Seka per automobilius
Didžiosios Britanijos valdžia nuogąstauja, kad Kinijoje gaminami elektromobiliai gali būti panaudoti britų sekimui. Tokią žinią, remdamasis aukštais šaltiniais šalies Vyriausybėje, paskelbė laikraštis „The Daily Telegraph".
Šaltinio teigimu, jau egzistuoja elektromobiliai, kuriuos gaminančios šalys naudoja šias technologijas šnipinėjimui. Apeliuodamas į tai, leidinio pašnekovas išsakė prielaidą, kad Kinija taip gali rinkti slaptą informaciją ir duomenis.
Laikraščio turimais duomenimis, ministrų kabinetas nerimauja, kad tokio automobiliai galės perduoti didelius informacijos kiekius, įskaitant transporto buvimo vietą, bei vaizdo ir garso įrašus. Taip pat buvo išsakyta prielaida, kad automobiliai gali būti valdomi nuotoliniu būdu ir bet kurią akimirką sustabdyti.
Kiek anksčiau britų Vyriausybei priklausančiame automobilyje buvo rasta kiniška šnipinėjimo įranga. Daviklis buvo iš Kinijos importuotos detalės viduje. SIM kortelė, leidžianti siųsti informaciją apie automobilio buvimo vietą, buvo rasta atliekant saugos patikrą.
Importas mažėja
Nuo 2023 metų sausio iki gegužės, lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, amerikiečių įmonės į šalį importavo 24 proc. mažiau kiniškų prekių, pranešė „The Washington Post".
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nors Vašingtonas ir Pekinas mėgina gerinti santykius, jie vis dar lieka įtempti. Jų fone amerikiečių įmonės, įskaitant HP ir „Lego", stengiasi mažinti priklausomybę nuo tiekėjų iš Kinijos ir bando pertvarkyti savo tiekimo grandines. Verslas visai netrokšta būti užspaustas tarp dviejų supervalstybių.
Tai lėmė, kad pagrindiniais 2023 metų JAV prekybos partneriais, gegužės mėnesio duomenimis, tapo Meksika, Vietnamas ir Tailandas.
Laikraštis nurodė, kad pasaulinės gamybos centru tapusi Kinija, tikėtina, susiduria su didžiausiu iššūkiu per pastarąjį dešimtmetį. Leidinio turima informacija, iki pandemijos iš kiekvienų 4 JAV dolerių, kuriuos amerikiečiai išleisdavo importinėms prekėms, 1 JAV doleris tekdavo Kinijai. Šiuo metu minėtas rodiklis sumažėjo iki 1 JAV dolerio iš 6.
Importą iš Kinijos pradėjo mažinti ir Japonija, o štai į Europos šalis, tokias kaip Vokietija ar Prancūzija, jo apimtys beveik nepakito.
Dar Donaldui Trampui (Donald Trump) prezidentaujant maždaug dviem trečdaliais padidinti mokesčiai beveik visoms importuojamoms kiniškoms prekėms neigiamai paveikė naujus užsakymus.
Prie šalies konkurencingumo mažinimo prisidėjo ir Kinijos gamybos sektoriuje išaugę atlyginimai. Situaciją dar labiau apsunkino į valstybę orientuota Kinijos prezidento Si Dzinpingo (Xi Jinping) ekonominė politika ir jo atsargus požiūris į dabartinio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administraciją.
„The Washington Post" teigimu, labiausiai pokyčius pajautė elektronikos pramonė. Remdamasis medijos holdingo „S&P Global Market Intelligence" duomenimis, laikraštis pranešė, kad iš Kinijos į JAV importuojamų asmeninių kompiuterių dalis nuo 2016 m. buvusio 61 proc., 2022 metais sumažėjo iki 45 proc.
Nepaisant to, Vašingtonas stengiasi įtikinti Pekiną tuo, kad JAV nesiekia visiškai nutraukti ekonominių santykių, o tik nori sumažinti rizikas, todėl kritiškai svarbias tiekimo grandines perkelia į šalį arba į sąjungininkių teritorijas.
Visgi Baltųjų rūmų nerimas dėl nacionalinio saugumo būklės auga. JAV jau sumažino naujausių puslaidininkių eksporto į Kiniją apimtis ir artimiausiu metu planuoja paskelbti apie naujus draudimus, susijusius su amerikiečių investicijomis į Kinijos technologijos sektorių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą