Karybos ekspertai: Ukrainos reikalai nekokie, Vakarai nuolaidžiauja Rusijai, o šiai visai gerai

(3)

Karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas seka veiksmus mūšio lauke ir šalia jo, juos analizuoja ir pateikia savo įžvalgas.

NELINKSMI IR NEJUOKINGI POLITINIO CIRKO NUMERIAI

Strateginės aplinkybės

Į Skopję Šiaurės Makedonijoje susirinkę Europos saugumo ir bendradarbiavimo šalių atstovai (ESBO) vakar gėdingai klausėsi Rusijos užsienio teroro reikalų ministro Sergejaus Lavrovo įžeidinėjimų. Jiems jis pareiškė, kad Vakarai žlugdo bet kokias galimybes atgaivinti šią grupę, kuri, esą atsidūrė ties žlugimo riba.

„Šiuo metu nėra ypatingų priežasčių optimizmui. ESBO iš esmės virsta NATO ir Europos Sąjungos priedėliu. Organizacija, pripažinkime, yra ant bedugnės krašto. Kyla paprastas klausimas: ar prasminga dėti pastangas ją atgaivinti?“ – iš tribūnos tulžį liejo vyriausias teroristinės Rusijos akių muilintojas užsienio šalims.

Kai kurių šalių diplomatai, kalbant S. Lavrovui paliko salę, o Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai boikotavo absurdo teatrą, kuriame Lavrovas kaltino Vakarus vykdant „hibridinį karą“ prieš Rusiją ir sakė, kad Europos Sąjunga tapo „agresyviu politiniu projektu“.

57 nares turinti ESBO yra Šaltojo karo laikų organizacijos, skirtos Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių bendradarbiavimui, teisių perėmėja, tačiau dabar jos veikla iš esmės paralyžiuota dėl to, kad karo nusikaltėlių valdoma Rusija nuolat naudojasi veto teise, kurią turi kiekviena šalis.

Skopjėje vykstant viešam apgalėtinam politiniam cirkui, Briuselyje už uždarų darų vyko dar didesnį nusivylimą keliantys debatai dėl 12-ojo bloko sankcijų paketo Rusijai. Net šeši neįvardinti šaltiniai „Reuters“ teigė, kad kai kurios ES šalys griežtai pasisako prieš Europos Komisijos siūlomo sankcijų Rusijai paketo dalį, t. y. vadinamąją „ne Rusijai“ išlygą, kuria finansiniai apribojimai ir sankcijos taikomos asmeniniams daiktams (prekėms). Siūlymo esmė yra ES eksportuotojams drausti reeksportą į Rusiją visoms prekėms, įtrauktoms į Komisijos muitų kodų sąrašą, kuris apima ir kasdienio naudojimo, o ne tik karinės ar dvigubos paskirties prekes. Be to, mūsų galva, būtų visiškai teisingai reikalaujama ES leidimo „bet kokiam Rusijos subjekto ar Rusijoje gyvenančio Rusijos piliečio atliekamam lėšų pervedimui“ iš ES.

Abiems siūlymams priešinasi ir įprasti Kremliaus trojos arkliai ES, ir kai kurios kitos jos narės. Teigiama, kad šios nuostatos būtų „beprasmiškai apsunkinančios, nes nenustatytos ribos, iki kurių sandoriui būtų taikoma išimtis.“

Kurgi ne. Kai Vokietijos, Lenkijos ar Čekijos eksportas į Kirgiziją praeitais metais išaugo dešimtį ir daugiau kartų, tik aklas ir kurčias gali nesuprasti, kad ES sankcijos yra luošio mėgėjo bandymas maratone aplenkti profesionalius sportininkus.

Net ir apribojimai prekybai nafta, kuriai nustatyta 60 JAV dolerių už barelį naftos kainos viršutinė riba veikė tik kurį laiką, kol nebuvo rasta „išeičių“. Pastaruoju metu Rusijos pajamos iš naftos didėja, o tą užtikrina augantis „šešėlinis laivynas“ – senstantys Vakarų šalių laivų tanklaiviai.

Karas karu, bet „business as usual“ (verslo reikalai kaip įprasta).

Reikšmingi postūmiai

Per Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) operaciją buvo detonuoti sprogmenys Sibire esančioje geležinkelio linijoje, kurią Rusija naudoja karinėms reikmėms. Keturi sprogstamieji užtaisai buvo detonuoti naktį, kai krovininis traukinys važiavo per Severomuisko tunelį Buriatijos regione, kuris ribojasi su Mongolija.

Operacija įvykdyta už daugiau kaip 4 000 km nuo Ukrainos yra ryškus Kijevo gebėjimo vykdyti operacijas Rusijos gilumoje įrodymas. Plojame atsistoję. Slava Ukraini!

Pasak Pentagono ir su sprendimu susipažinusiais asmenimis, Ukraina kol kas negaus valdomų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurias JAV pritaikė smogti beveik 160 km atstumu. Kai praėjusį rudenį „Boeing“ pirmą kartą kreipėsi į JAV vyriausybę dėl GLSDB pirkimo ir siuntimo į Ukrainą, optimistiškiausias siuntimo terminas buvo maždaug šių metų pavasaris, nors jau tada „Politico“ rašė, kad pristatymas įvyks vėliau, bet 2023 m.

Ukrainai laba reikia GLSDB, kad papildytų ribotą JAV atsiųstų ATACMS raketų skaičių. Tai leistų Ukrainos kariuomenei smogti į taikinius dvigubai didesniu atstumu, nei dabar pasiekia raketos, kurias ji šaudo iš JAV tiekiamos didelio judrumo artilerijos raketų sistemos (HIMARS).

Artimiausia reali data, kad Kijevas gali tikėtis GLSDB siuntos, yra kitų metų pavasaris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sparčiau statyti įtvirtinimus pagrindiniuose sektoriuose, kuriuos spaudžia Rusijos pajėgos, ypač Rytų Ukrainoje, kuri yra Maskvos invazijos židinys. V. Zelenskis vakar apžiūrėjo Ukrainos pozicijas šiaurės rytuose, vienoje iš kelių sričių, kur Rusijos pajėgos pastaruoju metu bando pasistūmėti į priekį – ir „susigrąžinti“ teritorijas, kurias prieš metus atsiėmė Ukrainos kariai. Jis sakė, kad vienas iš susitikimų su vadais buvo susijęs su įtvirtinimais.

„Visuose svarbiausiuose sektoriuose, kur reikia sustiprinimo, turėtų būti paspartinta ir pagreitinta statinių statyba“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.

„Tai, žinoma, reiškia, kad didžiausias dėmesys skiriamas Avdijivkos, Marijinkos ir kitiems Donecko srities sektoriams. Charkovo srityje tai reiškia Kupjansko sektorių ir Kupjansko-Lymano liniją“.

Trumpai

Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nusprendė, kad LGBT aktyvistai turėtų būti laikomi ekstremistais, o gėjų ir transseksualų atstovai baiminasi, kad dėl to bus suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas paskelbė, kad tenkina Teisingumo (cha cha, koks oksimoronas) ministerijos prašymą pripažinti „tarptautinį LGBT socialinį judėjimą“ ekstremistiniu ir uždrausti jo veiklą.

JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas, išgirdęs apie šį teroristinės Rusijos sprendimą, labai apgailestavo ir paragino Maskvą panaikinti šią bendruomenę diskriminuojančius įstatymus. „Raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti įstatymus, kuriais netinkamai ribojamas žmogaus teisių gynėjų darbas arba diskriminuojami LGBT žmonės“, – sakoma jo pareiškime.

Fiureris Putinas, įdėmiai perskaitė V. Turko pareiškimą, labai susirūpinęs iškvietė Rusijos AT pirmininką ir liepė nedelsiant atšaukti priimtą įstatymą. (Ne, taip neįvyko, čia ironija).

Dėl kelias savaites trukusių Lenkijos pasienyje protestuojančių vilkikų vairuotojų kelių blokadų lapkričio mėn. maždaug penktadaliu sumažės bendras Ukrainos importas, o jei blokados užsitęs, Kijevo BVP augimas gali sumažėti vienu procentiniu punktu, teigė aukštas Ukrainos pareigūnas.

Pagrindinis Lenkijos vežėjų reikalavimas – neleisti Ukrainos sunkvežimių vairuotojams be leidimų patekti į ES, o Kijevas ir Briuselis teigia, kad tai neįmanoma.

Lietuvoje

Vienas, dabar jau buvęs, Seimo narys sėdi kaliūzėje dėl korupcijos.

Kitas, irgi buvęs, Seimo narys kaltinamas dviem pedofilijos epizodais.

Trečias, ne buvęs, o esamas Seimo narys, labai panašu, kad ne tik yra vandens vagis, bet ir melagis. Ar bent jau nemato skrupulų vagyste kaltinti savo paties motiną.

Dar iki vakar ėjęs mero pareigas, šiandien jau atsistatydinęs dėl „techninės klaidos“, kai mokesčių mokėtojų pinigais lizingavo net du televizorius, yra pats Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Penktas, dėl korupcijos teistas, irgi buvęs meras, ant bačkos pasilipęs, visus kitus korupcija kaltina, švento avinėlio mekenimu senyvo amžiaus močiutes savo atsivertimo stebuklu liudija.

Ir visi jie – visiškai nekalti. Aplinka kalta. Kaip gi gali nevogt ir neprievartaut, jei gi va anie patys vis prašosi?

Sovietų okupacija žiauriai sužalojo mūsų tėvų ir mūsų visų psichiką. Išdarkyti laisvės kovotojų – senelių kūnai miesto aikštėse, Sibiro tremtys, vienas kitų įskundimai dėl duonos kąsnio. Tai vis dar vilnija, vis dar atsiliepia mūsų sąmonėje, mūsų kolektyvinėje patirtyje.

Apgauti, slėpti, vogti, atimti iš kito. Kaip tikri dvasios driskiai, naujųjų laikų švonderiai – kostiumuoti bolševikai dėl dešros pasirengę parduoti ir save, ir savo vaikus, ką jau ten draugą ar Lietuvą.

Ar galima tą pakeist? Ar galima pakeist Lietuvos politinį veidą? Ar mes galime tą padaryti?

Manytume, taip. Tik kaip tą protingą daugumą, kuri neina balsuot, nes nemato, ką rinkt, prikalbint išreikšt savo nuomonę?

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder