Pasak leidinių pašnekovų, povandeninis laivas paskutinį kartą buvo pastebėtas gegužės pabaigoje prie Jangdzės upės prieplaukos, kur buvo įrenginėjamas prieš išplaukiant į jūrą.
Informacijos apie tai, kas sukėlė avariją, nėra. Taip pat nėra žinoma apie incidento aukas ar sužeistuosius.
Remiantis „Planet Labs“ darytomis palydovinėmis nuotraukomis, liepos pradžioje į nuskendimo vietą atvyko kranai, kurie iškėlė povandeninį laivą iš upės dugno.
Nežinoma, ar nuskendęs laivas gabeno branduolinį kurą, tačiau tai neatmetama, teigė WSJ šaltiniai.
Taip pat nėra duomenų, kad po avarijos buvo paimti vandens mėginiai.
Tuo tarpu Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (LLA) karinis jūrų laivynas bandė nuslėpti incidentą, teigė WSJ šaltiniai. Kinijos ambasada JAV agentūrai „Reuters“ sakė, kad diplomatinė atstovybė „nėra susipažinusi su [minėta] situacija“.
„Be akivaizdžių klausimų apie mokymo standartus ir įrangos kokybę, incidentas kelia gilesnių klausimų apie PLA vidinę atskaitomybę ir Kinijos gynybos pramonės, kurią jau seniai kamuoja korupcija, priežiūrą“, - sakė WSJ pašnekovas JAV gynybos ministerijoje.
Nuskendusį povandeninį laivą pastatė Kinijos valstybinė laivų statybos korporacija „China State Shipbuilding Corp.“ Wuachango laivų statykloje.
Nuo 2022 m. Kinija turėjo šešis branduolinius balistinių raketų povandeninius laivus, šešis branduolinius atakos povandeninius laivus ir 48 dyzelinius atakos povandeninius laivus, teigiama Pentagono ataskaitoje.
Tikimasi, kad iki 2025 m. Pekinas padidins savo karinį pajėgumą iki 65 povandeninių laivų, o iki 2035 m. - iki 80, teigė JAV gynybos departamentas.
Tuo pat metu, pasak „Reuters“, Kinija jau turi didžiausią pasaulyje karinį jūrų laivyną su daugiau kaip 370 laivų ir gamina naujos kartos branduolinius povandeninius laivus.
THE MOSCOW TIMES
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą