Meksikos pakrantėje pasirodė „Paskutinio teismo dienos žuvys“: ką tai pranašauja?
Kodėl jas vadina „Paskutinio teismo dienos“ žuvimis?
Ši giliavandenė būtybė, oficialiai žinoma kaip silkinis karalius (lot. Regalecus glesne), apipinta legendomis:
Žemės drebėjimų pranašė: Japonų kultūroje ši žuvis vadinama „pasiuntiniu iš jūrų drakono dievo rūmų“. Tikima, kad jos pasirodymas seklumoje pranašauja artėjantį mirtiną žemės drebėjimą arba cunamį.
Mitinė kilmė: Būtent šios žuvys, galinčios užaugti net iki 15 metrų ilgio, laikomos jūros gyvačių legendų prototipais.
Retas reiškinys: Pamatyti net dvi tokias žuvis vienu metu – beveik negirdėtas įvykis. Įprastai jos gyvena vandenyno „prieblandos zonoje“, daugiau nei 900 metrų gylyje, kur žmogaus akis jas pasiekia itin retai.
Gelbėjimo operacija paplūdimyje
Nors senovės prietarai byloja apie nelaimę, paplūdimyje buvę žmonės nepasidavė baimei. Pastebėję, kad devynmetrės būtybės dar gyvos, poilsiautojai puolė joms į pagalbą:
Žmonės bendromis jėgomis padėjo pirmajai žuviai grįžti į gilesnius vandenis.
Netrukus į pagalbą suskubta ir antrajai milžinei, kurią jūra vis išmesdavo atgal į krantą.
Po sėkmingų pastangų abi „Paskutinio teismo dienos“ pasiuntinės pasinėrė į gelmę ir greitai dingo iš matomumo zonos.
Mokslinis paaiškinimas ar perspėjimas?
Mokslininkai į šiuos radinius žiūri skeptiškiau nei mitologijos puoselėtojai.
Nors teorija, kad giliavandenės žuvys jaučia tektoninių plokščių judėjimą ar elektromagnetinius pokyčius prieš žemės drebėjimus, egzistuoja, tiesioginių įrodymų tam trūksta.
Dažniau tokie pasirodymai seklumoje aiškinami stipriomis srovėmis, žuvų ligomis arba orientacijos praradimu dėl temperatūros pokyčių.
Šis įvykis dar kartą pabrėžia, kaip glaudžiai žmogaus vaizduotėje persipina gamtos reiškiniai ir archajiškos baimės.
Nors šiuolaikinis mokslas bando racionalizuoti tokius pasirodymus, faktas, kad į krantą išplaukė iškart du tokie individai, neabejotinai trauks tyrėjų dėmesį dėl galimų vandenyno ekosistemos pokyčių.
Pati ilgiausia kaulinė žuvis pasaulyje
Silkinis karalius (Regalecus glesne) yra pati ilgiausia kaulinė žuvis pasaulyje. Ji iš tiesų gyvena didelėse gelmėse (iki 1 km), todėl jos pasirodymas paviršiuje yra labai retas reiškinys.
Pranešimai apie šias žuvis Meksikos, Kalifornijos ar Filipinų pakrantėse pasirodo reguliariai.
Tikra tiesa, kad Japonijos folklore ši žuvis (ryugu no tsukai) laikoma nelaimių pranaše. Šis prietaras ypač sustiprėjo po 2011 m. Fukušimos žemės drebėjimo, nes prieš jį pakrantėse buvo rasta apie 20 tokių žuvų.
„Paskutinio teismo dienos“ pavadinimas nėra mokslinis terminas. Tai žiniasklaidos sugalvotas „skambus“ pavadinimas (angl. Doomsday fish), skirtas pritraukti skaitytojus ir sukelti dramos pojūtį.
Mokslas nepatvirtina tiesioginio ryšio tarp šių žuvų pasirodymo ir žemės drebėjimų.
2019 m. Japonijos mokslininkai atliko išsamų tyrimą, lygindami žuvų pasirodymo datas su seisminiais duomenimis, ir nerado jokio statistinio ryšio.
Kodėl jos išplaukia į krantą?
Biologai nurodo kur kas paprastesnes priežastis:
Šios žuvys paviršiuje dažniausiai pasirodo tik tada, kai yra nusilpusios, sergančios ar mirštančios. Sveikas silkinis karalius turi pakankamai jėgų kovoti su srovėmis ir likti gelmėje.
El Niño reiškinys ar kiti vandenyno temperatūros svyravimai gali išstumti šias žuvis iš jų įprastos terpės, o jų ilgas, juostiškas kūnas neleidžia joms efektyviai kovoti su stipriomis pakrantės bangomis.
Nors informacija apie žuvų radimą yra patikima – tai tik įdomus gamtos reiškinys, o užuominos apie artėjančias katastrofas yra mistika ir folkloras.
Tad šiurpintis dėl „pasaulio pabaigos“ pagrindo nėra, tačiau pasigrožėti tokia reta gamtos anomalija – verta.
Šaltinis: Mokslinė analizė: Silkinio karaliaus (Regalecus glesne) pasirodymai ir jų ryšys su seismika
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą