Energetinis karas: Lenkija kaltina Rusiją bandymu paralyžiuoti šalį prieš pat Naujuosius

„Tai buvo rimčiausia ataka prieš energetikos infrastruktūrą, kurios tikslas buvo nutraukti elektros tiekimą piliečiams gruodžio pabaigoje. 

Skaitmeniniai tankai jau čia. Mes buvome labai arti elektros energijos atjungimo“, – pranešė ministerijos vadovas interviu radijo stočiai RMF FM.

Prieš tai Lenkijos energetikos ministras Milošas Motyka pareiškė, kad 2025 m. pabaigoje įvyko didžiausia per pastaruosius metus kibernetinė ataka prieš šalies elektrinę.

Pasak jo, sabotažo bandymas buvo nukreiptas prieš vieną iš TPP ir daugelį atskirų atsinaujinančių energijos šaltinių visoje Lenkijoje, siekiant sutrikdyti ryšį tarp energetikos sistemos grandžių.

Gavkovskis sakė, kad dėl nepalankių oro sąlygų situaciją, susidariusią per ataką, buvo sudėtinga valdyti.

„Viskas rodo, kad turime reikalą su Rusijos sabotažu – tai reikia vadinti tikruoju vardu, nes jis buvo nukreiptas į Lenkijos padėties destabilizavimą“, – pareiškė ministras.

Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. Lenkijos kritinės infrastruktūros objektai tapo daug dažniau pažeidžiami Rusijos kibernetinėmis atakomis, pažymi „Reuters“. 2025 m. Rusijos karinė žvalgyba trigubai padidino išteklius, skiriamus tokiems veiksmams prieš Lenkiją, anksčiau pranešė Gavkowskis.

Atsižvelgdama į tai, Varšuva nusprendė beveik dvigubai padidinti išlaidas kibernetiniam saugumui, rugsėjo mėnesį pranešė „Financial Times“ respublikos skaitmeninių technologijų viceministras Dariušas Standerskis. 

Jo teigimu, valdžia šioms priemonėms 2025 m. skyrė 1 mlrd. eurų, o 2024 m. – 600 mln. eurų.

Pagal Stundersky duomenis, Rusijos hakeriai kasdien vykdė po 20–50 kibernetinių atakų prieš Lenkijos kritinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir miestų vandens tiekimo sistemas. 

99 % tokių bandymų pavyko užkardyti, teigė skaitmeninių technologijų viceministras.