Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Kastas triuškinamai laimėjo rinkimus Čilėje

Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad už J. A. Kastą balsavo maždaug 58 proc. rinkėjų ir jis gerokai pralenkė plačiai kairiųjų koalicijai vadovavusią komunistę Jeannette Jarą.

J. A. Kastas per rinkimų kampaniją žadėjo išsiųsti daugiau nei 300 tūkst. imigrantų, uždaryti šiaurinę sieną, suvaldyti beveik rekordinį nusikalstamumą ir atgaivinti sustojusį ekonomikos augimą.

„Čilė norėjo pokyčių“, – sekmadienio vakarą sakė jis tūkstančiams džiūgaujančių rėmėjų, žadėjo „atkurti pagarbą įstatymui“ ir atsižvelgti į visų čiliečių interesus bei išklausyti kritikų.

Čilė, kadaise buvusi viena saugiausių Lotynų Amerikos šalių, smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, smurtinių socialinių protestų ir užsienio organizuotų nusikalstamų grupuočių antplūdžio.

Tai – naujausia Lotynų Amerikoje dešiniųjų, laimėjusių rinkimus Argentinoje, Bolivijoje, Hondūre, Salvadore ir Ekvadore, pergalė.

Netrukus, kai užsidarė rinkimų apylinkės ir paaiškėjo pergalės mastas, J. Jara paskambino J. A. Kastui ir pripažino pralaimėjimą. Tarp jį pasveikinusiųjų buvo ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio bei Argentinos prezidentas Javieras Milei.

J. A. Kasto pažiūros daugeliu socialinių klausimų, įskaitant abortus, kuriems jis be išimčių nepritaria, yra kur kas dešinesnės nei daugumos čiliečių. Tačiau Čilės gyventojai buvo pavargę nuo didelio nusikalstamumo ir lėto ekonomikos augimo per ketverius kairiųjų valdymo metus ir teigė balsuojantys už pokyčius, nepaisant abejonių.

Apklausos parodė, kad daugiau nei 60 proc. čiliečių mano, jog saugumas yra pagrindinė šalies problema. Statistika rodo, kad per pastaruosius 10 metų išaugo smurtinių nusikaltimų, kuriuos kursto Venesuelos, Peru, Kolumbijos ir Ekvadoro gaujos, skaičius.

Griežta J. A. Kasto pozicija sukėlė baimę, kad jis bandys perrašyti diktatūros, kankinusios ir įkalinusios dešimtis tūkstančių žmonių, istoriją. J. A. Kasto šeimos kilmė taip pat sukėlė klausimų. Žiniasklaidos tyrimai atskleidė, kad jo Vokietijoje gimęs tėvas Antrojo pasaulinio karo metais buvo Adolfo Hitlerio nacių partijos narys ir kareivis. J. A. Kastas tvirtina, kad tėvas buvo priverstinai pašauktas į kariuomenę ir nerėmė nacių.

Nuo 2010 m. per kiekvienus prezidento rinkimus Čilės gyventojai pakaitomis rinko kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybes. J. A. Kastas pareigas pradės eiti kovo mėnesį.