Krymo grąžinimas, NATO įsitraukimas, "Korėjos scenarijus": 5 variantai, kaip baigsis karas Ukrainoje

(1)

Visapusiški karo veiksmai Ukrainoje pereina į antruosius metus. Vakarai nežino, ką daryti su branduoline jėga - pasigirsta minčių apie negalimumą nugalėti priešą ir raginimų derėtis. Dėmesio centre - tai, ką sako Vakarų kariškiai, ir pokalbiai su ukrainiečiais, siekiant apsibrėžti karštosios priešpriešos fazės užbaigimo galimybes.

Maskva nepasieks savo politinių tikslų ir neužgrobs visos Ukrainos, o ukrainiečiams vis sunkiau išstumti užpuolikus iš kiekvieno okupuotos teritorijos centimetro, britų laikraščiui "Financial Times" sakė Jungtinio štabų vadų komiteto vadovas, JAV generolas Markas Milley.

"Tai nepaprastai sunku. Laimėti Ukrainai iš esmės reikėtų, kad žlugtų Rusijos kariuomenė", - pridūrė Generalinio štabo viršininkas.

JAV generolas mano, kad šalys yra "susitelkusios į taikinius" ir nenori kalbėtis, tačiau dėl to, kad Rusija turi branduolinį arsenalą, statymai didėja.

"Didelė šalis turi branduolinių ginklų. Turite apgalvotai valdyti konfrontacijos eskalavimą, laikydamiesi JT ir tarptautinės tvarkos principų", - pažymi jis.

Diplomatinės galimybės tarp Maskvos ir Kijevo, pasak Milli, gali atsirasti bet kuriuo metu.

Jo kolega iš Norvegijos generolas Eirikas Kristoffersenas pritarė šiems teiginiams - prireiks labai daug laiko, kad viena pusė laimėtų. Ilgo karo scenarijus turėtų siaubingų pasekmių žmonėms, mano Kristoffersenas.

"Ukrainą remia Vakarai, o Rusiją - Šiaurės Korėja, Iranas ir Kinijos technologijos.

Ukrainoje vyksta kova dėl to, kas išsilaikys. Blogiausiu atveju karas tęsis kelerius metus", - sako generolas.

Kremlius vėl kalba apie "planą B" Ukrainai, kurio autorius yra buvęs deputatas Viktoras Medvedčiukas.

Pagal šį planą Ukrainą ketinama padalyti pagal "Korėjos scenarijų".

Rusija bandys visiškai užimti Luhansko ir Donecko sritis su sausumos koridoriumi į Krymą, o tada gali tęsti planą B, sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Karas dėl išsekimo: 5 svarbiausios galimybės užbaigti karą Ukrainoje

Organizatorių nuotr.

Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) vyresnysis politikos tyrėjas Gustavas Gresselis pažymi, kad Maskva pakeitė savo mūšio taktiką 2022 m. balandžio mėn.

Kremliui reikia greičiau išeikvoti Kijevo išteklius nei savo.

"Rusijos valdžia pasikliauja informaciniu karu ir šantažuoja Europą energijos tiekimu, kad sumažintų tarptautinę pagalbą Ukrainai.

Maždaug 200 000 vyrų mobilizacija netrukus paveiks padėtį fronte. Idėjos apie puolimą iš Baltarusijos iki pavasario pabaigos mažai tikėtinos - Rusija ten neperkėlė pakankamai karinių pajėgų", - įsitikinęs jis.

Jei sunkiosios ginkluotės, tankų ir BMP, tiekimas iš Vakarų įgaus pagreitį, Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti ir 2023 m. antroje pusėje, sakė analitikas.

Agentūros "Focus" apklausti ekspertai įvardijo penkis galimus karštosios konflikto fazės pabaigos scenarijus.

Visi jie priklauso nuo situacijos fronte, socialinės ir politinės padėties Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje.

Kaip baigsis karas Ukrainoje

Pirmasis variantas - ukrainiečiai nuo 1991 m. išlaisvina visas teritorijas iki pat sienų po SSRS žlugimo. Tada sėda prie derybų stalo ir sprendžia, kaip sugyventi su Rusija.

Antrasis variantas - Kijevas neturi nei ekonominių, nei karinių išteklių pirmajam variantui.

Nepaisant to, yra teritorinis pranašumas, palyginti su vasario 24 d. padėtimi. Ukraina įžengia į Krymą ir ORDLO.

Trečiasis variantas - Ukrainos ekonomika žlunga, o Vakarai mažina karinę pagalbą. Taikos derybos bus vedamos remiantis status quo.

Ketvirtasis variantas - problemos Rusijos ekonomikoje. Kaip "gerą valią" agresorius palieka okupuotas Ukrainos teritorijas.

Penktasis variantas - konfrontacijos mastas padidinamas iki kitų NATO šalių ar kitų koalicijų.

Esant tokiam scenarijui kyla klausimas, kiek Ukrainos problemos bus svarbios pasauliniame kare.

Ukrainos ateities instituto analitikas Igoris Tyškevičius pokalbyje su "Focus" pabrėžia, kad pagal trečiąjį variantą realus "Korėjos padalijimas", nes Ukrainai trūksta pinigų ir karinių išteklių, kad ji galėtų laimėti.

"Maskva neplanuoja kapituliacijos, o Ukraina nėra okupavusi Rusijos teritorijų. Šalys sės prie derybų stalo ir kol kas derėsis dėl paliaubų palei fronto liniją", - priduria jis.

Ukrainos ateities instituto vykdomasis direktorius Vadimas Denisenko kritikuoja Rusijos planus suskaldyti Ukrainą, kurie per daugelį metų nebuvo mesti pirmą kartą.

"Medvedčiukas gali kalbėtis su Putinu apie bet ką - jis yra nulis, kurio niekas neklauso.

Rusai bando sukti istoriją apie "dvi Ukrainas", mes tai išgyvenome 2004 ir 2014 metais.

Niekas nesikeičia, Kremlius dirba pagal pastarųjų dešimtmečių paradigmą", - "Focus" sako Denisenko.

Užsitęsęs karas ne Ukrainos naudai: ukrainiečiai laimės su tankais ir BMP

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus sunku apsiginti nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimo 2023 m. pirmąjį pusmetį, o didelio masto kontratakos pradėjimas kol kas atrodo mažai tikėtinas, rašo Gustavas Gresselis.

Jo vertinimu, Ukrainos kariuomenė pasitenkina šaudymu iš uždarų artilerijos pozicijų ir priešo pozicijų puolimu pėstininkais.

Tokią taktiką lemia šarvuočių, šarvuotų kovos mašinų ir tankų trūkumas.

Organizatorių nuotr.

"Jei sunkiosios ginkluotės, vakarietiškų tankų ir BMP tiekimas įgis pagreitį, AFU kontrpuolimas įvyks 2023 m. antroje pusėje.

Jau dabar trūksta atsarginių dalių ir šaudmenų sovietinei ginkluotei.

Karui užsitęsus, jos išsenka, o jų prieinamumą sunku prognozuoti - reikia susitarti su šalimis, kurios vis dar turi sovietinių ginklų.

Vakarietiškų kovinių sistemų skaičius vis dar nedidelis.

Tankai ir šarvuočiai labiau susidėvi nei artilerija ir oro gynybos sistemos", - pridūrė analitikas.

Politikos analitikas Volodymyras Fesenka atkreipia dėmesį į kitą generolo Milly poziciją.

Vasario 11 d. telefoninio pokalbio su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnyj metu jis išreiškė supratimą apie gynybos pajėgų poreikius.

V. Zalužnyj padėkojo kolegai už svarų asmeninį indėlį siekiant priartinti Ukrainos pergalę.

"Karo pratęsimas nėra naudingas Ukrainai. Millio žodžiai (apie tai, kad kariaujančioms pusėms pergalė neįmanoma, - red. past.) yra signalas.

Kijevas turi galvoti apie greitą karo pabaigos scenarijų.

Amerikos politikai gavo žinią - daugiau pagalbos Ukrainai, kad karo veiksmai neužsitęstų", - pasakoja politologas "Focus".

Pasak jo, JAV yra kritikuojančių Ukrainos okupuotų teritorijų visiško išlaisvinimo variantą.

Esama nuomonės, kad Krymo klausimas politiniu ir diplomatiniu būdu bus išspręstas vėliau.

"Korėjos variantas, kurį bruka Rusija ir jos marionetės, taikos neatneš.

Tai pauzė - įšaldymas palei fronto liniją. Apie įvykių raidos variantus galima spėti iki 2023 m. pabaigos, viskas priklausys nuo Vakarų paramos masto, karinės padėties, padėties Rusijoje.

Nesu tikras, kad Rusija sugebės atlaikyti ilgą kovą", - pabrėžė ekspertas.

Vladimiras Putinas pasiryžęs tik laimėti, investavęs į karą milžiniškus ekonominius ir karinius išteklius, jis nesutiks su jokiais susitarimais, įsitikinę Vakarų analitikai.

"Gali būti operatyvinių pauzių, abi pusės persigrupuos ir papildys atsargas.

V. Putino užsispyrimą rodo tai, kad jis neketina derėtis, kelia išankstines sąlygas, kurios Kijevui visiškai nepriimtinos.

Tai įtikino Vašingtoną ir kitus sąjungininkus vienu dalyku - Ukraina neturi pralaimėti.

Toks požiūris nėra vienintelis Vakarų aljanse. Nesutarimai dėl karo baigties tęsis", - sakoma ECFR straipsnyje.

"Bidenas gruodžio mėn. susitikime su Zelenskiu kalbėjo apie kelis karo scenarijus, įskaitant taikos derybas po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks Čongarą ir Perekopą.

Abiejų šalių konstitucijose įrašyta, kad Krymas yra neatskiriama dalis, o baudžiamieji kodeksai atspindi jo teritorinę priklausomybę", - sakė ekspertas.

A. Bobyrenko daro išvadą, kad V. Putinui gyvam esant derybų objekto nėra, o variantas, galintis užbaigti karštąją fazę, galėtų būti laikinos paliaubos.

Organizatorių nuotr.

"Mūsų karta sulauks paliaubų, o kur sustosime, priklausys nuo AFU.

Geriausias scenarijus Ukrainai - nueiti iki Krasnodono Luhansko srities ir Kerčės tiltu užimti Krymą.

Japonija neturi taikos su Rusija, jų paliaubos tęsiasi nuo 1945 m.

Abi Korėjos nuo 1953 m. laikosi paliaubų, bet tai reiškia, kad reikia perduoti pasalą kitoms kartoms", - apibendrina politologas.

Organizatorių nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder