Mokslininkai: Šiaurinės lydekos gali perplaukti sūrius vandenis ir užimti naujas teritorijas

Toks atradimas svarbus, nes dabar šiaurinė lydeka gali sugrįžti į ežerus ir upes, iš kurių anksčiau buvo išnykusi. 

Konkrečiai Fairbankso universiteto ir Aliaskos žuvies ir medžioklės departamento mokslininkai tokią išvadą padarė išanalizavę otolitus - mažyčius lydekų ausų kauliukus.

„Stroncio kiekis skiriasi priklausomai nuo geologijos ir vietovės. Jei lydekos juda iš vieno vandens telkinio į kitą, jas galima aptikti analizuojant stroncio kiekį otolituose“, - paaiškino UAF žuvininkystės profesorius ir pagrindinis tyrimo autorius Matthew Woolleris.

Leidinyje primenama, kad šiaurinės lydekos natūraliai aptinkamos vidinėje ir vakarinėje Aliaskos dalyje, kur jos gyveno tūkstančius metų, tačiau jau XX a. šeštajame dešimtmetyje žmonės jas neteisėtai perkėlė į Susitnos upės baseiną pietų centrinėje Aliaskoje.

„Nuo to laiko šios itin efektyvios plėšrūnės sparčiai išplito ir apsigyveno daugiau kaip 150 ežerų ir upių. 

Jų buvimas turėjo didelį poveikį vietos žuvų populiacijoms, ypač lašišoms, kurias jie medžioja ir kuriomis minta“, - pažymima straipsnyje.

Daugelis mokslininkų manė, kad Kuko įlanka yra didelis sūraus vandens ruožas, neleidžiantis žuvims keliauti tarp upių sistemų, tačiau naujausiame tyrime nustatyta, kad žuvys gali keliauti per estuarijas, kuriose susimaišo gėlas ir sūrus vanduo. 

Todėl šis tyrimas kvestionuoja ankstesnes prielaidas ir dar labiau apsunkina šių žuvų plitimo kontrolę.

„Naujai atskleistas supratimas, kad žuvys juda per estuarijas, yra dar viena priežastis, dėl kurios šiaurinės lydekos yra pavyzdys, darantis jas grėsmingomis invazinėmis rūšimis, - sakė Aliaskos universiteto žuvininkystės docentas Piteris Vestlis (Peter Westley).

Šaltinis: unian.net