Kodėl Švedija nusprendė prisijungti prie NATO?
XIX a. pradžioje pasibaigus Napoleono karams Švedija priėmė oficialią neutralumo politiką. Po šaltojo karo neutralumo politika buvo pakeista į karinio neprisijungimo politiką.
Švedija siunčia pajėgas į tarptautines taikos palaikymo misijas, bet nekariavo daugiau nei 200 metų. Pastarasis konfliktas, per kurį ji kovojo, buvo 1814 m. Švedijos ir Norvegijos karas.
Nepaisant neutralumo, šalis vykdė aktyvią užsienio politiką, gynė žmogaus teises, jos teikiama pagalba buvo didžiausia, tenkanti vienam gyventojui, todėl šalis kartais būdavo pavadinama „humanitarine supervalstybe“.
Nors nebuvo NATO narė, Švedija mezgė vis glaudesnius ryšius su Aljansu, 1994 m. prisijungė prie Partnerystės taikos labui programos, 1997 m. – prie Euroatlantinės partnerystės tarybos.
Vis dėlto dauguma švedų ilgai nepritarė visateisei narystei, o socialdemokratai, didžiausia Švedijos politinė partija, tai laikė tabu. Buvęs socialdemokratų gynybos ministras Peteris Hultqvistas 2021 m. rudenį netgi pareiškė galįs „garantuoti“, kad niekada nedalyvaus stojimo į NATO procese.
Vos po kelių mėnesių 2022 m. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą lėmė dramatišką visuomenės ir politinių partijų nuomonės pasikeitimą. Didelė Švedijos parlamento dauguma nubalsavo už narystės paraišką, ją šalis kartu su Suomija pateikė 2022 m. gegužę.
Ką Švedija atneša į NATO?
Ilgą laiką Švedija laikėsi politikos, kad šaliai reikia stiprios kariuomenės savo neutralumui apsaugoti. Tačiau pasibaigus šaltajam karui ji drastiškai sumažino gynybos išlaidas ir nukreipė dėmesį į taikos palaikymo operacijas visame pasaulyje.
Pasak vyriausybės, 1990 m. gynybos išlaidos sudarė 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o iki 2020 m. jos sumažėjo iki 1,2 procento. Išlaidos gynybai vėl pradėtos didinti po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.
2022 m. kovą, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Švedija paskelbė vėl didinsianti išlaidas, kad „kuo greičiau“ pasiektų 2 proc. BVP. 2023 m. pabaigoje Švedijos vyriausybė pareiškė, kad 2024 m. karinės išlaidos viršys 2 proc. tikslą.
Švedijos kariuomenė, sujungusi įvairias savo šakas, gali sutelkti apie 50 tūkst. karių, maždaug pusė jų yra atsargos kariai. Jos oro pajėgos turi daugiau nei 90 šalyje sukurtų naikintuvų „JAS 19 Gripen“, o Baltijos jūros karinis laivynas – kelias korvetes ir povandeninių laivų.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sausį taip pat pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi prisidėti prie NATO pajėgų Latvijoje.
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO taip pat reiškia, kad Baltijos jūra tampa apsupta Aljanso narių, kai kurie analitikai ją vadina NATO ežeru.
„Tai paskutinė dėlionės dalis NATO žemėlapyje Šiaurės Europoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos gynybos tyrimų agentūros (FOI) analitikas Robertas Dalsjo.
Kokie padariniai Švedijos gynybai?
Šaliai tapus NATO nare, jos kariniai skaičiavimai keičiasi keliais esminiais aspektais.
„Švedija ilgai dirbo laikydamasi prielaidos, kad viena išspręs užduotį“, – naujienų agentūrai AFP sakė FOI tyrėjas Janas Henningsonas. „Dabar tai keičiasi“, – pridūrė jis ir paaiškino, kad dabar gynyba turės būti vykdoma Aljanse.
„Dabar turėsime išmokti būti komandos žaidėja. Ir turėsime prisitaikyti prie to, kad rengiamės ginti ne tik Švedijos, bet sąjungininkių teritoriją“, – sakė R. Dalsjo.
Švedijos prisijungimas prie Aljanso taip pat keičia jos tradicinį mąstymą apie galios santykius potencialiame konflikte. „Tradiciškai manėme, kad esame maža valstybė ir, kad ir kas mus užpultų, yra daug didesnis“, – sakė J. Henningsonas, tačiau pridūrė, kad kalbant apie ekonomiką ir demografinius rodiklius, „NATO yra daug didesnė už Rusiją“. Jo žodžiais, Švedija „visais aspektais nebėra Dovydas“, stojantis į kovą su Galijotu.
„Tai bus gana įspūdinga jėga, sutelkta 32 šalių galia nuo Turkijos pietuose iki Svalbardo“, – gruodį laikraščiui „Dagens Nyheter“ sakė Švedijos kariuomenės vadas Jonny Lindforsas ir pridūrė manąs, jog papildoma jėga sumažins konflikto riziką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą