1989 metais archeologai dirbo Hubei provincijos Yunxian vietovėje, centrinėje Kinijoje. Upės pakrantėje jie aptiko dvi taip stipriai požeminių uolienų slėgio deformuotas žmogaus kaukoles, kad ilgą laiką mokslininkai negalėjo nustatyti, kokiai žmonių rūšiai jos priklauso.
Rastos trys kaukolės
1989 metais archeologai dirbo Hubei provincijos Yunxian vietovėje, centrinėje Kinijoje. Upės pakrantėje jie aptiko dvi taip stipriai požeminių uolienų slėgio deformuotas žmogaus kaukoles, kad ilgą laiką mokslininkai negalėjo nustatyti, kokiai žmonių rūšiai jos priklauso.
Pagrindiniu tyrimo objektu neseniai tapo geresnės būklės antroji kaukolė, pavadinta Yunxian 2.
„Nusprendėme grįžti prie šios fosilijos, nes ji turi patikimą geologinę datą ir yra viena iš nedaugelio žmonių fosilijų, kurioms yra milijonas metų.
Tokio amžiaus fosilija yra kritiškai svarbi rekonstruojant žmonijos evoliuciją“, – radinio svarbą pabrėžia Shanxi universiteto profesorius Xiaobo Fengas.
Netikėtas atradimas
Tyrime, publikuotame žurnale „Science“, skelbiama, kad tarptautinė mokslininkų grupė originalią kaukolės formą atkūrė taikydama kompiuterinę tomografiją, šviesos vaizdų analizę ir virtualaus modeliavimo metodus. Procesas leido atskirti kaulo struktūras nuo uolienų ir ištaisyti deformacijas.
Rekonstravus kaukolę, rasti panašumai su 2021 metais Kinijos šiaurės rytuose rasta „Drakono žmogaus“ kaukole, moksliškai vadinama Homo longi.
Dar įdomiau tai, kad pernai atlikti tyrimai susiejo Homo longi su denisovais – paslaptinga išnykusia žmonių grupe, apie kurią mokslininkai sužinojo tik iš genetinių tyrimų liekanų.
Rezultatai nustebino
Mokslininkai išanalizavo Yunxian 2 rekonstrukciją kartu su 104 kitomis kaukolėmis ir žandikauliais iš viso žmonijos fosilijų archyvo. Naudodami matematinius evoliucinės biologijos metodus, jie sudarė schemą, rodančią, kaip skirtingos žmonių rūšys atsiskyrė viena nuo kitos.
Tradicinis mokslinis supratimas, paremtas DNR tyrimais, teigė, kad Homo sapiens, neandertaliečiai ir denisovai atsiskyrė nuo bendro protėvio prieš 500-700 tūkstančių metų.
Šis protėvis kartais vadinamas „Protėviu X“, nes jo tapatybė niekada nebuvo žinoma.
Naujoji analizė atskleidė, kad denisovai ir šiuolaikiniai žmonės atsiskyrė prieš 1,32 milijono metų, o neandertaliečiai atsišakojo dar anksčiau – prieš 1,38 milijono metų.
Tai rodo, kad denisovai yra artimesni mūsų giminaičiai nei neandertaliečiai, nors ankstesni tyrimai teigė priešingai.
„Tai keičia mūsų supratimą, nes rodo, kad prieš milijoną metų mūsų protėviai jau buvo pasiskirstę į atskiras grupes, – komentuoja tyrėjų grupei vadovavęs Londono gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Chrisas Stringeris. – Tai nurodo daug ankstesnį ir sudėtingesnį žmonijos evoliucijos procesą, nei buvo manoma iki šiol.“
Bendras protėvis
Smithsono nacionalinio gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas Ryanas McRae naujuosius duomenis vertina atsargiai. Jis sutinka, kad rekonstrukcija atrodo patikima ir atitinka Homo longi bei denisovų grupės charakteristikas.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad jei naujoji chronologija teisinga, bendru protėviu galėjo būti tik Homo erectus – vienintelė žinoma žmonių rūšis, gyvenusi tuo laikotarpiu.
„Tuo laikotarpiu – prieš maždaug 1,5 milijono metų – gyveno tik Homo erectus, kitų kandidatų tiesiog nėra“, – aiškina R.McRae. Kitos žmonių rūšys, tokios kaip Homo antecessor ar Homo heidelbergensis, anot jo, atsirado vėliau. Tačiau mokslininkas spėja, kad tyrėjai „su ribotais duomenimis mėgino padaryti per daug vienu metu“.
Rytų Azijos svarba
Nors žmonijos lopšiu tradiciškai laikoma Afrika, naujieji duomenys rodo, kad Rytų Azija vaidino kritinį vaidmenį vėlyvuosiuose evoliucijos etapuose.
„Kai pradėjau dirbti žmonijos evoliucijos srityje prieš daugiau nei penkiasdešimt metų, Rytų Azijos fosilijos buvo marginalizuojamos arba laikomos svarbiomis tik kaip dabartinių Rytų Azijos gyventojų protėviai.
Dabar matome, kad Rytų Azija mokslininkams padeda suprasti vėlyvuosius žmonijos evoliucijos etapus“, – sako Ch.Stringeris.
Paleoantropologas pripažįsta, kad tyrimo išvados greičiausiai sukels intensyvias diskusijas mokslo bendruomenėje. Komanda planuoja išplėsti analizę ir įtraukti papildomus duomenų šaltinius bei fosiliją iš Afrikos.
Didelę reikšmę turės 2022 metais rasta trečioji Yunxian kaukolė, leisianti patikrinti, ar naujoji teorija pagrįsta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą