočarovas pranešė, kad nuo krentančių orlaivių nuolaužų užsidegė žolė, tačiau daugiau jokios žalos nepadaryta ir nukentėjusiųjų nėra.

Po 17 bepiločių buvo numušta virš Belgorodo regiono ir Voronežo regiono, kurio gubernatorius Aleksandras Gusevas paskelbė, kad keletas orlaivių nukrito ant Voronežo miesto ir priemiesčių, dviejuose gyvenamuosiuose namuose sukeldami gaisrą, per kurį niekas nenukentėjo.

Dar 18 dronų buvo sunaikinta virš Rostovo regiono, kurio gubernatorius Vasilijus Golubevas platformoje „Telegram“ rašė: „Operatyviniais duomenimis, ant žemės niekas nenukentėjo, jokia žala nepadaryta“.

Po vieną bepilotį orlaivį buvo perimta virš Briansko ir Kurso regionų bei su Krymu besiribojančio Krasnodaro, dar trys – vieš Azovo jūros, teigiama gynybos ministerijos pranešime.

Rusija pastaruoju metu beveik kasdien praneša numušusi ukrainiečių bepiločių orlaivių. Kyjivo teigimu, tokie dronų antpuoliai – atsakas į rusų atakas, vykdomas per 2022 m. vasarį pradėtą karinę operaciją.

Juodojoje jūroje budi du kruizinėmis raketomis „Kalibr“ ginkluoti priešų laivai

Juodojoje jūroje budi du kruizinėmis raketomis ginkluoti rusų kariniai laivai, sekmadienį ryte feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.

„Juodojoje jūroje yra du priešų laivai, kurie gali būti ginkluoti aštuoniomis kruizinėmis raketomis „Kalibr“. Azovo jūroje priešų laivų nėra“, – teigiama įraše.

Ukrainos karinio jūrų laivyno teigimu, Viduržemio jūroje šiuo metu dislokuotas vienas priešų karo laivas, vienu metu galintis paleisti iki 16 kruizinių raketų „Kalibr“ salvę.

Ukraina praneša, kad Maskvos srityje likviduotas rusų pulkininkas

Ukrainos karinė žvalgyba HUR pranešė, kad Kolomnos mieste Maskvos srityje likviduotas rusų pulkininkas Aleksejus Kolomeicevas. Jis vadovavo Rusijos gynybos ministerijos 924-ajam valstybiniam nepilotuojamų orlaivių centrui (kariniam daliniui Nr. 20924). 

Šis dalinys buvo atsakingas už specialistų apmokymą naudoti kovinius dronus, įskaitant „Shahed“.

HUR pabrėžė, kad pulkininkas tiesiogiai dalyvavo plataus masto Rusijos invazijoje į Ukrainą ir vykdė karo nusikaltimus prieš Ukrainą.]

Rusų paleistas dronas pražudė Ukrainos Aukščiausiojo teismo teisėją

Per Rusijos drono smūgį žuvo Ukrainos Aukščiausiojo teismo teisėjas.

61-erių Leonidas Loboika žuvo, kai bepilotis viename Charkivo priemiesčių smogė jo asmeniniam automobiliui, „Telegram“ tinkle pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

Teisininkas žuvo vietoje. Trys automobilyje buvusios moterys buvo sunkiai sužeistos.
L. Loboika regione dalijo humanitarinę pagalbą.

Aukščiausiasis teismas feisbuke patvirtino savo nario žūtį ir pareiškė užuojautą šeimai.

Ukraina praneša, kad per Rusijos smūgius į ligoninę žuvo devyni žmonės
Šeštadienį per du Rusijos smūgius į ligoninę Ukrainos Sumų mieste žuvo devyni žmonės, pranešė pareigūnai.

Sumai yra pagrindinis miestas to paties pavadinimo srityje, kuri ribojasi su Rusija.

„Rusija bepiločiais orlaiviais „Shahed“ smogė į vieną iš miesto ligoninių“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Regiono institucijos savo ruožtu informavo, kad aukų skaičius išaugo iki devynių. Dar 12 žmonių buvo sužeista. Iš pradžių buvo skelbiama apie šešis, o kiek vėliau – apie septynis žuvusius žmones.

V. Zelenskis paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip iš langų virš sunaikinto įėjimo į ligoninę plūsta dūmai, gelbėtojai laiptais žemyn neša pacientus ir teikia pagalbą dviem ant žemės gulintiems policininkams.

Šeštadienio rytą trys bepiločiai orlaiviai puolė srities sostinę, du pataikė į ligoninę, nurodė Ukrainos oro pajėgos.

Pareigūnų duomenimis, iš pradžių buvo suduotas vienas smūgis, o po maždaug valandos įvyko ir antrasis.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenka „Telegram“ kanale parašė, kad per pirmąjį smūgį „žuvo vienas žmogus“ ir buvo apgadinti keli ligoninės aukštai, o po to buvo pradėta pacientų ir personalo evakuacija. „Vykstant pacientų evakuacijai, priešas vėl sudavė smūgį“, – pažymėjo I. Klymenka.

Organizacija „Human Rights Watch“ liepos mėnesį skelbė, kad Rusija nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį šioje šalyje sunaikino arba apgadino mažiausiai 1 736 medicinos įstaigas.

Iš JAV – nerimą keliantys signalai dėl paramos Ukrainai ateities

Portalas „The Sunday Times“ rašo, kad vizito Jungtinėse Valstijose metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastebėjo nerimą keliančių ženklų, kad jo įtaka Vakaruose silpnėja. 

Be to, publikacija tvirtina, neva Ukraina nesulaukė JAV prezidento Joe Bideno leidimo smogti į Rusijos gilumą vakarietiškais ginklais. 

Ukrainos valstybės ir kariuomenės vadovams smūgiai į Rusijos teritoriją yra būtina pergalės sudedamoji dalis, tačiau JAV vadovas niekada nebuvo itin linkęs jos naudoti, kad priverstų priešininką atsitraukti ar pakeisti karo tikslus. 

Tai tam tikra prasme įkūnija Vakarų nesaugumo jausmą, rašo „The Sunday Times“. 

Žurnalistai pažymi, kad V. Zelenskio vizitas Jungtinėse Valstijose vadinamas lemiamu jo plane laimėti karą prieš Rusiją. 

Nepaisant to, Vakarų žiniasklaida jau paskelbė nerimą keliančią informaciją apie Ukrainos lyderio kelionę. 

Pasak „The Wall Street Journal“, „J. Bideno administracija yra susirūpinusi, kad Ukrainos lyderio planui laimėti karą prieš Rusiją trūksta išsamios strategijos“. 

Tuo tarpu portalas „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame išreiškė žvalgybos bendruomenės nuomonę, kad leidimas smogti smūgius giliai į Rusijos teritoriją gali sukelti „stiprų Rusijos atsakomąjį smūgį“. 

„The New York Times“ taip pat paskelbė ir dar vieną straipsnį su antrašte „Mažėjanti V. Zelenskio žvaigždžių galia Kapitolijuje“. 

„The Sunday Times“ įvertino šiuos du straipsnius ir pateikė neraminančią išvadą: „Toks įstatymų leidėjų nusivylimas leidžia manyti, kad Ukrainai bus sunku išlaikyti Amerikos finansavimą, nesvarbu, kas lapkritį laimės Baltuosius rūmus (prezidento rinkimus JAV – red. past.).“ 

Tuo tarpu J. Bidenas tvirtino, kad JAV „suteiks Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad laimėtų šį karą“.

Žurnalistai pabrėžia, kad „pergalės“ apibrėžimas lieka neaiškus, o parama šiai idėjai, kad ir kaip ji būtų suformuluota, mažėja tarp Kyjivo sąjungininkų, tuo tarpu pats V. Zelenskis jaučiasi suvaržytas

 „J. Bidenas savo kadenciją pradėjo fiasko Afganistane (JAV išvedė savo karius, – red. past.), o dabar Kijeve ir kitose Vakarų sostinėse kalbama, kad ją gali baigti dar didesne nesėkme Ukrainoje. Kaip sakė vienas Vakarų pareigūnas: 

Jei mūsų sąjungininkų Afganistane atsisakymas suteikė V. Putinui jėgų, įsivaizduokite, kokį poveikį gali turėti nesėkmė Ukrainoje“, – pabrėžiama straipsnyje.

Kas žinoma apie JSOW valdomą planinę aviacinę bombą (vaizdo įrašas)

JSOW leis gynybos pajėgoms smogti Rusijos kariams ir kitiems taikiniams iš saugaus atstumo, teigia ekspertai. 

Aviacinė bomba leis manevruoti ir apeiti oro gynybos priemones.

JAV prezidentas Džo Baidenas nusprendė suteikti Ukrainai karinę pagalbą, įskaitant - valdomąsias bombas „Joint Standoff Weapon“ (JSOW).

JSOW - tai taktinė raketa, kuri dar vadinama valdomąja planine aviacine bomba. Ji buvo sukurta bendradarbiaujant JAV kariniam jūrų laivynui ir JAV ginkluotosioms pajėgoms, skirta labai tiksliai atakuoti saugomus taikinius, esančius už standartinės oro gynybos ribų, taip padidinant lėktuvų išgyvenimo galimybę ir sumažinant mūšio aukų skaičių.

Didžiausias JSOW kovinės galvutės svoris yra apie 500 kg. Ji suprojektuota taip, kad skrydžio dideliame aukštyje atveju galėtų būti numesta iki 130 kilometrų atstumu.

Bombos ilgis - 4,06 metro, skersmuo - 33 cm, o sparnų plotis - 2,7 metro. 

JSOW yra suderinama su įvairiais orlaiviais, pavyzdžiui, F/A-18, F-16, B-1B, B-2A, B-52H, F-15E, F-35A/C ir JAS 39 Gripen.

Jos veikimo nuotolis nėra toks pat, kaip, pavyzdžiui, britų ir prancūzų „Storm Shadow/Scalp-EG“, kurias Ukraina gavo anksčiau, arba vokiečių sparnuotųjų raketų „Taurus KEPD 350“, kurių Kijevas iš Vokietijos taip ir negavo.

Tačiau JSOW yra ne mažiau galingos, tolimojo nuotolio ir geriau matomos nei sparnuotosios raketos AGM-158 JASSM, kurias Vašingtonas Ukrainai jau seniai žadėjo skirti F-16 lėktuvams.

Tačiau, kaip pažymi „The War Zone“, JSOW dėka Ukraina galės iš saugaus atstumo šaudyti į Rusijos kariuomenės koncentracijos vietas, oro gynybos sistemas ir kitus taikinius. 

Be to, dėl aviacinės bombos bus galima manevruoti ir apeiti oro gynybos sistemas.

Ši raketa labai gerai pritaikyta unikalioms Ukrainos kovinėms sąlygoms. Ji gali savarankiškai nuskrieti iki taikinio daugiau kaip 70 mylių atstumu, jei paleidžiama iš didelio aukščio, arba daugiau kaip 12 mylių atstumu, jei paleidžiama mažame aukštyje.

JSOW infraraudonųjų spindulių vaizdo jutiklis nejautrus radijo dažnių trukdžiams. Jo signatūra labai maža - tai veiksnys, dėl kurio jį sunku numušti Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms.

Pagrindinė versija, AGM-154A, pirmą kartą buvo naudojama Irake 2003-2011 m. karo metu ir Afganistane operacijos „Neužkariauta laisvė“ metu. Iš viso buvo panaudota daugiau kaip 400 JSOW bombų, iš jų apie 300 - Irake.

Tikimasi, kad žadėti ginklai Ukrainą pasieks ne iš karto. Planuojama, kad jie atvyks per metus.

Rusijoje: per bandymus sprogo tarpžemyninė branduolinė raketa „Sarmat“

Rusijos Federacijoje per bandymus sprogo branduolinė tarpžemyninė balistinė raketa RS-28 „Sarmat“, teigia atvirųjų šaltinių analitikai. 

Tai įvyko vakar arba užvakar, pranešė atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) tyrėjai, remdamiesi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis. 

Pasak tyrėjų, raketa sprogo bandymų vietoje pildant degalų atsargas. „RS-28 Sarmat“ bandymai buvo visiškai nesėkmingi. 

Raketa sprogo bunkeryje, palikdama didžiulį kraterį ir sunaikindama bandymų poligoną. „Sarmat“ yra skystu kuru varoma raketa, todėl ši avarija galėjo įvykti atskirai nuo paties paleidimo...“, – pažymėjo analitikai. 

Jie taip pat pastebėjo, kad į poligono teritoriją atvyko keturios ugniagesių autocisternos, neva „reaguodamos į miško gaisrą“. OSINT analitikas slapyvardžiu „MT_Anderson“ paskelbė Rusijos Plesecko kosmodromo palydovinę nuotrauką, kurioje matyti nepavykusio šios raketos bandymo rezultatas. 

Kaip pažymi „Defence-ua.com“ analitikai, tarpžemyninės raketos sprogimas bandymų metu yra katastrofa, galinti įvykti kartą per 50 metų. 

Ankstesnis panašus incidentas užfiksuotas 1960 m. spalį Baikonūro kosmodrome, kai sprogo raketa R-16. 

Analitikai užsiminė, kad Kremlius greičiausiai oficialiai nepripažins „Sarmat“ katastrofos fakto. 

Kas yra raketa „Sarmat“? RS-28 „Sarmat“ yra Rusijos penktosios kartos bunkeriuose dislokuota strateginių raketų sistema su daugiapakope skystojo kuro tarpžemynine balistine raketa. 

Raketa yra 35 m ilgio, jos paleidimo svoris – 208 tonos, o pristatymo svoris – apie 10 tonų. 

Raketos veikimo nuotolis – 16 000 km.

V. Zelenskis paaiškino, kodėl pakeitė savo poziciją dėl derybų su Rusija

 Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pareiškimų apie galimas Ukrainos ir Rusijos derybas. Šią vasarą Šveicarijoje netgi įvyko taikos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl karo Ukrainoje. 

Prezidentas Volodymyras Zelenskis laikraščiui „The New Yorker“ paaiškino, kodėl tapo atviresnis šiuo klausimu. „Mano mąstymas nepasikeitė. Taip yra todėl, kad pergalė yra teisingumas. 

Pergalė yra teisinga, kai rezultatas tenkina visus – tuos, kurie gerbia tarptautinę teisę, tuos, kurie gyvena Ukrainoje, tuos, kurie prarado savo artimuosius ir giminaičius. Jiems kaina yra didelė. 

Jiems niekada nebus pasiteisinimo tam, ką padarė (Vladimiras) Putinas ir jo armija. Negalima tiesiog susiūti šios žaizdos kaip chirurgui, nes ji yra širdyje, sieloje. 

Taigi pagrindinis niuansas yra tas, kad nors teisingumas neuždengia mūsų žaizdų, jis suteikia galimybę taikai, kurią visi pripažįstame kaip teisingą. 

Nesąžininga, kad iš kažkieno buvo atimtas sūnus ar dukra, bet, deja, ši neteisybė yra galutinė ir jų grąžinti neįmanoma. 

Tačiau teisingumas bent jau suteikia tam tikrą pabaigą (atsisveikinimą)“, – pažymėjo valstybės vadovas. 

Pasak jo, problema yra ne Ukrainos noras pasiekti teisingą pergalę, o tai, kad Kremlius visiškai nenori nutraukti kovų bet kokiomis priimtinomis sąlygomis.

V. Zelenskis atsakė, ką darys Ukraina jei J. Bidenas nepritars „pergalės planui“

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu planuoja pateikti pergalės planą ir tikisi, kad jam bus pritarta. 

Tačiau jei J. Bidenas planą atmes, Ukraina vis dar turi „planą B“. 

V. Zelenskis tai sakė interviu žurnalui „The New Yorker“. „Ukraina jau daugelį metų gyvena pagal planą B. 

Planas A buvo pasiūlytas prieš prasidedant visaverčiam karui, kai raginome imtis dviejų dalykų: prevencinių sankcijų ir prevencinio Ukrainos sustiprinimo įvairių rūšių ginklais“, – pažymėjo V. Zelenskis. Pasak jo, dabar jis siūlo „naują planą A“ – Ukrainos stiprinimo planą. 

„Tai nėra fantazija ar mokslinė fantastika, ir, svarbiausia, kad norint, jog tai pavyktų, nereikia Rusijos bendradarbiavimo. 

Veikiau šiame plane kalbama apie tai, ką mūsų partneriai gali padaryti nedalyvaujant Rusijai.

Jei diplomatija yra abiejų pusių noras, tai prieš tai, kai diplomatija gali būti veiksminga, mūsų plano įgyvendinimas priklauso tik nuo mūsų ir mūsų partnerių“, – sakė jis. 

V. Zelenskis pabrėžė, kad planas buvo parengtas pirmiausia atsižvelgiant į J. Bideno paramą. „Jei jis nenori jo paremti, negaliu jo priversti. 

Jei jis atsisakys, ką gi, tada turėsime toliau gyventi pagal planą B. O tai liūdna... Tai baisi mintis. 

Tai reikštų, kad J. Bidenas nenori baigti karo taip, kad iš Rusijos būtų atimta pergalė. Ir galiausiai turėsime labai ilgą karą – neįmanomą, varginančią situaciją, kurioje žus labai daug žmonių“, – sakė V. Zelenskis. 

Kartu jis pabrėžė, kad tokioje situacijoje dėl nieko nekaltintų J. Bideno, nes pripažįsta jo didžiulį nuopelną remiant Ukrainą. „Mes pripažįstame didžiulius J. Bideno nuopelnus šiuo atžvilgiu. 

Šis jo žingsnis jau tapo istorine pergale“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Ukraina ketina šiais metais dronų gamybos apimtimi aplenkti Rusiją

Ukraina šiais metais bepiločių orlaivių gamyba gerokai aplenks Rusiją, sekmadienį pareiškė šalies gynybos ministras. 

„Mūsų pajėgumai yra keli milijonai bepiločių orlaivių ir mes galime juos pagaminti“, – Ukrainos televizijai sakė gynybos ministras Rustemas Umerovas. 

Ukraina nesuteiks Rusijai šanso aplenkti jos šiame sektoriuje, nes jau šiais metais ji daug kartų padidins dronų gamybos apimtį, pridūrė R. Umerovas. 

Kyjivas taip pat padarys viską, ką gali, kad žymiai padidintų raketų gamybą, sakė R. Umerovas. Vos prieš kelias savaites prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie savo balistinės raketos kūrimą. 

Kyjivas tikisi, kad tai leis jam užbaigti Maskvos dominavimą ilgo nuotolio ginklų srityje. Kol kas Ukrainos partneriai neleidžia naudoti Vakarų raketų Rusijos teritorijoje. 

Bepiločiai orlaiviai ir raketos turi didžiulę reikšmę pustrečių metų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą. Jie naudojami stebėti mūšio lauką, taip pat smūgiuoti taktiniams ir strateginiams taikiniams atokiuose regionuose. 

Maskva taip pat pripažįsta bepiločių orlaivių svarbą. Vos prieš kelias dienas vykusiame Valstybinės ginkluotės komisijos posėdyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrėsi, kad šiemet gamybos apimtis išaugo iki 1,4 mln vienetų. 

Kartu jis ragino ateinančiais metais toliau didinti gamybos rodiklius.

© Dronas /time.com/ nuotr.

Europa daugiau nei metus tiekė Indijos šaudmenis Ukrainai

Indijos ginklų gamintojų parduodamus artilerijos sviedinius Europos pirkėjai nukreipia į Ukrainą, o Naujasis Delis, nepaisant Maskvos protestų, nesikiša, kad sustabdytų šią prekybą. 

Kaip rašo „Reuters“, remdamasi Indijos ir Europos vyriausybių bei gynybos pareigūnais, taip pat muitinės duomenų analize, šaudmenų perdavimas Ukrainos gynybai remti vyksta jau daugiau nei metus.

Tačiau šaltiniai Indijos vyriausybėje ir gynybos pramonėje „Reuters“ sakė, kad Naujasis Delis pagamino tik labai nedidelį Ukrainos naudojamos amunicijos kiekį, o vienas pareigūnas apskaičiavo, kad tai buvo mažiau nei 1 % visų Kijevo nuo karo pradžios importuotų ginklų.

Pasak Ispanijos ir aukšto rango Indijos pareigūno, taip pat buvusio valstybinės bendrovės „Yantra India“, kurios šaudmenis naudoja Ukraina, aukščiausio lygio vadovo, Italija ir Čekija yra vienos iš Europos šalių, siunčiančių Indijos šaudmenis Ukrainai.

Indijos pareigūnai ir gynybos pramonės atstovai teigė, kad Indija stebi padėtį, tačiau kartu nesiėmė jokių veiksmų, kad apribotų siuntas į Europą.

Indijos šaltiniai teigė, kad Naujasis Delis, ilgą laiką buvęs didžiausias pasaulyje ginklų importuotojas, taip pat mato ilgą karą Europoje kaip galimybę plėtoti savo besikuriantį ginklų eksporto sektorių.

Indijos gynybos ministras Radžnatas Singhas (Rajnath Singh) anksčiau teigė, kad praėjusiais finansiniais metais karinis eksportas siekė 2,5 mlrd. dolerių ir kad iki 2029 m. Naujasis Delis nori jį padidinti iki maždaug 6 mlrd. dolerių.

Rusija nėra patenkinta

Trys Indijos pareigūnai teigė, kad Kremlius šį klausimą kėlė bent du kartus, įskaitant liepos mėn. vykusį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegos iš Indijos susitikimą.

Pasak Indijos pareigūno, tiesiogiai žinojusio apie susitikimą, S. Lavrovas spaudė savo kolegą dėl ukrainiečių naudojamų Indijos šaudmenų ir skundėsi, kad kai kuriuos iš jų pagamino valstybinės Indijos bendrovės.

Ukrainai skirta amunicija

Nepaisant karinės pagalbos paketų iš JAV ir Europos, Ukrainai vis dar kritiškai trūksta šaudmenų - tiek dėl lėto tiekimo, tiek dėl labai didelių poreikių. 

Kaip pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dėl išteklių trūkumo Ukraina galėjo aprūpinti tik keturias iš reikiamų 14 brigadų.

Žiniasklaida taip pat rašė, kad Čekija turėjo apriboti savo ambicijas tiekti Ukrainai šovinius. 

Pradinis tikslas nebus pasiektas daugiau nei trečdaliu, jei šalys partnerės neskirs daugiau lėšų. 

Pasak Prahos vyriausybės, dar ne visos šalys sumokėjo, ir tai yra viena iš sumažėjusio tiekimo priežasčių.

Čekoslovakijos grupė, kuri pagal Čekijos iniciatyvą tiekia šaudmenis Ukrainai, neseniai atskleidė, kad šaudmenys Ukrainai perkami iš Turkijos.

Raketos „Neptūnas“ jau pusiaukelėje: Ukrainos karinio-pramoninio komplekso ekspertas

Ukraina turėtų kurti savo karinį-pramoninį kompleksą, kad nebūtų priklausoma nuo partnerių leidimų, „24 kanalo“ eteryje sakė karinis ekspertas, ATO veteranas Jevhenas Dikijus.

„Gynybos versle negalima pasikliauti globalizacija. 

Gynybos versle negalima pasikliauti tuo, kad kažkur išveš gamybą, komponentus pirks vienoje šalyje, surinks trečioje. 

Gynybos pramonė turi būti sava. Vienintelė galimybė būti tikrai apsaugotam - žinoti, kad viską, ko reikia gynybai, gamini pats. 

Ir tai yra atsakymas į klausimą, kaip įgyti pranašumą, kai mums neleidžiama atlikti giluminių smūgių - patiems gaminti tai, ką naudosime giluminiams smūgiams“, - sakė Dikija.

Jis taip pat pridūrė, kad dabar Ukraina jau realizuoja šią kryptį dėl dronų gamybos. O kitas etapas turėtų būti savų raketų kūrimas.

Nyderlandai nepateikia Ukrainai pažadėto „Patriot

Nyderlandai nepristatys Ukrainai oro gynybos sistemos „Patriot“, nes viena iš šalies sąjungininkių atsisakė dalyvauti pristatyme. 

Apie tai praneša „NL Times“ su nuoroda į Nyderlandų gynybos ministeriją.

Iš pradžių Nyderlandai apie ketinimą perduoti Ukrainai „Patriot“ paskelbė gegužės pabaigoje. 

Gynybos ministerija patikino, kad šalis turi „pagrindinius sistemos komponentus“, o likusias dalis turėjo tiekti kitos valstybės. 

Birželio mėn. tuometinė gynybos ministrė Kajsa Ollongren pareiškė, kad Nyderlandai rado šalį, kuri padės atlikti pristatymą. Planuota radarą ir mažiausiai tris paleidimo įrenginius perduoti Ukrainai.

Tačiau dabar Nyderlandų gynybos ministerija pareiškė, kad „sąjungininkė neįvykdė ankstesnio įsipareigojimo“ dėl pristatymo. Gynybos ministerija nepatikslino, kurią šalį turi omenyje.

Tuo tarpu rugsėjo 4 d. paaiškėjo, kad Vokietija gerokai padidins oro gynybos sistemų tiekimą Ukrainai. Kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Berlynas Kijevui suteiks dar 17 priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, keturios iš jų Ukrainą pasieks iki šių metų pabaigos, o likusios 13 - iki 2026 m. 

Kitą dieną Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey pareiškė, kad Londonas suteiks Ukrainai 650 įvairios paskirties raketų už 162 mln. svarų sterlingų (213 mln. JAV dolerių), kad sustiprintų jos oro gynybos sistemą. Kitas, didesnis pagalbos paketas, apimantis tūkstančius raketų, bus teikiamas kitais metais, sakė jis.

Priešlėktuvinė gynyba Ukrainai tebėra labai svarbi, nes Rusija toliau vykdo plataus masto smūgius miestams ir civilinei infrastruktūrai. 

Gynėjų rankose atsidūrė dar dažais kvepiantis rusų tankas

Pusantro milijono dolerių vertės tankas T-90M „Proryv“ atsidūrė ukrainiečių iš 68-osios nepriklausomos brigados rankose, praneša „Unian“. 

Kariai pažymėjo trofėjaus unikalumą.

Jo viduje „vis dar tvyrojo dažų kvapas“. Tai reiškia, kad tankas ką tik išvažiavo iš gamyklos ir atvyko į frontą.

Rusijos Federacijos ginklų pramonė reguliariai siunčia į frontą geriausių savo arsenalo tankų partijas. T-90M išsiskiria iš kitų Rusijos tankų, turinčių reikšmingų puolimo ir gynybos pajėgumų. 

Todėl minėtos transporto priemonės ukrainiečiams yra sunkiausi taikiniai, bet ir patys vertingiausi, kuriuos galima pagauti kovų metu.

68-oji brigada sugebėjo užimti vieną iš neseniai pristatytų T-90M kaip trofėjų per kautynes ​​Donecko srityje. Anot karių, tam reikėjo „labai sunkios operacijos“.

Rusai mašiną paliko lauke, todėl saugiai prie technikos privažiuoti buvo neįmanoma.

Remiantis operacijoje dalyvavusių kariškių pranešimais, ukrainiečiai buvo apšaudomi, jiems bandant perimti tanką. 

Tačiau galiausiai nė vienas gynėjas nebuvo sužeistas ir galėjo tęsti operacijas fronte.

Oro gynyba numušė 72 iš 76 dronų, kuriais Rusija naktį atakavo Ukrainą

Oro gynybos pajėgos rugsėjo 14-osios naktį numušė 72 Rusijos „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Kaip sakoma pranešime, naktį į šeštadienį rusai atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais „Shahed“.

Oro pajėgų radiotechnikos kariuomenė iš viso aptiko ir palydėjo 76 dronus, paleistus iš Kursko ir Jeisko (RF), taip pat iš Čaudos kyšulio laikinai okupuotame Kryme.

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Oro mūšyje Odesos, Mykolajivo, Chersono, Poltavos, Charkivo, Kyjivo, Donecko, Žytomyro, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Vinycios ir Sumų sričių teritorijoje buvo numušti 72 priešo smogiamieji dronai.

Be to, du bepiločiai orlaiviai dingo Ukrainos teritorijoje, o dar du grįžo į Rusiją, pranešė Oro pajėgų atstovai.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad rugsėjo 14-osios naktį per Rusijos bepiločių orlaivių ataką Kyjive, Obolonės rajone, komunalinės įmonės teritorijoje nukrito drono nuolaužų.

J. Bidenas ir K. Starmeris atidėjo sprendimą dėl Ukrainos raketų

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atidėjo sprendimą leisti Ukrainai smogti Rusijos teritorijai Vakarų tiekiamomis tolimojo nuotolio raketomis, šis planas sulaukė Maskvos grasinimų, kad dėl to gali kilti karas su NATO.

K. Starmeris žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad jis su J. Bidenu „plačiai aptarė strategiją“, tačiau tai „nėra susitikimas dėl konkretaus pajėgumo“.

Prieš susitikimą pareigūnai teigė, jog K. Starmeris spaus Bideną paremti savo planą nusiųsti britų raketų „Storm Shadow“ Ukrainai, kad ji galėtų smogti į Rusijos teritorijos gilumą, sąjungininkams vis labiau nerimaujant dėl padėties mūšio lauke.

Tačiau leiboristų lyderis pažymėjo, kad jis ir J. Bidenas dabar aptars šį planą JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke kitą savaitę „su platesne asmenų grupe“.

Kai jie susitiko su savo komandomis prie ilgo stalo Baltuosiuose rūmuose, J. Bidenas atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino įspėjimą, jog leidimas Ukrainai naudoti Vakarų ginklus reikš, kad jie „kariauja“ su Rusija.

„Aš daug negalvoju apie Vladimirą Putiną“, – sakė žurnalistams J. Bidenas, paprašytas komentarų. Nors J. Bidenas pareiškė, jog „aišku, kad V. Putinas šiame kare nenugalės“, akivaizdu, kad jis nenori patenkinti atkaklaus Ukrainos reikalavimo turėti galimybę panaudoti JAV pagamintas tolimojo nuotolio raketas ATACMS prieš Rusijos teritoriją.

JAV pareigūnai mano, kad šios raketos turėtų tik ribotą poveikį Ukrainos kampanijai, ir taip pat nori užtikrinti, kad Vašingtono ginkluotės atsargos nebūtų išeikvotos.

Abu lyderiai taip pat aptarė karą Gazoje.

Didžioji Britanija neseniai sustabdė ginklų tiekimą Izraeliui, nerimaudama dėl to, kad jie gali būti panaudoti pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę. JAV, pagrindinė Izraelio karinė ir diplomatinė rėmėja, susilaikė nuo tokio žingsnio.

Bidenas ir Starmeris patvirtino savo „tvirtą įsipareigojimą“ Izraeliui, bet pabrėžė „skubią būtinybę“ sudaryti paliaubų susitarimą ir „labiau apsaugoti civilius“ Gazos ruože, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

V. Zelenskis paaiškino, kodėl nori pristatyti „Pergalės planą“ J. Bidenui, K. Harris ir D. Trumpui

Volodymyras Zelenskis papasakojo, kaip atsirado ketinimas pristatyti taikos Ukrainoje planą įtakingiausiems JAV politikams, taip pat apie prieš du mėnesius įvykusį pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas tai pareiškė interviu televizijos kanalui CNN. „Esu pasirengęs pasidalinti (planu) su prezidentu Joe Bidenu, – sakė Ukrainos lyderis. – Tada, žinoma, manau, kad būtų sąžininga ir teisinga pasidalinti ir su dviem kandidatais – Donaldu Trumpu ir Kamala Harris“.

Kadangi daug kas priklauso nuo JAV Kongreso sprendimų, tai „Pergalės planą“ reikėtų pristatyti ir jam, paaiškino prezidentas, pridurdamas, kad „po šių žingsnių esame pasirengę pasidalinti juo su žmonėmis“.

Anot Zelenskio, jis nežino, ką Trumpas turi omenyje, kai kalba, kad gali baigti karą per kelias dienas, dar prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, jei bus išrinktas.

„Šiandien to negaliu suprasti, nes nežinau, ką jis turi omenyje ir ką tai reiškia, – pažymėjo Ukrainos prezidentas. – Priešrinkiminės žinutės yra priešrinkiminės žinutės, kartais jos nėra labai realios“.

Kartais tokios žinutės verčia nervintis, sakė Zelenskis, tačiau per prieš du mėnesius vykusį pokalbį telefonu su D. Trumpu respublikonų kandidatas į JAV prezidentus pažadėjo, kad palaikys Ukrainą.

„Jis sakė, kad mus labai palaiko... ir kad jis suteiks mums didelę paramą, – pareiškė prezidentas. – Jis supranta, kaip sunku išgyventi karo metu, ir padarys viską, kad sustiprintų Ukrainą“. „Todėl noriu pasidalinti šiuo planu, kad išgirsčiau jo reakciją“, – pridūrė Ukrainos valstybės vadovas.

Visas interviu bus rodomas CNN laidoje „Fareed Zakaria GPS“ sekmadienį, rugsėjo 15 d., 10 val. JAV rytų pakrantės laiku.

Rusija išvedė į Juodąją jūrą septynis raketnešius, galinčius paleisti iki 48 raketų „Kalibr“

Šeštadienį, rugsėjo 14 d., 7 val., Juodojoje jūroje budėjo 16 Rusijos karinių laivų, iš kurių septyni yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 48 raketų. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.

Azovo jūroje rusų laivų nėra. Viduržemio jūroje budi penki Rusijos laivai, keturi iš jų yra raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendra salvė – iki 24 raketų. „Ukrinform“ primena, kad rugsėjo 12 d. Rusija raketa smogė Juodojoje jūroje civiliniam laivui, kuris gabeno grūdus iš Ukrainos į Egiptą.

„Labai pavojinga retorika“: Baltieji rūmai sureagavo į V. Putino grasinimus

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai, jog leidimas Ukrainai pradėti Vakarų raketų smūgius prieš Rusijos Federaciją reikštų tiesioginį NATO ir Europos šalių įsitraukimą į karą Ukrainoje, yra „labai pavojinga retorika, tačiau tai nėra nieko naujo“.

„V. Putino komentarai, be abejo, yra labai pavojinga retorika.

Tačiau Rusijai tai nėra naujiena. Tiesą sakant, tai buvo pagrindinė Rusijos propagandos žinia jų kare. Tai yra jų agresija.

Tai yra tai, ką jie darė“, – sakė atstovė spaudai.

Ji pakartojo žinią, kad „karas Ukrainoje gali baigtis tą pačią akimirką, kai Rusija išves savo karius iš Ukrainos“.

K. Jean-Pierre taip pat sakė, kad JAV politika dėl smūgių JAV ginklais į Rusijos gilumą kol kas nesikeičia.

Anot jos, po JAV prezidento Joe Bideno susitikimo su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu jokių didelių pranešimų šia tema nesitikima.

„Politika nepasikeitė. Bet aš ir toliau sakysiu, kad prezidentas yra įsipareigojęs užtikrinti, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos, apginti savo demokratiją“, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovė.

The Times: Ukrainos jūrų pėstininkai vykdo slaptas operacijas prieš rusus

Per kai kurias operacijas rusai kaltina vieni kitus, nes negali patikėti, kad ukrainiečiai juos puola taip toli nuo fronto linijos.

Vieną tamsią naktį keturi ukrainiečių narai apvertė savo valtį ant šono, dingo po bangomis ir pajudėjo priešo pakrantės link.

Apmokyti britų ir JAV specialiųjų pajėgų, jie plaukė dviese, nepalikdami virš savęs jokių oro burbulų, kurie išduotų jų buvimo vietą. 

Rusai taip ir nepamatė, kaip jie atplaukė.

Giliai priešo užnugaryje 73-iojo karinio jūrų laivyno specialiųjų operacijų centro narai griauna Rusijos pakrantės gynybą, ir bando išstumti V. Putino kariuomenę iš savo teritorinių vandenų.

Kompasai, laikrodžiai, gylio matuokliai ir protinė aritmetika - vienintelės jų gairės. Vienintelė ryšio po vandeniu forma - tarp jų nutiesta karo virvė.

Netikėtumo elementas

„Mūsų narai vykdo slaptą infiltraciją į priešo teritorijas valtimi, nardo, priartėja prie kranto, vykdo žvalgybą, nukenksmina minas, išsilaipina ir vykdo specialiąsias operacijas“, - pasakojo jaunas vienos Alekso narų komandos vadas, rengiantis personalą kitai misijai.

Nors Ukrainos kariuomenės teritorijos užėmimas Kurske patraukė dėmesį, Juodojoje jūroje vyksta strategiškai svarbesnis mūšis, kurį Ukraina laimi.

Kai 2022 m. birželio 30 d. specialiosios pajėgos išstūmė rusus iš Gyvatės salos, jos suteikė šaliai koridorių grūdų eksportui iš Odesos uosto. 

Praėjusį rugsėjį Ukraina perėmė kelių naftos platformų kontrolę, kurios dabar tarnauja kaip starto aikštelės atakoms prieš Rusijos taikinius Kryme.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų bepiločiai lėktuvai ir raketos „Storm Shadow“ sunaikino 26 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus. 

Likusieji priartėjo prie Rusijos krantų, todėl tokie daliniai kaip 73-iasis karinio jūrų laivyno specialiųjų operacijų centras galėjo pulti. 

Ukrainos narai gali plaukti kilometrus po vandeniu, kad liktų nepastebėti, arba žvalgyti dešimtis kilometrų pakrantės per dvi savaites.

Ne visada viskas vyksta pagal planą. Kai per vieną misiją pirmoji narų pora pasiekė Rusijos kontroliuojamą pakrantę, netrukus paaiškėjo, kad antroji pora neatvyko. 

Dėl techninio gedimo antroji pora buvo priversta grįžti atgal. 

„Ruošdamiesi misijoms visada apsvarstome visus „kas būtų, jeigu būtų“ scenarijus. Kas bus, jei laivas suges? Kas, jei suges ginklai? 

Kas, jei sprogmenys nesuveiks arba pusė jų bus prarasta? Aptariame viską, ką tik galime įsivaizduoti, kad gali nutikti ne taip. 

Jei galime, tęsiame misiją, - pasakė „Aleksas“.

Nepaisant to, kad komandoje liko du vyrai prieš rajone dislokuotą priešo karių batalioną, komandos vadas nusprendė tęsti misiją. Jis rado spragą pakrantės gynyboje su spygliuota viela, kuri galėjo sutaupyti jiems brangaus laiko, ir pajudėjo toliau.

„Įvairiose vietose buvo mažiausiai 500 karių. Pasigirdus pavojaus signalui, jie užima pozicijas, pradeda gynybą ir pradeda ieškoti narų. 

Štai kodėl taip svarbu misiją atlikti kuo diskretiškiau, be jokių ženklų, signalų, ryšio ar šiluminių žymių, neprarandant netikėtumo elemento. 

Du kareiviai, kad ir kaip būtų apmokyti, negali pasipriešinti dviem tankams, ir vienam būriui“, - sakė ‚Aleksas‘.

Dviem narams buvo įsakyta išvesti iš rikiuotės šarvuotą rusų savaeigę priešlėktuvinę sistemą „Šilka“. Jie pastebėjo, kad rusai ją naudoja kariams ir atsargoms gabenti į priešakines pozicijas, visada važiuodami tuo pačiu maršrutu. 

Paslėpę nardymo įrangą ir slapta judėdami giliai į priešo pozicijas, pora pasiekė rusų naudojamą kelią ir padėjo sprogmenis. 

Tada narai laukė. Kai tamsiu paros metu palei kelią pasirodė priešlėktuvinė mašina, narai paspaudė detonatorių.

„Matėme, kaip sprogo automobilis, taip pat viduje buvusi amunicija. Tame automobilyje buvo įgula. Jie vežė pamainą, kuri turėjo rotuoti karius į jų pozicijas. 

Tikriausiai nukovėme aštuonis ar dešimt rusų“, - pasakojo ‚Alex‘.

Rusai buvo apstulbę. Būdami taip toli nuo fronto linijos, jie nė neįsivaizdavo, kad juos puola ukrainiečių pajėgos.

„Mes klausėmės jų radijo perėmimų. Jie šūkavo, kaltino vieni kitus, kad nedavė naujosios pamainos žemėlapių su minomis ar pozicijomis.

Jie galvojo, kad užvažiavo ant savo pačių minos“, - su šypsena pasakojo jis.

Narai išsigelbėjo nepastebėti, plaukdami atgal į savo valtį prisidengdami tamsa.

„Aukos yra sunkiausia dalis“

Tarp 73-ojo jūrų specialiųjų operacijų centro operatorių yra kapitonė „Džudi“ - jai taip pat dvidešimt metų ir ji yra viena iš nedaugelio moterų, įgijusių kvalifikaciją NATO specialiųjų pajėgų arba „Q“ kursui.

„Savo karo akademijos istorijoje buvau pirmoji mūsų kurso vyresnioji karininkė moteris. Pirmoji mergina, kuri mokėjo vadovauti vyrams. 

Mėgstu vandenį ir supratau, kad tai mano pašaukimas, todėl nusprendžiau prisijungti prie 73-iojo centro“, - sakė ‚Džudi‘.

„Džudi“ dalyvavo kai kuriose nuožmiausiose karo kovose, ypač Zaporožės kontrpuolime, ir padėjo nutiesti kelią ukrainiečių jūrų pėstininkams išsilaipinti prie Krynkų - prieplaukos per Dniepro upę, kurią jie laikė kelis mėnesius. 

Paskutinės misijos metu ji vadovavo grupei, kuri Kinburno nerijoje surengė pasalą rusų greitojo reagavimo pajėgoms, kurios detalės vis dar įslaptintos.

Pasak jos, kadangi kariai veikia mažais daliniais, centro nuostoliai buvo ypač dideli.

„Dvejus su puse metų kovojome kartu, kartu gyvenome, kartu valgėme. Dalinys tampa tarsi antra šeima, todėl kai patiriame nuostolių, tai sunkiausia, kas gali nutikti“, - sakė ji.

Griežtas treniruočių režimas padeda elitiniams kovotojams išgyventi net ir atšiauriausiomis sąlygomis. Per vieną naktinę žvalgybinę operaciją „Aleksas“ ir jo nardymo partneris plaukė Rusijos teritorijos link, kai juos užklupo apsauginis tinklas. 

Kovodamas su noru panikuoti, jis turėjo reguliuoti kvėpavimą, kad išvengtų apsinuodijimo deguonimi, lėtai ir metodiškai išsilaisvinti. 

Išsivadavę iš tinklo, jie pateko į antrąjį. „Aleksas“ suprato, kad jie nebeturės laiko misijai užbaigti, ir nusprendė grįžti, tačiau grupė pakliuvo į trečiąjį tinklą.

„Supratome, kad jei nesugebėsime nuplaukti 500 metrų iki paviršiaus, neturėsime pakankamai deguonies. Jau maniau, kad rusai iš tinklo ištrauks du karpius, labai didelius“, - juokėsi ‚Alex‘.

„Tai ne tokia mirtis, kokios norėčiau. Tiesiog susipainioji ir guli, kol pritrūks deguonies, žiūrėdamas į manometrą, ir nuskęsti. 

Tai lėta mirtis. Nenoriu taip išeiti“, - pridūrė jis.

Nepaisant visų rusų pastangų, pradėjo griūti Krymo tiltas

Rusai labai saugo savo nelegalų Krymo tiltą. Šalia stovi kelios oro gynybos sistemos, jį supa baržų barjerai. 18 km ilgio tiltas svarbus Rusijos okupacinių pajėgų logistikai ir okupuoto Krymo išlaikymui, bet jis taip pat labai svarbus asmeniškai Putinui. 

2014 metais jis pasiskelbė aneksuojantis Ukrainos Krymą, bet tai buvo įtvirtinta tik tilto statybomis. Tiltas tarsi įrodė, kad Putinas kalba rimtai ir Krymas ilgam prijungiamas prie Rusijos. Automobilių tiltas baigtas 2018 metais, geležinkelio – 2019-aisiais. 

Jis tapo Putino galios ir Rusijos plėtros simbolis.

Ukraina ilgą laiką Krymo tiltą ignoravo, vengdama konflikto eskalacijos. Tačiau po 2022 metų invazijos tapo aišku, kad Krymo tiltas stovėti nebegali, nes jis yra svarbi Rusijos karo logistikos grandis. 

Krymo tiltas buvo sėkmingai atakuotas dukart – 2022-ųjų spalį ant jo sprogo sunkvežimis, o 2023-ųjų liepą tiltą atakavo jūriniai dronai. 

Abu kartus nelegalus Krymo tiltas buvo stipriai apgadintas, bet buvo gana greitai suremontuotas. Gal net per daug greitai.

Pogrindinė pasipriešinimo organizacija „Ateš“ skelbia, kad Krymo tiltas byra į gabalus. „Krymo tiltas išgyvena paskutines savo dienas. 

Dėl pažeidimų nyksta tilto konstrukciniai elementai, dėl ko griūva atskiros jo dalys“, – rašo „Ateš“. 

Partizanai teigia, kad fiziniam tilto išlikimui reikia didesnio dėmesio, kurio okupantai neskiria. Rusai tiltą saugo, bet neremontuoja, nes yra užsiėmę karu.

Nuotraukose matomi pažeidimai. Nėra aišku, ar jie susiję su ankstesnėmis Ukrainos pajėgų atakomis, bet daugelis spėja, kad būtent sprogimai ir pablogino tilto būklę iki tokio lygio. 

Būtų įdomu sužinoti, ar rusų kariniai kroviniai nepakenkė tiltui. 

Bet faktas, kad jei Rusija nebūtų pradėjusi didžiulio masto karo su Ukraina, ji turėtų laiko ir resursų savo pačios infrastruktūros priežiūrai.

Ukrainos pareigūnai ne kartą teigė, kad Krymo tilto sunaikinimas vis dar yra jų darbų sąraše. Dabar jis nebėra toks kritiškai svarbus rusų logistikai, nes rusai turi jungtį su Krymu ir per okupuotas Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas. 

Rusai taip pat naudoja keltus, nors jie ir yra aktyviai naikinami.

Buvo Ukrainos politikų, kurie ragino negriauti Krymo tilto, nes išlaisvinus pusiasalį rusams būtų patogu juo išvykti namo. Tačiau dabar tai – karinis taikinys. 

Ir rusai juo į Krymą vis dar velka karinius resursus, kurie vėliau keliauja į frontą. 

Net ir tiltą saugančios oro gynybos sistemos S-300, S-400 ir „Pancir S-1“ iš Rusijos atvyko būtent tuo tiltu.

technologijos.lt

👀💥 Kerch Bridge: As a result of the damage received, the structural elements of the bridge are degrading, which leads to the crumbling of its individual parts, - ATESH pic.twitter.com/99WgC1HaYX

— MAKS 24 🇺🇦👀 (@Maks_NAFO_FELLA) September 8, 2024

Oro uoste prie Maskvos – gaisras: paviešinti vaizdai

Rugsėjo 10-osios naktį Rusijos Federacijoje keli regionai buvo atakuoti bepiločių orlaivių. Rusijos pusė teigia „atmušusi“ oro ataką netoli Maskvos, kur daugiabučiuose kilo gaisrai, gaisras buvo užfiksuotas ir Žukovskio oro uoste, praneša „RBC-Ukraina“.

Rusijos pareigūnai paskelbė apie darbus, kuriais siekiama pašalinti padarinius, atsiradusius dėl numušto drono Žukovskio oro uosto (Ramenskojė mieste) rajone. Tačiau tinkle pasirodė filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip sprogimas akivaizdžiai apgadino kilimo ir tūpimo taką, o oro uosto teritorijoje kilo gaisras.

Gubernatorius: per smūgį Maskvai žuvo moteris, vaiko mirtis nepatvirtinta

Per naktinius Ukrainos dronų smūgius Maskvos apylinkėse žuvo mažiausiai vienas žmogus, antradienį pranešė regiono gubernatorius ir pridūrė, kad anksčiau pasirodžiusi informacija apie per ataką taip pat žuvusį vaiką „nebuvo patvirtinta“.

Pasak gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, po vieno iš smūgių buvo hospitalizuoti trys žmonės. „Mirė 46 metų moteris (anksčiau buvo pranešta, kad mirė devynerių metų vaikas, bet ši informacija nebuvo patvirtinta)“, – pridūrė jis.

Prieš tai vietos valdžios institucijos ir valstybinė žiniasklaida skelbė, kad Rusijos oro gynyba pernakt numušė daugiau nei 70 Ukrainos dronų. A. Vorobjovas sakė, kad mažiausiai 14 bepiločių buvo perimta Maskvoje ir jos apylinkėse.

Ukrainos oro gynyba sunaikino visus dronus, kuriais rusai atakavo Kyjivą

Priešas nemažina oro atakų prieš Ukrainą ir Kyjivą intensyvumo nuo rugsėjo pradžios. Naktį Rusijos dronai vėl kėlė grėsmę sostinei.

Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.

Pranešime pažymima, kad oro pavojus Kyjive buvo paskelbtas apie 4:00 ir truko beveik 2 valandas.

„Visą šį laiką Rusijos dronai artėjo prie sostinės iš skirtingų krypčių ir įvairiomis grupėmis. Tačiau visus priešo bepiločius orlaivius sunaikino Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės“, – pabrėžiama pranešime.

Preliminarais duomenimis, mieste sugriovimų ir nukentėjusiųjų nėra.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 10-osios naktį daugelyje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos smogiamųjų dronų keliamos grėsmės.

Rusija tvirtina numušusi daugiau nei 70 Ukrainos dronų

Rusijos oro gynyba pernakt numušė daugiau nei 70 Ukrainos dronų, pranešė vietos valdžios institucijos ir valstybinė žiniasklaida.

Briansko regione, kuris ribojasi su Ukraina, buvo „perimti ir sunaikinti 59 priešo bepiločiai orlaiviai“, tinkle „Telegram“ pareiškė gubernatorius Aleksandras Bogomazas. „Aukų ar žalos nėra“, – pridūrė jis.

Mažiausiai 14 dronų buvo perimta Maskvoje ir jos apylinkėse, „Telegram“ kanale nurodė regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. „Dabar ugniagesiai gesina gaisrą“, kurį sukėlė vienas iš smūgių, tvirtino A. Vorobjovas, ir pridūrė, kad, „deja, žuvo 9-metis vaikas“. Pasak jo, mažiausiai vienas žmogus buvo sužeistas, kai kitas dronas nukrito ant gyvenamojo pastato.

Dėl atakos trys oro uostai aplink Maskvą atšaukė arba atidėjo skrydžius, skelbė valstybinė žiniasklaida.

Dar du Ukrainos dronai buvo perimti virš Tulos srities, įsikūrusios į pietus nuo Maskvos, pranešė Rusijos oficiali naujienų agentūra TASS.

Ukraina ir Rusija nuolat vykdo naktines dronų atakas viena kitos teritorijoje.

Kyjivo saugumo tarnyba SBU šeštadienį informavo, kad per bepiločio ataką smogė į amunicijos sandėlį Rusijos Voronežo srityje.

Maskvos srityje griaudėjo sprogimai: po dronų smūgių suliepsnojo daugiaaukščiai namai

Maskvos srities Ramenskoje mieste bepilotis orlaivis atsitrenkė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Nusileidimo vietoje kilo gaisras. Tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi Maskvos meru Sergejumi Sobianinu ir Rusijos žiniasklaida.

Taigi, Rusijos sostinės vadovo teigimu, devyni miestą atakavę dronai buvo numušti.

Visų pirma, dronai buvo numušti Liubertsuose, Ramenskoje mieste, netoli Podolsko ir Domodedove.

Rusijos žiniasklaida paskelbė pirmuosius kadrus iš bepiločio orlaivio katastrofos vietos Ramenskoje.

Antrasis dronas pataikė į daugiaaukštį pastatą

Kaip pranešė „Telegram“ kanalas „Mash“, antrasis dronas rėžėsi į daugiaaukštį gyvenamąjį namą kitame Maskvos srities Ramenskoje miesto rajone.

Vysokovoltnaja gatvėje užsidegė 12-as pastato aukštas. S. Sobianinas pranešė, kad atremdamas išpuolį Ramenskoje mieste, gaisras kilo gyvenamojo namo 11–12 aukštų lygyje.

Primename, kad naktį prieš septynis Rusijos regionus buvo surengta didelio masto bepiločių orlaivių ataka.

Ypač daug sprogimų griaudėjo Maskvos srityje. Apie gaisrus pranešama ir Briansko srityje.

Ukrainos kariškis apie Pokrovsko kryptį: jie šturmuoja su „nuogais“ pėstininkais ir turi pastebimą silpnybę

Padėtis Pokrovsko kryptimi išlieka gana sudėtinga, tačiau priešo veržimasis buvo sustabdytas. Tai Ukrainos televizijos eteryje pareiškė Aleksejus Tarasenko, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 5-osios atskiros puolimo Kyjivo brigados 2-ojo puolimo bataliono vado pavaduotojas, rašo unian.net.

Anot jo, nepaisant kasdienių personalo nuostolių, keturis ar penkis kartus didesnių, nei buvo per karštąją fazę Bakhmuto kryptimi, priešas ir toliau atakuoja tik su „nuogais“ pėstininkais. Tuo pačiu metu Rusijos daliniai yra pastebimai silpni techninės pagalbos srityje.

„Situacija gana sudėtinga pirmiausia dėl to, kad priešas nuolat naudoja naujus pėstininkų dalinius, iš tikrųjų šturmai vyksta daug kartų per dieną. Todėl visi mūsų daliniai, kurie yra šia kryptimi, dirba be perstojo 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, labai rimtai ir įtemptai“, – pabrėžė A. Tarasenko.

Jis pažymėjo, kad kontaktinė linija Pokrovsko kryptimi yra ne stacionari, o labai mobili.

„Negaliu kalbėti už visą fronto liniją, bet kalbėsiu už bataliono atsakomybės zoną. Tiesą sakant, sunku pasakyti, kad čia yra visavertė fronto linija, kaip įsivaizduoja civiliai. Čia nėra dviejų apkasų linijų, o gynyba yra labai mobili, bet kol kas mums tikrai pavyko sustabdyti priešo veržimąsi“, – pridūrė A. Tarasenko.

Pasak kariškio, nepaisant didžiulių kasdienių personalo nuostolių, Rusijos dalinių išsekimo požymių nėra.

„Priešas patiria milžiniškų nuostolių. Jei kalbėtume apie mūsų batalioną, tai, palyginti su Bakhmuto kryptimi, batalionas per dieną sunaikina keturis-penkis kartus daugiau personalo nei anksčiau. Nepaisant to, nuolat matome priešo pėstininkų bangas, besiveržiančias į priekį, todėl sunku pasakyti, kad priešui baigiasi resursai“, – pabrėžė jis.

A. Tarasenko pridūrė, kad, palyginti su Bakhmuto kryptimi, priešas turi pastebimai silpnesnę techninę pagalbą.

„Jis turi žymiai mažiau elektroninio karo galimybių ir žymiai mažiau bepiločių orlaivių. Tai yra, priešas čia iš tikrųjų naudoja plikus pėstininkus, be šarvuočių ir be įprastos elektroninio karo paramos. Palyginti su mūsų galimybėmis, priešas čia turi kritiškai mažiau FPV dronų ir paprastų „mavicų“, – pažymėjo kariškis.
 

JAV aptiko, kad Rusija turi slaptą laivyną, skirtą atakuoti povandeninius interneto kabelius Europoje

Rusija kuria specializuotą karinį dalinį, kuris galėtų būti naudojamas galimoms sabotažo operacijoms, kuriomis siekiama pažeisti povandeninių kabelių infrastruktūrą, CNN sakė du informuoti JAV pareigūnai.

Jie sakė, kad šį kūrinį užsako Rusijos gynybos ministerijos Vyriausioji giluminių jūros tyrimų valdyba (GUGI). Iniciatyva apima laivyną, povandeninius laivus ir jūrinius dronus.

„Esame susirūpinę dėl padidėjusio Rusijos karinio jūrų laivyno aktyvumo visame pasaulyje ir dėl to, kad Rusija priims sprendimą ir pakenks svarbiausiai Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių povandeninių laivų infrastruktūrai. 

Rusija ir toliau plėtoja savo jūrinius pajėgumus povandeniniam sabotažui, pirmiausia pasitelkdama GUGI“, - leidiniui sakė pašnekovas.

JAV reguliariai stebi Rusijos laivus, esančius netoli svarbios jūrų infrastruktūros, paaiškino aukštas JAV pareigūnas. Tuo pat metu anksčiau nebuvo pranešta apie JAV susirūpinimą dėl galimų povandeninių Rusijos slaptojo dalinio operacijų.

Praėjusį pavasarį NATO vadai pranešė, kad pastaruoju metu Baltijos jūroje netoli povandeninių kabelių suaktyvėjo Rusijos karinių jūrų pajėgų veikla. 

Pernai Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos žiniasklaidai atlikus bendrą tyrimą paaiškėjo, kad Rusija turi šnipinėjimo laivų laivyną, kuris veikia Šiaurės Europos vandenyse ir gali pakenkti povandeniniams kabeliams ir vėjo jėgainėms.

Naudodamiesi duomenų analize ir perimtais radijo ryšiais, tyrėjai susekė apie penkiasdešimt povandeninės infrastruktūros rajone veikiančių laivų. Panašią Kinijos karinio jūrų laivyno veiklą pastebėjo Taivano ir JAV pajėgos.

Pasak CNN pašnekovo, Rusijos vadovybė teikia didelę reikšmę GUGI ir toliau finansuoja šį padalinį net ir vykstant karui Ukrainoje. Jis sakė, kad Vašingtonas bet kokį povandeninės infrastruktūros sutrikdymą vertins kaip reikšmingą Rusijos agresijos eskalavimą už Ukrainos ribų.

„Bet kokia veikla, susijusi su jūrinės infrastruktūros, įskaitant povandeninius kabelius, pažeidimais, ypač padidėjusios įtampos laikotarpiais, kelia nesusipratimų ir klaidingų vertinimų riziką, kuri gali sukelti nenumatytą eskalaciją. 

JAV būtų ypač susirūpinusios dėl žalos mums ar mūsų sąjungininkams priklausančiai svarbiai povandeninių laivų infrastruktūrai“, - pabrėžė jis.

Dronas Rusijos Voronežo srityje sukėlė didelį gaisrą

Ostrogožsko rajone Rusijos Voronežo srityje dronas sukėlė didelį gaisrą. Rusijos duomenimis, bepilotis buvo numuštas oro gynybos ir krisdamas sukėlė gaisrą, „kuris persimetė į sprogstamus objektus“. Girdėjosi sprogimai.

Ukrainos kanalai praneša apie liepsnojantį amunicijos sandėlį. Nepatikrintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti didelis gaisras ir tiršti dūmai.

Kremlius didina tiksliųjų smūgių gilyn į Ukrainą pajėgumus: informacija iš ISW

Rusija ir toliau aktyviai didina savo pajėgumus smogti gilius tikslius smūgius giliai į Ukrainą. Visų pirma Maskva vis dažniau perka balistines raketas iš Irano ir Šiaurės Korėjos ir toliau didina savų ginklų gamybą.

Tai teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Savo ataskaitoje JAV ekspertai mini JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino pareiškimą, kad joks konkretus ginklas nepakeis žaidimo taisyklių Ukrainoje, o leidimas AFU naudoti užsienio ginklus tolimiems smūgiams prieš karinius objektus Rusijoje nepakeis karo padėties.

„Austinas teisus, kad jokia atskira ginklų sistema nepakeis karo eigos, tačiau jo komentaruose neatsižvelgiama į tai, kad ginklų sistemos ir su jomis susijusios kovos veiksmų taisyklės daro įtaką Ukrainos pajėgumams ir kad pajėgumų pokyčiai gali pakeisti karo eigą.

„Vakarų karinė pagalba išlieka labai svarbi„ Ukrainos gebėjimui apsiginti, o Austino pareiškime ignoruojami Ukrainos reikalavimai dėl tolimojo nuotolio smūgių, kurie būtini siekiant sutrikdyti Rusijos užnugario zonas“, - sakoma pranešime.

ISW anksčiau pažymėjo, kad mažiausiai 209 iš 245 (daugiau kaip 85 proc.) žinomų Rusijos karinių objektų yra ATACMS, kurios nėra oro bazės, veikimo zonoje ir nėra JAV suteiktų HIMARS, kurias Vašingtonas leidžia Kijevui ribotomis sąlygomis naudoti Rusijoje, veikimo zonoje.

Austinas taip pat teigė, kad Ukraina turi savo šalies viduje pagamintų priemonių, kurios gali atakuoti Rusijos taikinius gerokai toliau nei Vakarų „Storm Shadow“ sparnuotųjų raketų veikimo nuotolis.

Tačiau ISW pažymėjo, kad didžiąją dalį AFU tolimojo smūgio pajėgumų sudaro šalies viduje gaminami tolimojo nuotolio bepiločiai orlaiviai, kuriais Kijevas negali padaryti tokios pat žalos kaip tolimojo nuotolio raketomis dėl bepiločių orlaivių naudingosios apkrovos apribojimų. Be to, Rusijos pajėgoms lengviau atremti Ukrainos bepiločius orlaivius nei vakarietiškas raketas.

„Ukraina pradėjo gaminti ir sėkmingai dislokuoti tolimojo nuotolio tiksliuosius ginklus, kurių naudingoji apkrova panaši į Vakarų tolimojo nuotolio raketų, tačiau šalyje pagamintų sistemų dar nėra pakankamai, kad jos galėtų kelti rimtą grėsmę Rusijos kariniams objektams Rusijoje dideliu mastu“, - pažymi JAV analitikai. .

ISW priduria, kad Ukraina gali naudoti tik ribotą skaičių šalyje pagamintų tolimojo nuotolio smogiamųjų sistemų ir Vakarų tiekiamų HIMARS, kad galėtų kelti grėsmę ribotam skaičiui karinių objektų Rusijoje. Šis trūkumas neatspindi visų Ukrainos turimų tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų, o Vakarų sprendimai ir toliau dirbtinai slopina bendrą AFU tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų pajėgumą.

„ISW išsamiai įvertino, kad tolimojo nuotolio smūgiai prieš Rusijos karinius objektus Rusijoje sumenkintų Rusijos galimybes naudoti prieglobstį Rusijos Federacijoje puolamosioms operacijoms Ukrainoje ir sukurtų didelį operacinį spaudimą Rusijos oro gynybos dislokavimo, elektroninės kovos (EW), logistikos, vadovavimo ir kontrolės (C2) bei karinės paramos priemonėms“, - sakoma Karo studijų instituto ataskaitoje.

Priminsime, kad Ukraina pradėjo kalbėti apie naują grėsmę - balistines raketas, kuriomis, atrodo, Iranas artimiausiu metu gali aprūpinti Rusiją. Kalbama apie Irano „Dezful“ raketas, kurios galės pasiekti bet kurį Ukrainos tašką ir kels dar didesnį pavojų nei rusiškos „Iskander“.

ES didina humanitarinę paramą Ukrainai

Europos Sąjunga (ES) po naujausių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą didina savo humanitarinę paramą.

Prieš ateinančią žiemą šaliai papildomai bus skirti 35 mln. eurų, pranešė Europos Komisija. Dar 5 mln. numatyti paramai Ukrainos pabėgėliams ir jų priėmimui kaimyninėje Moldovoje.

ES šiomis lėšomis, be kita ko, nori prisidėti prie apgadintų pastatų remonto bei elektros ir šilumos tiekimo užtikrinimo.

Moldovoje pinigai turėtų būti naudojami pagerinti pasirengimą papildomų pabėgėlių priėmimui.

Įskaitant minėtas lėšas, Komisija, jos pačios duomenimis, jau bus skyrusi 966 mln. eurų, kad paremtų nuo karo kenčiančius Ukrainos civilius gyventojus. Pasak už krizių valdymą atsakingo komisaro Janezo Lenarcico, bendra šių metų suma didėja iki 110 mln. eurų Ukrainai ir iki 13 mln. eurų Moldovai.

Iš Rusijos – didžiulė didžiulė dronų-kamikadzių ataka prieš Kyjivą: atskleidė oro gynybos rezultatai

Naktį į šeštadienį, rugsėjo 7 d., rusai atakavo Kyjivą, pirminiais duomenimis, „Shahed“ tipo atakos dronais, skelbia unian.net.

Naktinė ataka buvo didžiulė, bet nė vienas priešo bepilotis orlaivis nepasiekė tikslo, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. Miesto valdžia pabrėžė, kad visi miestui grėsmę keliantys dronai buvo likviduoti.

„Priešų dronai-kamikadzės pradėjo skristi į mūsų teritoriją prieš vidurnaktį, iš skirtingų krypčių. Dronai labai arti Kyjivo priartėjo apie trečią valandą nakties. Sostinėje paskelbtas oro antskrydžio pavojaus signalas truko tik 18 minučių. Tačiau per šį laikotarpį, oro gynyba garsiai veikė virš Kyjivo“, – rašoma pranešime.

Kritančios nuolaužos užfiksuotos keturiais skirtingais Pečersko rajono adresais. Gaisras aptiktas atviroje vietoje, gaisras apėmė 50 m2 plotą. Vėliau gaisras buvo užgesintas. Pirminiais duomenimis, per bepiločio lėktuvo ataką Kyjive niekas nenukentėjo.

R. Sikorskis įvardijo sąlygą, kuriai esant Lenkija gali numušti Rusijos raketas virš Ukrainos

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė manantis, kad Lenkija turi teisę numušti Rusijos raketas Ukrainos oro erdvėje, jei jos kelia grėsmę atominėms elektrinėms.

R. Sikorskis interviu BBC buvo paklaustas, kur yra Lenkijos „raudonosios linijos“ Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu ir ar Lenkija turi teisę numušti Rusijos raketas Ukrainos oro erdvėje, atsakė aiškiai.

JAV pradės tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas

Jungtinės Valstijos rengiasi aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis, galinčiomis smogti taikiniams Rusijos gilumoje, „Reuters“ sakė trys gerai informuoti šaltiniai.

Pasak jų, kalbama apie raketas „oras-žemė“ (JASSM), kurias Vašingtonas planuoja įtraukti į šį rudenį Kijevui skirtą ginkluotės paketą. 

Kartu, kaip pabrėžė agentūros pašnekovai, galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Senųjų JASSM modelių veikimo nuotolis yra apie 370 kilometrų, o naujųjų - daugiau kaip 800 kilometrų. 

Kuriuos iš jų JAV gali perduoti Ukrainai, „Reuters“ negalėjo nurodyti. 

Raketos yra maždaug 4 metrų ilgio ir yra suprojektuotos taip, kad būtų kuo mažiau pastebimos. 

Dėl to jas sunku aptikti oro gynybos sistemoms. 

Jos taip pat gali skristi arti žemės. Be to, jas galima užprogramuoti taip, kad jos apeitų priešlėktuvinę gynybą.

JASSM raketos iki šiol buvo integruotos tik į JAV orlaivius. 

Šią vasarą Nyderlandai, pasak „The Times“, perdavė Ukrainai pirmuosius šešis naikintuvus F-16, kurių kiekvienas gali nešti po dvi sparnuotąsias raketas.

Perdavus Ukrainai JASSM raketas, didžioji Europos Rusijos dalis taptų pažeidžiama galingų tiksliai valdomų šaudmenų smūgių ir apsunkintų Rusijos kariuomenės puolamąsias operacijas, pažymi „Reuters“. 

Tai potencialiai suteiktų Ukrainai strateginį pranašumą.

Tuo tarpu Vašingtonas kol kas nepanaikino apribojimų smūgiams JAV ginklais giliai į Rusijos teritoriją. 

Pasak „The Economist“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo 22-23 d. JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir paskutinį kartą prieš lapkričio mėn. vyksiančius prezidento rinkimus bandys gauti leidimą smūgiams Rusijos teritorijoje.

Prieš tai, rugsėjo 2 d., per susitikimą su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu, V. Zelenskis sakė, kad vien leidimo Vakarų raketų smūgiams Rusijos gilumoje nepakanka - reikia ir pačių ginklų. 

Jis pažymėjo, kad tokias priemones turi keturios šalys - JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija.

Tuo pat metu, kaip sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, Kijevas ketina smogti gilyn į Rusiją savo gamybos tolimojo nuotolio raketomis „Paljanica“. 

Zelenskis pranešė apie sėkmingą raketos paleidimą rugpjūčio 24 d. 

Remiantis pateiktais duomenimis, „Palyanitsa“ veikimo nuotolis yra iki 700 kilometrų. 

Ši raketa potencialiai galės smogti mažiausiai 20 Rusijos aerodromų, iš kurių vykdomos atakos Ukrainos teritorijoje.

Suintrigavo žinia apie galimą Sergejaus Lavrovo galą 

Šeštadienio, rugpjūčio 31 d., vakarą nuolatinis Jungtinių Tautų (JT) Ukrainos atstovas S. Kyslyca suintrigavo tinklą įdomiomis naujienomis. 

Jis parašė dviprasmišką tviterį apie Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, užsimindamas apie galimą jo mirtį.

Apie tai Kyslyca parašė socialiniame X tinkle.

„Kai kuriems Rusijos karo nusikaltėliams mirtis savo lovoje prabangiame priemiesčio rajone gali būti lengviausia išeitis. 

Net jei jie neatsidurs teisiamųjų suole, jie keliaus tiesiai į pragarą, aplenkdami skaistyklą, kad degtų ten amžinai... 

Kai kurie sako, kad jis jau kojas ištiesė, ir vis dėlto, ironiška, norėčiau, kad jis būtų gyvas, kad pamatyčiau jį teisiamųjų suole...“ – rašė Kyslyca.

Parengta pagal VE.lt, ELTA, BNS, unian.net, THE MOSCOW TIMES, focus.ua informaciją