Kinų analitikas: karas Ukrainoje parodė branduolinio ginklo bejėgiškumą

Branduolinio atgrasymo mitas subyrėjo Ukrainoje

Tai rodo ribotą praktinę didžiausio pasaulyje branduolinio arsenalo vertę šiuolaikinio karo sąlygomis.

Apie tai autorinėje skiltyje leidiniui „South China Morning Post“ rašo Tsinghua universiteto (Kinija) Tarptautinio saugumo ir strategijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas Zhou Bo.

Россия не может применить против Украины свой крупнейший в мире ядерный арсенал / фото Википедия

Analitikas aprašo aklavietę fronte Ukrainoje ir kelia retorinį klausimą: ar taktinis branduolinis ginklas galėtų pakeisti situaciją mūšio lauke? 

Pats Zhou Bo mano, kad toks scenarijus mažai tikėtinas. Jo teigimu, istorinė patirtis rodo, kad net branduolinį ginklą turinčios valstybės negaudavo automatinio pranašumo karuose prieš nebranduolines priešininkes.

Kodėl Maskva susilaiko nuo branduolinio smūgio?

Autorius paaiškina priežastis, kodėl Maskva vengia panaudoti taktinį branduolinį ginklą:

Radioaktyvioji tarša: Branduolinis sprogimas Donbase sukeltų radioaktyvųjį užterštumą, kuris išplistų ir į pačios Rusijos teritoriją.

Politinė logika: Kremlius oficialiai laiko aneksuotas Ukrainos sritis savo teritorija, todėl smūgis joms būtų politiškai nesuvokiamas.

Tarptautinė izoliacija: Toks žingsnis sukeltų masišką Vakarų sankcijų sugriežtinimą, pablogintų santykius su Globaliaisiais Pietumis ir smogtų Rusijos partnerystei su Kinija, Indija bei Brazilija, kurios griežtai pasisako prieš branduolinio ginklo naudojimą.

„Branduolinis sprogimas, net ir taktinis, išlieka branduoliniu sprogimu“, – pabrėžia autorius.

Kartu Zhou Bo mano, kad Kijevas, nors ir daro nuolatinį spaudimą Rusijos pajėgoms, stengiasi neperžengti sąlyginės ribos, galinčios išprovokuoti branduolinį atsaką.

Tikroji arsenalo funkcija ir karo perspektyva

Kinų tyrėjo nuomone, pagrindinė Rusijos branduolinio arsenalo funkcija išlieka ne pranašumo siekimas mūšio lauke, o strateginis atgrasymas. 

Būtent branduolinis ginklas, jo manymu, neleido NATO tiesiogiai įsitraukti į karą.

„Karas Ukrainoje – tai įprastas konfliktas, kurį temdo nuolatinė branduolinė grėsmė. 

Jis gali tapti dar vienu „amžinuoju karu“, nes ilgalaikis, visapusiškas reguliavimas išlieka nepasiekiamas, o formalus paliaubų nutraukimas niekur nematomas“, – reziumuoja analitikas.

Kare Ukrainoje – išsekimo strategija

Ukraina sugebėjo panaudoti išsekimo karo strategiją prieš Rusiją savo naudai. 

Tolimųjų smūgių kampanija griauna Rusijos karinę ekonomiką, naikina kareivius greičiau, nei armija spėja juos papildyti, ir smogia naftos bei dujų infrastruktūrai, mažindama eksportą. 

Istoriškai užsitęsę karai buvo laimimi būtent išsekinant priešininką.

Šaltinis: unian.net