Kremliaus propaganda ir realybė: Vladimiro Solovjovo isterija bei Rusijos provincijos žlugimas
(2)Analizuojant pastarojo meto įvykius, akivaizdu: atotrūkis tarp „televizinės realybės“ ir kasdienio Rusijos piliečio šaldytuvo tapo egzistencine grėsme režimui.
Solovjovo „Freudiškas paslydimas“: kas iš tiesų yra bailys?
Vienas ryškiausių pastarųjų dienų epizodų įvyko Vladimiro Solovjovo laidoje. Propagandistas, žinomas dėl savo agresyvios retorikos, tiesioginiame eteryje pratrūko tirada, kurią daugelis apžvalgininkų pavadino „didžiausiu pasąmonės prisipažinimu“ Rusijos televizijos istorijoje.
„Tu – pasibaigęs, niekingas bailys... Tu pražudei tiek nekaltų žmonių... Būsi prakeiktas per amžių amžius“, – šaukė V. Solovjovas.
Nors oficialiai šie žodžiai buvo adresuoti Ukrainos vadovybei, politologai pastebi įdomią detalę: apibūdinimai „bailys“, „žmonių žudikas“ ir „prakeiktasis“ kur kas tiksliau atspindi paties Vladimiro Putino dabartinę izoliaciją ir jo sprendimų pasekmes.
Tai, kas turėjo būti puolimas, virto veidrodiniu režimo baimių atspindžiu.
Simonian manifestai ir kultūrinis šovinizmas
Tuo tarpu Margarita Simonian, kita Kremliaus ruporo figūra, pasirinko kitokią taktiką – atvirą, poezija pridengtą šovinizmą. Citatų iš J. Brodskio kūrybos naudojimas, siekiant pažeminti Ukrainos valstybingumą, rodo, kad propaganda nebeturi racionalių argumentų.
Šis perėjimas prie grynos neapykantos ir „maniako manifestų“ rodo bandymą konsoliduoti radikaliausią visuomenės dalį, kol nuosaikesni rusai pradeda užduoti nepatogius klausimus apie karo kainą.
„Šalis pradingo“: skurdo anatomija Rusijos provincijoje
Kol studijose aptarinėjami „geopolitiniai šachmatai“, Rusijos kaimas ir mažieji miestai išgyvena tai, ką patys gyventojai vadina „agonija“. Nepriklausomų žurnalistų atliktos apklausos provincijoje atskleidžia šiurpią realybę:
Žmonės skundžiasi, kad maisto kainos auga ne kas mėnesį, o kas savaitę. Vidutinis Rusijos pilietis šiandien priverstas rinktis tarp vaistų ir mėsos.
Priešingai nei teigia oficiali statistika apie „importo pakeitimą“, regionuose masiškai užsidaro fermos ir perdirbimo gamyklos. „Šalis pradingo, nieko nebeliko, tik griuvėsiai“, – sako kaimo gyventojai, stebėdami išnaikintą gyvulininkystę.
Nusivylimas valdžia pasiekė kritinį tašką. Net lojaliausi gyventojai atvirai sako, kad vienintelis būdas išgelbėti šalį – „valdžiai nustoti vogti“.
Daugelis rusų dabartinę situaciją lygina su „laukiniu dešimtuoju dešimtmečiu“, tačiau su viena esmine išlyga: tada egzistavo viltis ir gamybinis potencialas, o šiandien šalis yra įkalinta energetinio teroro ir izoliacijos gniaužtuose.
Energetinis teroras kaip paskutinė viltis
Kremliaus deputatai, tokie kaip Aleksejus Žuravliovas, ciniškai juokauja apie smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, vadindami tai „įtampos mažinimu“.
Tačiau šis džiaugsmas slepia baimę. Propagandistai studijose valandų valandas diskutuoja apie vandens ar tualetų trūkumą Kyjive, demonstruodami keistą apsėdimą buitinėmis problemomis.
Tai – desperatiškas bandymas nukreipti savo auditorijos dėmesį nuo faktų fronte ir nuo to, kad Rusija pati grimzta į technologinį viduramžį.
Rusija 2026-aisiais primena didingą dekoraciją, už kurios nebėra nieko. Kol televizijos ekranuose transliuojama galybė, už lango rusai mato nykstantį kaimą, tuštėjančias lentynas ir neaiškią ateitį.
Režimas vis dar laikosi ant baimės ir informacinio triukšmo, tačiau pasąmoninės solovjovų frazės išduoda – jie žino, kad pabaiga yra neišvengiama, o „prakeiksmas per amžių amžius“ gali tapti jų pačių politiniu epitafu.
ŠALTINIAI: Vaizdo įrašo „SOLOVJOVAS SUTRYNĖ PUTINĄ! Nepriklausomų Rusijos žurnalistų apklausų duomenys. Rusijos valstybinių kanalų stebėsenos ataskaitos (V. Solovjovo ir M. Simonian laidų turinio analizė). Ekonominės prognozės ir kainų pokyčių Rusijos Federacijoje analizė (2026 m. I ketvirtis).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą