Žurnale „Science Advances“ paskelbtame straipsnyje autoriai tai vadina „robotų metabolizmu“ ir pabrėžia, kad tai yra esminis žingsnis link tikros mašinų autonomijos, apimančios ne tik intelektualines funkcijas, bet ir fizinį savęs išsaugojimą.
Roboto konstrukcija pagrįsta modulinės sistemos iš šešiakampių pailgintų strypų su magnetinėmis jungtimis („ferminių grandžių“), kurios leidžia jam surinkti naujas struktūras.
Eksperimento metu robotas, naudodamas laisvus komponentus, iš plokščios figūros virto trimačiu tetraedru, galinčiu judėti nelygiu paviršiumi. Mašina naudojo atsarginį modulį kaip laikiną atramą, parodydama elementarius prisitaikymo prie aplinkos požymius.
Pasak tyrimo autorių, tokios technologijos atveria kelią robotizuotų ekosistemų kūrimui, kuriose mašinos galės aptarnauti save pačios be žmogaus dalyvavimo.
Tai ypač aktualu užduotims, reikalaujančioms ilgalaikio autonominio veikimo, pavyzdžiui, likviduojant katastrofų padarinius ar tyrinėjant kosmosą.
„Anksčiau ar vėliau robotai turi išmokti patys savimi pasirūpinti“, – pabrėžė profesorius Hodas Lipsonas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą