Kodėl Putinas nekomentuoja įvykių Irane ir Venesueloje? „Bloomberg“ atskleidė nemalonią tiesą

Apie tai rašo Bloomberg apžvalgininkas Markas Championas.

„Ryškus pavyzdys yra Venesuela, kur ilgalaikiai santykiai su Rusija dabar laikomi „popieriniu tigru“. 

Panaši situacija susiklostė nuo Damasko iki Teherano, kur autoritariniai režimai, žinomi dėl artimų ryšių su Kremliumi, kritiniais momentais pastebėjo, kad Rusijos Federacijos parama yra neegzistuojanti“, – pažymi autorius.

Sirijos diktatorius Bashar al-Assad pasislėpė Maskvoje, kai Rusijos karinė parama išnyko. Be rėmėjo likusi Kuba susiduria su humanitarine krize. 

Praėjusiais metais Iranas patyrė JAV ataką, o dabar Ali Khamenei režimas susiduria su didžiuliais protestais. Išlieka ir naujo JAV kariuomenės smūgio grėsmė.

Autoriaus nuomone, Putino tylėjimas susijęs su tuo, kad Rusija dabar turi ribotas galimybes veikti už Ukrainos ribų, kol tęsiasi karas. Esant tokiai situacijai, Kremlius gali bandyti išvengti konfliktų su JAV.

„Bloomberg“ taip pat spėja, kad Putinas gali tikėtis didelio susitarimo su Vašingtonu, pagal kurį JAV netrukdys Rusijai stiprinti įtakos Rytų Europoje mainais už tylų Maskvos sutikimą dėl Amerikos veiksmų kitose regionuose.

Tuo tarpu, rašo „Politico“, tarptautinėje arenoje Putinas, atrodo, mažai ką gali padaryti, kad sustabdytų savo sąjungininkų praradimą vieną po kito. 

Kremlius yra sudėtingoje padėtyje Artimuosiuose Rytuose nuo 2024 m. pabaigos, kai Basharo al-Assado režimo žlugimas Sirijoje atėmė iš jo patikimą partnerį regione.

Maskva taip pat, atrodo, nesugebėjo apginti savo artimiausio draugo Pietų Amerikoje šį mėnesį, kai JAV sulaikė Nikolasą Maduro iš Venesuelos – politiką, kuris atvyko į Maskvą pernai minėdamas Pergalės dieną. 

Be to, Maskva net nesugebėjo sureaguoti į beprecedentį JAV užgrobimą naftos tanklaivio, plaukiojusio su Rusijos vėliava.