"Mūsų, kaip vieno iš euro zonos centrinių bankų, uždavinys - palaikyti kainų stabilumą, vidutiniu laikotarpiu siekiant 2 % infliacijos tikslo. (...) Mes ketiname pasiekti 2 % tikslą.
Mūsų dabartinės prognozės rodo, kad tai įvyks 2025 m. antrąjį pusmetį", - sakė M. Kazaks.
Jis paaiškino, kad ekonomikos augimą ir infliaciją arba defliaciją lemia sudėtinga visuminės paklausos ir pasiūlos sąveika, o tai savo ruožtu priklauso ne tik nuo pinigų politikos - ji gali tik nežymiai arba visai neveikti visuminės pasiūlos.
Tuo pačiu metu pagrindinis fiskalinės ir struktūrinės politikos tikslas nėra kainų stabilumas, pažymėjo Kazaks.
Tačiau jei fiskalinė ir struktūrinė politika prieštarauja pinigų politikai, kainų stabilumo tikslui pasiekti prireiks daugiau laiko, o kelias į jį gali būti nestabilesnis, o tai nebus naudinga nei įmonėms, nei namų ūkiams.
Latvijos banko valdytojas pažymėjo, kad Latvija dažnai į ekonomikos augimą žiūri pajamų konvergencijos požiūriu ir ekstrapoliuoja duomenis, siekdama išsiaiškinti, kada bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui gali pasiekti Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Pasak M. Kazakso, siekti vidutinio lygio yra minimalus tikslas, tačiau, vykdant dabartinę politiką, jis taip pat vargu ar bus pasiektas.
"Net darant prielaidą, kad ateityje šalies ekonomikos augimas kažkokiu būdu galėtų tęstis dabartiniu tempu, o to jokiu būdu negalima garantuoti, tai reikštų, kad vidutinį ES pajamų lygį Latvija galėtų pasiekti maždaug 2050 m.", - sakė Kazaksas.
Siekiant atkurti visos ES ir konkrečiai Latvijos ekonomikos augimą, pirmiausia reikia atsižvelgti į visišką ekonomikos dekarbonizaciją, kurios turės imtis ateinanti karta, sakė Kazaks.
Klimato kaita ir technologiniai pokyčiai kelia ekonomikos struktūrinių pokyčių klausimą.
Pasak Kazakso, nėra pagrindo tikėtis, kad dekarbonizacija gali vykti esamose pramonės šakose. Kai kurių senų pramonės šakų veikla turės būti susiaurinta, o kai kurias pramonės šakas turės pakeisti naujos.
Nereikėtų pamiršti, kad išorinė aplinka taip pat tapo daug nepalankesnė, sakė Latvijos banko prezidentas. Dažniau ir didesniu mastu kyla smurtiniai konfliktai. Latvijai, kaip NATO narei, užtikrinamas aukščiausio lygio saugumas, o artimiausiame kaimyniniame regione vis dar vyksta didelio masto karas.
Kaip pažymėjo Latvijos banko valdytojas, veikiant nuolatiniams geopolitinės situacijos pokyčiams, reikia manyti, kad kai kurie ekonomikos augimo recepto komponentai nebus tokie greiti ir pigūs kaip anksčiau.
"Jei mums bus duotas pasirinkimas tarp mažesnio efektyvumo ir mažesnio saugumo ir mes pasirinksime mažesnį saugumą, gausime ir viena, ir kita. Rūpestis saugumu yra svarbesnis nei vien tik efektyvumo sumetimai", - sakė Kazaks.
Šaltinis: press.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą