Kodėl 110 mergaičių išprievartavęs ir nužudęs maniakas kalėjime praleido viso labo 16 metų? Andų monstro istorija

Iš namų išmestas už sesers tvirkinimą

Pedro Alonso Lopezas gimė 1948-aisiais, spalio 8 dieną, Venadilo savivaldybėje, Kolumbijoje. Jis buvo septintasis iš trylikos vaikų, kuriuos pagimdė skalbėja Benilda Lopez de Castaneda. 

Lopezas vėliau tvirtino, kad jo motina papildomų pinigų užsidirbdavo parsidavinėdama vyrams, o jo vaikystė buvo sunki dėl šeimoje patiriamo smurto ir tėvo nebuvimo. Lopezo tėvas Megdardo Reyesas buvo nužudytas likus šešiems mėnesiams iki jo gimimo.

Būsimas žudikas buvo išspirtas iš šeimos namų neįtikėtinai anksti – būdamas aštuonerių, kai jo motina sučiupo jį bandant tvirkinti savo seserį. 

Tapęs benamiu, vaikas vienas klajojo Bogotos gatvėmis ir pats buvo dažnai seksualiai išnaudojamas. Netrukus Lopezas prisijungė prie gatvės vaikų gaujos, norėdamas turėti šiokią tokią apsaugą.

1969 metais Lopezas buvo pirmą kartą nuteistas kalėti. Jam skirti septyneri metai laisvės atėmimo už automobilio vagystę. 

Kalėjime Lopezą išprievartavo kiti trys kaliniai, kuriuos jis vėliau nužudė, todėl bausmė jam buvo pratęsta dvejais metais.

Taikėsi į benamius vaikus

1978-aisiais paleistas iš kalėjimo, Lopezas pradėjo klajoti po Pietų Amerikos šiaurės vakarų sritį ir galiausiai atvyko į Peru. Vėliau jis teigė, kad per šį laikotarpį nužudė daugiau nei 100 mergaičių, daugiausia – benamių, gatvėse dienas leidžiančių vaikų. 

Nors tai niekada nebuvo patvirtinta, tačiau teigiama, jog Lopezas Peru buvo trumpam sučiuptas vienos čiabuvių genties po bandymo pagrobti 9 metų mergaitę. Įsiutę genties nariai jį išrengė nuogai ir palaidojo smėlyje. Tačiau amerikiečių misionierius įtikino genties vadą paleisti Lopezą ir perduoti jį policijai. Policija vyro nesulaikė, tačiau išsiuntė iš šalies.

Po deportacijos iš Peru Lopezas vėl pradėjo žudyti. Nors vietos valdžia ėmė pastebėti, kad vietovėse, kuriose jis keliavo, padaugėjo dingusių asmenų, konkrečiau – jaunų mergaičių, valdininkai padarė išvadą, jog dingimai greičiausiai susiję su prekyba žmonėmis.

Monstro demaskavimas

1980-ųjų balandį Ambato (Ekvadoras) supančias vietoves užklupo staigus potvynis. Jo metu vanduo išplovė kelių mergaičių, kurios anksčiau buvo paskelbtos dingusiomis, palaikus. 

Tai paskatino policiją atnaujinti tyrimą. Netrukus Lopezas padarė idiotišką klaidą ir pakliuvo tiesiai į rankas teisėsaugos pareigūnams.

Praėjus kuriam laikui nuo regioną nusiaubusio potvynio, vietinė moteris, vardu Carvina Poveda, buvo pakeliui į turgų su savo 12-mete dukra Marie, kai Lopezas vidury baltos dienos jas užpuolė ir bandė pagrobti mergaitę. 

Vietiniai prekeiviai, pastebėję, kas vyksta, puolė gelbėti mergaitę. Keli stiprūs vyrai sučiupo Lopezą ir nepaleido jo tol, kol atvyko policija.

Atgabentas į policijos areštinę, Lopezas iš pradžių atsisakė bendradarbiauti ir per tardymą nusprendė tylėti.

Su irstančiais lavonais rengė „arbatos vakarėlius“

Galiausiai jis pradėjo atvirauti apie savo nusikaltimus policijos kapitonui Pastorui Cordovai, kuris, apsimetęs paprastu kaliniu, buvo pasodintas su žudiku į tą pačią kamerą. 

Lopezas jam gyrėsi, kad iš viso nužudė „daugiau nei du šimtus mergaičių Ekvadore, kelias dešimtis Peru ir daug daugiau Kolumbijoje“. 

Jis apibūdino ir savo modus operandi: pirmiausia auką išvilioti iš viešų erdvių, viliojant saldumynais ar įvairiais niekučiais, po to išprievartauti ir pasmaugti plikomis rankomis. Be to, Lopezas „kameros draugui“ tvirtino, kad retkarčiais atkasdavo jau apirusius aukų kūnus ir rengdavo su jais „arbatos vakarėlius“.

Paklaustas apie žmogžudysčių motyvus, Lopezas sakė: „Aš praradau nekaltybę būdamas aštuonerių. Taigi nusprendžiau tą patį padaryti su tiek mergaičių, kiek tik galiu.“ 

Netrukus po prisipažinimo Lopezas tiksliai nurodė teisėsaugai vietas, kuriose buvo paslėpti 53 aukų kūnai, o o netrukus jam priskirti iš viso 110 mergaičių ir labai jaunų merginų nužudymai.

Absurdiška bausmė

Absurdiška, tačiau už šiuos nežmoniškus nusikaltimus 1980-aisiais Lopezas buvo nuteistas kalėti viso labo… 16 metų. Sunku patikėti, bet tuo metu Ekvadore 16 metų buvo maksimali laisvės atėmimo bausmė.

Lopezas atliko bausmę Garcia Moreno kalėjime ir buvo paleistas į laisvę dvejais metais anksčiau, 1994-ųjų rugpjūčio 31 dieną. 

Prieš tai duodamas interviu žiniasklaidai Lopezas apibūdino save kaip „šimtmečio žmogų“ ir teigė, kad buvo paleistas anksčiau už „gerą elgesį“. 

Paleidus iš kalėjimo, Lopezas buvo deportuotas į Kolumbiją, tačiau vos čia atvykęs sulaikytas kaip nelegalus imigrantas. 

Po to jis buvo perduotas Kolumbijos valdžiai, tačiau prokurorai negalėjo jam iškelti bylos, todėl vyras buvo paskelbtas pamišėliu ir paguldytas į psichiatrinę ligoninę.

1998-aisias Lopezas jau buvo paskelbtas sveiko proto asmeniu ir paleistas už 70 JAV dolerių užstatą su sąlyga, kad jis periodiškai atsiskaitys valdžios institucijoms. Tačiau vos paleistas iš psichiatrinės, Lopezas iš karto dingo lyg į vandenį.

Paskutinį kartą jis pastebėtas 1999-ųjų rugsėjį, kai apsilankė Nacionalinėje civilinės metrikacijos raštinėje, kad atnaujintų tapatybės kortelę. Daugiau jo niekas niekada nematė.

Vis dar žudo?

Pedro Alonso Lopezo istorija puikiai iliustruoja Pietų Amerikos teisėsaugos institucijų neveiksnumą ir aplaidų darbą. 

Nors toks asmuo turėjo būti visam laikui izoliuotas nuo visuomenės, dėl absurdišku įstatymų jis ne tik nesulaukė pelnytos bausmės, bet ir galėjo toliau žudyti. 

Gatvės vaikai Pietų Amerikoje – lengvas taikinys įvairaus plauko nusikaltėliams. Neretai niekas tokių vaikų ne tik neapgina, bet ir dingusių nepasigenda. 

Kur dabar yra Andų monstras,nežino niekas. 

Tikėtina, kad jis vis dar gyvas, šiuo metu jam turėtų būti 76-eri metai.