Mokslininkai sumodeliavo Rusijos 300 branduolinių raketų smūgį JAV

(4)

Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dar kartą pagrasino panaudoti branduolinius ginklus, kad Rusija nelaimėtų karo su Ukraina, - rašo moscowtimes.

"Branduolinės galios šaliai pralaimėjimas įprastiniame kare gali išprovokuoti branduolinio karo pradžią", - rašė jis savo "Telegram" kanale.

Netrukus po to patriarchas Kirilas kalbėjo apie "pražūtingus pasaulio nuogąstavimus".

Anksčiau D. Medvedevas ir V. Putinas jau kelis kartus mojavo branduoline lazda, o prezidentas sakė, kad "neblefuoja".

Metų pabaigoje agresyvi retorika liovėsi, kai Kinijos ir Indijos vadovai išreiškė nepasitenkinimą ja.

JAV taip pat perspėjo Maskvą dėl branduolinių ginklų eskalavimo pasekmių.

Vakarų ekspertai rimtai vertina Rusijos grėsmes.

2022 m. pabaigoje Vašingtone vykusioje Carnegie Endowment's International Nuclear Policy Conference, kurioje dalyvavo žymiausi pasaulio nacionalinio saugumo ekspertai, vienas dalyvis tvirtino, kad Ukraina beveik neabejotinai laimės karą ir išlaisvins visas savo teritorijas, įskaitant Krymą.

Kita vertus, kaip rašo "Financial Times", Putinas tokį žeminantį pralaimėjimą suprastų kaip egzistencinę grėsmę, jei ne Rusijai, tai jo režimui; galima įsivaizduoti, kad tokiu atveju jis griebtųsi branduolinių ginklų.

Dalyviai galėjo įsijausti į JAV prezidento, kuris turi priimti sprendimą, kai Rusija į visas JAV antžemines tarpžemyninių balistinių raketų sistemas yra paleidusi 300 branduolinių raketų, vietą.

JAV nesugebės jų visų numušti, o tai reikštų milijonų amerikiečių mirtį.

Virtualios realybės eksperimentą atliko Prinstono universiteto nacionalinio saugumo ekspertai Sharon Weiner ir Moritzas Kütt. FT redaktorė taip apibūdina savo dalyvavimą jame:

Vos prieš kelias minutes buvau prisaikdintas Jungtinių Valstijų prezidentu, o dabar sėdžiu Ovaliajame kabinete ir stebiu, kaip vyksta konfliktas Europoje.

Į vidų įsiveržia slaptosios tarnybos agentas ir liepia man nedelsiant palikti biurą.

Liftu nusileidžiu į po Baltaisiais rūmais esantį krizių centrą, vadinamąjį Situacijų kambarį, kur aukščiausi nacionalinio saugumo patarėjai mane informuoja apie raketos paleidimą.

Turiu 15 minučių atsakyti.

Laikrodžiui tiksint, turiu pasirinkti vieną iš trijų variantų: visi jie susiję su atsakomuoju smūgiu Rusijai, per kurį žūtų nuo 4 iki 45 milijonų žmonių.

Ką ketinu daryti?

Turiu priimti sunkiausią sprendimą žmonijos istorijoje, kokį tik gali tekti priimti žmogui.

Atsakomybės jausmas pribloškia.

Mano ausyse skamba patarėjo nacionalinio saugumo klausimais žodžiai: "Jei nereaguosite ir paaiškės, kad išpuolis tikras, ką tada pasakysite Amerikos žmonėms?"

Tarp Maskvos ir Vašingtono yra keletas ryšių kanalų, kurie veikia net ir dabartinės priešpriešos Ukrainoje metu.

Ypač tarp CŽV ir SVR vadovų Williamo Burnso ir Sergejaus Naryškino - siekiant valdyti riziką, ypač branduolinę, lapkričio pabaigoje man sakė JAV reikalų patikėtinė Rusijoje Elizabeth Rood.

Tačiau kai eksperimento metu "paklausiau, kodėl dar nesusisiekėme su rusais, man buvo atsakyta, kad jie neatsiliepia į mūsų skambučius", - rašo FT redaktorius.

Eksperimentas grindžiamas realaus pasaulio veiksmų algoritmu, aprašytu JAV branduolinių ginklų atsako vadove, kurio turinys nuo Šaltojo karo laikų beveik nepasikeitė.

Juo siekiama išsiaiškinti, kaip žmonės elgiasi patirdami didžiulį spaudimą priimti gyvybiškai svarbų sprendimą, kai trūksta informacijos. 

Iš 79 dalyvių 90 proc. pasitelkė branduolinį atsaką.

"Patikimumas pasiekiamas dėl streso ir sunkumų atmosferos, kurią sukuria keli sprendimus priimantys asmenys", - aiškina Weineris.

Visi jie elgiasi sąžiningai, tačiau turi skirtingus prioritetus, skirtingą emocinį bagažą ir skirtingai reaguoja į stresą.

"Jei prezidentas nevaldo viso proceso, krizė auga savaime", - sako ji.

Kai kurie ekspertai siūlo permąstyti branduolinio ginklo eskalavimo situacijos sprendimo algoritmą.

Tarp jų - kognityvinių neuromokslų specialistas ir sprendimų priėmimo ekspertas Moranas Cerfas iš Šiaurės Vakarų universiteto.

Per pastaruosius pusantrų metų jis apklausė dešimtis branduolinės energetikos ekspertų, kariškių, politikų ir krizių valdymo specialistų iš viso pasaulio, įskaitant devynias branduolinį ginklą turinčias šalis (JAV, Rusiją, Kiniją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Izraelį, Indiją, Pakistaną, KLDR).

Cerfas, be kita ko, siūlo panaikinti 15 minučių intervalą, per kurį JAV prezidentas, gavęs branduolinį perspėjimą, turi nuspręsti, ar paleisti raketas: net jei JAV neteks visų antžeminių raketų, jos vis tiek turės pakankamai jūros ir oro raketų. Taip pat reikėtų nuolat atlikti pratybas ir analizuoti padarytas klaidas; suformuluoti blogiausią scenarijų ir tada "persukti", kad pamatytumėte, kaip jo išvengti.

Kiti ekspertai taip pat mano, kad reikia pokyčių. Lapkričio mėn. susirūpinusių mokslininkų sąjunga (pelno nesiekianti organizacija, kovojanti už saugesnį pasaulį) pasiūlė, kad du aukšto rango pareigūnai iš JAV prezidento įpėdinių duotų sutikimą paleisti branduolines raketas.

Taip būtų išvengta "priklausomybės nuo vieno asmens užgaidų ir abejotinų sprendimų", sakoma laiške.

Cerfas teigė, kad JAV pirmiausia galėtų įtikinti savo NATO sąjungininkes, o tada tokias šalis kaip Indija ir Pakistanas.

Kalbėdamasis su Rusijos ir Kinijos politikais, jis mano, kad net jie galėtų sutikti pereiti prie saugesnio režimo.

Tačiau FT nerašo, kada Cerfas kalbėjosi su Rusijos atstovais - prieš karą ar po to, kai jos vadovai ėmė gąsdinti pasaulį branduolinių ginklų panaudojimu.

Tačiau laikraščio redaktorius atsižvelgė į jo patarimus: jis nepriėmė skuboto sprendimo stresinėje situacijoje (nes JAV turi pakankamai branduolinių raketų jūroje ir ore) ir neleido smogti atsakomojo smūgio.



Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder