Lenkija su krize tvarkosi kardinaliai kitaip: mažinami akcizai, PVM energijai, kitos lengvatos

Lenkija taip pat turi bėdų su augančia infliacija. Spalio mėnesį turėjo 6,8, o lapkritį 7,7% kainų ir paslaugų augimą (Lietuvoje šį mėnesį turime 9,3% infliaciją). Lenkijoje tai aukščiausias reitingas nuo 2000 metų, kai infliacija siekė 8,5%.

Ką Lenkijos valdžia nutarė padaryti, jog išspręstų gyventojų pajamų nuvertėjimą? Jų vyriausybė paruošė apie 2,13 milijardo eurų „antiinfliacinį" paketą.

Jis apima akcizo degalams sumažinimą, mažesnį PVM dujoms ir elektrai, taip pat specialią lengvatą maždaug penkiems milijonams namų ūkių. PVM dujoms bus sumažintas nuo 23 iki 8 procentų, elektrai - iki 5 procentų.

Tiesa, verta paminėti, jog šis projektas bus trumpalaikis, t.y nuo sausio iki kovo mėnesio, tačiau ir tai bus ženkli parama Lenkijos žmonėms.

Įdomus faktas, kad Lenkijos valdžia mini akcizo degalams sumažinimą, nors jis ir taip yra vienas mažiausių Europos sąjungos (ES) šalyse. Lenkijoje akcizas benzinui yra 374 eurų 1 tūkstančiui litrų, kai ES minimalus reikalavimas yra 359 eu (Lietuvoje akcizas benzinui yra 466 eurų ir bus tik didinamas).

Na, o akcizas dyzeliniam kurui yra lygiai toks, koks ir minimalus ES reikalavimas - 330 eurų 1 tūkstančiui litrų (Lietuvoje akcizas dyzelinui yra 372 eurų ir bus stipriai didinamas).

Verta žinoti, kad Lenkijoje yra lengvatinis 8% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas daugumai maisto produktų (ūkininkams 7% PVM tarifas o prekėms skirtoms eksportui bendrijos šalyse - 0%, gudrūs tie mūsų kaimynai).

O Lietuvoje visam maistui, kaip ir daugeliui kitų prekių ir paslaugų, vis dar galioja 21% PVM tarifas, kuris 2009 metais pakilo nuo 18% ir pasiliko su visam.

Beje, lapkritįį Seime buvo atmestos Darbo partijos iniciatyvos įvesti lengvatinį 5% PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams bei tokį pat tarifą šilumos energijai, karšto vandens ruošimui, šildymui (šiuo metu centralizuotam šildymui taikomas 9 procentų PVM tarifas, o individualių namų gyventojai, kurie šildosi gamtinėmis dujomis, lengvatų visai neturi). Tačiau šios iniciatyvos buvo atmestos jungtinėmis valdančiosios koalicijos pajėgomis.

„Liberalų" ir „konservatorių" koalicijos neįtikino tas faktas, jog lengvatiniai PVM tarifai šildymui taikomi net ir daug turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse.

Pavyzdžiui Prancūzijoje yra 5,5% lengvatinis tarifas šildymui. Liuksemburge - 8%, Graikijoje - 6%, Vengrijoje - 5%. Lietuviai, panašu, yra turtingesni ir gali mokėti daugiau.

Beje, Vengrija verta atskiro paminėjimo. Neseniai jų vyriausybė įvedė fiksuotas kainas šildymui ir elektros tiekimui, kad gyventojai nepajustų kainų šuolių.

Kaip pripažino V. Orbanas, tai yra našta šalies ekonomikai, tačiau jie pažadėjo savo rinkėjams, kad būsto išlaikymo kainos jų valdymo laikotarpiu nekils ir jie savo pažado laikysis.

Tiek Vengrijos premjeras V. Orbanas, tiek ir Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawiecki nepritaria iš Briuselio ateinančioms direktyvoms dėl „Žaliojo kurso" ir idėjoms apmokestinti žmones ir mašinas, o ne taršias Vakarų verslo įmones.

Abiejų šalių lyderiai žada priešintis tokioms iniciatyvoms gruodžio mėnesį vyksiančiame ES vadovų susitikime.