Mokslininkai padarė naują atradimą apie Saulės sistemos „praeities gyvenimą“

Apie tai praneša portalas Phys.

Tai savo ruožtu prisidėjo prie tarpžvaigždinių dulkių koncentracijos padidėjimo, kuris, kaip teigia mokslininkai, turėjo įtakos Žemės klimatui. 

Oriono debesis - tai didžiulis tarpžvaigždinių dujų ir dulkių regionas Oriono žvaigždyne, žinomas kaip intensyvaus žvaigždžių formavimosi zona. 

Jis driekiasi per kelis šimtus šviesmečių ir yra maždaug už 1600 šviesmečių nuo Žemės.

Ši struktūra yra milžiniškos Radklifo bangos dujų struktūros, kuri yra didžiausia žinoma banga Paukščių Tako kelyje, dalis. 

Ši banga apima aktyvaus žvaigždžių formavimosi regionus ir tęsiasi apie 9000 šviesmečių. 

Artimiausia jos riba yra už 400 šviesmečių nuo Žemės, o tolimiausia dalis yra už 5000 šviesmečių.

Saulės sistema nuolat juda, skriedama aplink mūsų galaktikos - Paukščių Tako - centrą. 

Šio judėjimo metu ji kerta įvairias galaktikos struktūras, įskaitant dujų debesis, žvaigždes ir žvaigždžių formavimosi regionus, kurie taip pat turi įtakos sąlygoms mūsų Saulės sistemoje.

Naudodami kosminį teleskopą „Gaia“ mokslininkai nustatė, kad maždaug prieš 14 mln. metų Saulės sistema praėjo pro padidėjusio dujų tankio sritį Oriono debesyje. 

Dėl šio susidūrimo į Saulės sistemą pateko daug daugiau tarpžvaigždinių dulkių nei įprastai.

Dulkės paveikė heliosferą - apsauginį apvalkalą, skiriantį Saulės įtakos regioną nuo likusios galaktikos dalies, ir jų padidėjimas galėjo turėti įtakos Žemės klimatui. 

Mokslininkai spėja, kad tarpžvaigždinės dulkės, prasiskverbusios į Žemės atmosferą, galėjo palikti pėdsakus radioaktyvių cheminių elementų pavidalu, atsiradusių sprogus supernovoms.

Nors šiuo metu nėra technologijų, kurios tiesiogiai patvirtintų šią prielaidą, mokslininkai įsitikinę, kad ateityje tokie metodai gali būti sukurti, o tai suteiks galimybę tiksliau ištirti šių kosminių įvykių poveikį mūsų planetai.

Tyrėjai daro prielaidą, kad Saulės sistemos sąveika su Oriono debesimi sutapo su laikotarpiu, kai Žemėje prasidėjo klimato atšalimo tendencija. Jie mano, kad šiuos pokyčius galėjo lemti į atmosferą patekęs didelis kiekis tarpžvaigždinių dulkių.

Dulkės galėjo paveikti atmosferos sudėtį, sumažinti šiltnamio efektą ir lemti laipsnišką planetos temperatūros mažėjimą.

Ateityje mokslininkai planuoja tirti kitas kosmines struktūras, kurias Saulės sistema kirto ar tebekerta, kad suprastų, kaip šie įvykiai galėjo paveikti Žemę praeityje ir ar jie ir šiuo metu veikia klimatą bei kitus planetoje vykstančius procesus.