„Kokia gėda“. Švedijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad Europa Putinui skyrė 1,5 karto daugiau pinigų nei Ukrainai

Jos teigimu, skirtumas siekia 124 mlrd. eurų, ir ji pavadino tokią padėtį „gėda“. Stenergard pažymėjo, kad nuo invazijos pradžios Europos šalys Ukrainai skyrė 187 mlrd. eurų pagalbos, o Rusijos naftos ir dujų importas sudarė 201 mlrd. eurų, o įskaitant kitas prekes – 311 mlrd. eurų.

„Tai reiškia, kad gaunamas neigiamas 124 mlrd. eurų palaikymas Ukrainai. Tai yra ne kas kita, kaip gėda“, – pareiškė ministrė, žurnalistams parodydama atitinkamą grafiką. 

Ji pabrėžė, kad be pagalbos Kijevui didinimo ir spaudimo Maskvai stiprinimo negalima kalbėti apie protingas taikos sąlygas, ir pavadino galimą įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimą „labai gera pradžia“.

Interviu Politico Švedijos ministrė taip pat atkreipė dėmesį į disbalansą NATO viduje: jos teigimu, neproporcingai didelė dalis karinės pagalbos Ukrainai tenka šiaurės šalims. 

Ji nurodė, kad Šiaurės Europos ir Baltijos valstybės, kurių bendras gyventojų skaičius yra mažiau nei 30 mln., teikia trečdalį visos karinės paramos Ukrainai NATO rėmuose, o aljanso gyventojų skaičius iš viso siekia beveik milijardą.

„Tai daug pasako apie tai, ką daro šiaurės šalys, bet dar daugiau – apie tai, ko nedaro kitos“, – sakė S. Stenegaard.

„Politico“ pateikia konkrečius duomenis: nuo karo pradžios Danija Ukrainai suteikė 10 mlrd. eurų pagalbą – apie 3 % savo BVP, Ispanija – 1,5 mlrd. eurų, o tai atitinka 0,2 % BVP. 

Mažiausią indėlį, pagal leidinio duomenis, turi Vengrija – mažiau nei 0,04 % BVP. 

Tuo tarpu tokios šalys kaip Nyderlandai, Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija ir Prancūzija taip pat teikia Ukrainai didelę paramą, nors procentine išraiška, palyginti su jų ekonomikų dydžiu, ši pagalba yra mažesnė nei Danijos indėlis.

Šią savaitę Europos Komisija nusiuntė valstybėms narėms laišką su trimis pasiūlymais dėl tolesnės paramos Ukrainai: du variantai numato ES valstybių narių įnašų didinimą, o trečiasis – apie 170 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos aktyvų, esančių Belgijoje, panaudojimą. 

Pasak Stenegard, būtent trečiasis variantas yra „vienintelis patikimas“.

Tačiau Belgija kol kas atsisako suteikti ES prieigą prie Rusijos turto, saugomo Euroclear depozitoriume Briuselyje. 

Stenergard pabrėžė, kad šalis „negali viena“ prisiimti susijusių rizikų, ir pareiškė, kad Švedija yra atvira ieškoti finansinių garantijų Belgijai – tiek iš ES biudžeto rezervo, tiek per dvišalius mechanizmus.