Mokslininkai teigia, kad Saulėje jau seniai turėjo įvykti superžybsnis, kuris pasitaiko tik kartą per šimtmetį

Mokslininkai išanalizavo fotometrinius duomenis, gautus iš kosminio teleskopo „Kepler“, kuris 2009-2018 m. ieškojo planetų aplink žvaigždes. Naujo tyrimo duomenimis, tikimybė, kad galingas Saulės žybsnis išmuš iš vėžių elektros tinklus ir palydovus, gali būti didesnė, nei manyta anksčiau.

Žurnale „Science“ paskelbtame tyrime, kuriame išnagrinėta 56 000 į Saulę panašių žvaigždžių, nustatyta, kad galingų superišlydžių iš mūsų Saulės reikėtų tikėtis maždaug kartą per šimtmetį.

Saulės žybsniai - tai intensyvūs elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniai iš Saulėje esančių dėmių, per trumpą laiką išskiriantys didžiulius energijos kiekius, kurie sklinda šviesos greičiu ir per kelias minutes paveikia viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius ir jonosferą.

 Nedideli Saulės žybsniai kartais sukelia elektros energijos tiekimo sutrikimus, rašo „Forbes“.

Superiššvaistės yra daug retesni didelės energijos spinduliai, vadinami „Mijakės“ įvykiais.

Mokslininkai išanalizavo fotometrinius duomenis, gautus iš kosminio teleskopo „Kepler“, kuris 2009-2018 m. ieškojo planetų aplink žvaigždes. 

Jie išnagrinėjo 56 450 į Saulę panašių žvaigždžių ryškumo matavimus ir pastebėjo 2 889 superžybsnius 2 527 žvaigždėse, o tai rodo, kad tokios žvaigždės kaip Saulė maždaug kartą per šimtmetį patiria galingus superžybsnius.

Rezultatai leidžia manyti, kad jei Saulė elgiasi taip pat, kaip ir šiame mėginyje esančios žvaigždės, ji galėtų panašiai dažnai sukelti superžybsnius. 

Kol kas neaišku, kuo šių į Saulę panašių žvaigždžių žybsniai skiriasi nuo Saulės žybsnių: tai gali reikšti, kad ateityje Saulė sukels daugiau superžybsnių. 

Bet kuriuo atveju tikimybė, kad Saulė sukurs superžybsnį, gali būti didesnė, nei manyta anksčiau.

Pažymima, kad žymiausias reikšmingas Saulės superžybsnis yra 1859 m. rugsėjo 2 d. „Karringtono įvykis“, kai astronomas Ričardas Karringtonas (Richard Carrington) maždaug penkias minutes stebėjo baltos šviesos blyksnį iš Saulės. Tai buvo didžiausias kada nors užfiksuotas Saulės žybsnis - X45. 

Palyginimui, stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis buvo X9.9 2024 m. spalio 3 d.

Po jo įvykęs didžiulis vainikinės masės išmetimas iš Saulės sukėlė geomagnetinę audrą ir auroros pasirodymus visoje planetoje, net ties ekvatoriumi. 

Tačiau daugiausia ikiindustrinei visuomenei problemų nekilo, išskyrus telegrafo operatorių elektros smūgius.

Saulės žybsniai

Neseniai Saulėje įvyko impulsinis žybsnis, dėl kurio Žemėje buvo galima tikėtis magnetinės audros. 

Kaip pranešama, didžiausias ir galingiausias X klasės žybsnis prasidėjo 2024 m. gruodžio 8 d. 08:50 val.  ir baigėsi 09:10 val..

Per žybsnį įvyko vainikinės masės išmetimas. Be to, su šiuo įvykiu buvo susijęs 3 minučių trukmės radijo sprogimas, rodantis didelį radijo triukšmą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder