Kremlius paragino Donaldą Trumpą „kuo greičiau“ atnaujinti derybas dėl branduolinio nusiginklavimo

Dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių derybos priėjo aklavietę, kai tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje santykiai smarkiai pablogėjo ir Maskva 2023 m. pasitraukė iš paskutinės dar likusios ginklų kontrolės sutarties su Vašingtonu. 

Abi valstybės pareiškė, kad vienašališkai laikysis sutartyje „New START“ nustatytų kovinių galvučių apribojimų iki 2026 m., tačiau tolesnės derybos įstrigo.

„Esame suinteresuoti kuo greičiau pradėti šį derybų procesą“, – penktadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Kamuolys amerikiečių, nutraukusių visus esminius kontaktus, aikštėje“, – pridūrė jis. 

Ketvirtadienį Davose JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad norėtų, jog į derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės įsitrauktų ir Kinija.  

D. Trumpas sakė, kad per pirmąją jo kadenciją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „tikrai patiko mintis sumažinti branduolinių ginklų skaičių“. 

„Kinija taip pat būtų prisidėjusi. Kinijai irgi tai patiko“, – sakė D. Trumpas ir perspėjo, kad „per ateinančius ketverius ar penkerius metus“ Pekino branduolinis arsenalas pasivys Vašingtono. 

„Taigi, norime pamatyti, ar galime denuklearizuotis, ir aš manau, kad tai labai įmanoma“, – sakė D. Trumpas. 

V. Putinas, 2022-ųjų vasarį pasiuntęs kariuomenę į Ukrainą, ne kartą pasitelkė branduolinę retoriką, o pernai pasirašė įsaką, sumažinusį branduolinių ginklų panaudojimo slenkstį. 

„New START“ apribojo buvusių šaltojo karo laikų varžovių turimų branduolinių galvučių skaičių iki 1550. 

2019 m. abi valstybės pasitraukė iš JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo 1987 m. sudarytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, ribojusios vidutinio nuotolio raketų – tiek įprastinių, tiek branduolinių – naudojimą.