Mokslininkai atrado, kaip ši nykštukinė galaktika gali egzistuoti netoli Andromedos. Galaktika - Paukščių Takas - yra maždaug 100 000 šviesmečių dydžio.
Artimiausia mums didelė galaktika yra Andromeda, kurios dydis - apie 220 000 šviesmečių.
Apie tai praneša portalas „Space“.
Šis atradimas gali apversti mūsų įsivaizdavimus apie kosmosą, nes, remiantis mokslininkų prielaidomis, tokios galaktikos jau seniai turėjo išnykti, tačiau Andromeda XXXV tebeegzistuoja, o tai verčia suabejoti egzistuojančiomis teorijomis apie galaktikų gyvenimą.
Andromeda XXXV yra mažiausia žinoma nykštukinė galaktika, skriejanti aplink milžinę Andromedą.
Jos dydis yra maždaug milijoninė Paukščių Tako dydžio dalis, o šios galaktikos masė tesiekia 20 tūkstančių Saulės masių.
Nykštukinės galaktikos kosmose nėra retas reiškinys: aplink Paukščių Taką yra daug tokių objektų.
Tačiau dėl jų mažo dydžio ir silpno švytėjimo astronomai dar neturėjo laiko išsamiai ištirti jų bruožų ir savybių.
Anksčiau astronomai aplink Andromedą aptiko keletą nykštukinių galaktikų, tačiau visos jos pasižymėjo dideliu dydžiu ir ryškumu.
Tačiau naujausias atradimas apima mažytes ir neryškias galaktikas, tarp jų ir Andromedos XXXV.
Šis atradimas gali gerokai paveikti dabartines galaktikų evoliucijos teorijas, nes tokių objektų egzistavimas mokslininkams buvo netikėtas.
Vienas iš svarbių galaktikų evoliucijos veiksnių yra jų žvaigždžių formavimosi periodų trukmė, kuri ryškiai skiria nykštukines galaktikas, esančias netoli Pieno kelio, nuo tų, kurios suptų Andromedos galaktiką.
Dauguma Pieno kelio palydovų nustojo formuoti naujas žvaigždes maždaug prieš 10 mlrd. metų.
Tuo tarpu mažesnės galaktikos, skriejančios aplink Andromedą, kaip neseniai nustatė astronomai, dar kelis milijardus metų po to toliau kūrė žvaigždes.
Žvaigždžių formavimasis sustoja, kai galaktikoje pritrūksta dujų. Paukščių Tako palydovuose šios dujos išnyko natūraliai, o aplink Andromedą esančiose nykštukinėse galaktikose jas ištraukė didesnių kaimynių gravitacija.
Mokslininkus ypač stebina ne tik ilgas žvaigždžių formavimosi procesas Andromedoje XXXV, bet ir pats jos egzistavimas.
Mokslininkai teigia, kad jos istorijos pradžioje Visata buvo labai karšta ir tanki.
Šis etapas, vadinamas kosmine infliacija, įvyko po Didžiojo sprogimo ir tęsėsi tol, kol Visata išsiplėtė ir atvėso.
Tai leido susiformuoti vandenilio atomams, iš kurių susiformavo pirmosios žvaigždės, o vėliau ir pirmosios galaktikos.
Šios ankstyvosios žvaigždės ir galaktikos skleidė energiją, kuri vėl įkaitino kosmosą.
Tai reiškė, kad mažos galaktikos neturėjo išlikti, nes energija ir šiluma išstūmė dujas, reikalingas naujoms žvaigždėms susidaryti.
Tačiau Andromedos XXXV galaktika sugebėjo išgyventi ir dar ilgai kūrė žvaigždes. Jos išlikimo priežastys lieka neaiškios.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Astronomers have discovered the smallest dwarf galaxy ever seen. It is a mystery how the satellite galaxy of Andromeda survived the blistering conditions of the early universe. https://t.co/Fc3FaIAw6v
— SPACE.com (@SPACEdotcom) March 12, 2025
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą