Kinija galutinai pašalino Rusijos dalininkus iš nuo 2017 m. plėtojamo lainerio CR929 projekto, kuriuo planuojama sukurti konkurentą "Boeing" ir "Airbus".
Pasak laikraščio "South China Morning Post", lėktuvo kūrėja Kinijos bendrovė "Commercial Aircraft Corporation of China" (COMAC) nustojo minėti Rusiją kaip šalį, dalyvaujančią projekte, ir dabar 280 keleivių talpinsiantį orlaivį reklamuoja kaip išimtinai Kinijos kūrinį.
Kinijos oro transporto asociacijos (CATA) konferencijoje kalbėjęs "Comac" viceprezidentas Qi Xuefen apie Rusijos dalyvavimą nepasakė nė žodžio.
Jis kalbėjo apie "pažangą" kuriant lainerį, kuris, kaip manoma, kainuos 50 mlrd. JAV dolerių, ir apie tai, kad pasiektas naujas "detalaus projektavimo" etapas.
Rugsėjį pristatant specialią CR929 laboratoriją taip pat nebuvo užsiminta apie Rusiją, rašo SCMP. COMAC tada teigė, kad Kinija pasiekė "technologinį savarankiškumą" ir "nepriklausomus inovacinius pajėgumus".
Nieko nebuvo pasakyta apie Rusijos bendrovės "Jungtinė lėktuvų korporacija", kuri iš pradžių turėjo gaminti lėktuvo korpusą ir norėjo dalyvauti kuriant variklį, dalyvavimą.
2023 m. vasarą vykusioje Le Buržė aviacijos parodoje naujasis orlaivis taip pat buvo pristatytas kaip pačios Kinijos kūrinys, nors net CR lainerio santrumpa turėjo simbolizuoti projekte dalyvaujančias šalis (C - Kinija, China; R - Rusija, Russia). Dabar R iš orlaivio pavadinimo išbraukta, o COMAC jį reklamuoja kaip C929.
Problemos, susijusios su Rusijos dalyvavimu kuriant lėktuvą, kuris šiemet atliko pirmąjį skrydį, prasidėjo pirmaisiais metais. COMAC neleido Rusijai gauti pajamų iš orlaivio pardavimo Kinijos vidaus rinkoje. Vietoj to UAC buvo pasiūlyta didesnė pasaulinių pardavimų dalis (70 proc.).
Tačiau tikėtasi, kad būtent Kinijoje orlaivio paklausa bus 3 000, o jo pasaulinės perspektyvos buvo neaiškios.
2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje ir įvedus Vakarų sankcijas Rusijos aviacijos pramonei, Kinija nusprendė atsisakyti visų Rusijos sukurtų CR929 ir pakeisti juos vakarietiškais.
Visų pirma vietoj rusiškų važiuoklės vežimėlių SOMAS primygtinai reikalavo naudoti vokiškus ir amerikietiškus agregatus, be to, nusprendė į variklių kūrimą įtraukti "Rolls-Royce" ir "General Electric", nors Rusija tikėjosi dalyvauti šioje projekto dalyje.
Buvęs ministro pirmininko pavaduotojas Jurijus Borisovas, praėjusių metų birželio pabaigoje kalbėdamas forume "Ateities inžinieriai", pripažino, kad projektas buvo vykdomas "iš esmės ne ta kryptimi, kuri tiktų Rusijai".
"Kinija, tapdama pramonės milžine, vis mažiau domisi mūsų paslaugomis. Mūsų dalyvavimas tampa vis mažesnis", - apgailestavo J. Borisovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą