Mokslininkų tyrimas: ar saulės audra gali sunaikinti energetikos infrastruktūrą Žemėje

Tos pačios jėgos gali suspausti magnetinį lauką, todėl atsiranda srovės, kurios gali pasiekti planetos paviršių ir pažeisti svarbią infrastruktūrą.

Šios išvados paskelbtos žurnale "Frontiers in Astronomy and Space Sciences", rašo "Interesting Engineering".

Mokslininkai aiškina, kad auroros ir geomagnetinės elektros srovės atsiranda dėl panašių kosmoso oro veiksnių.

Tačiau poliarinė aurora yra vizualus įspėjimas, kad elektros srovės kosmose gali sukelti geomagnetiškai indukuotas elektros sroves Žemėje.

Poliarines pašvaistes Žemėje sukelia Saulės audros, taip pat planetos magnetinio lauko suspaudimas dėl tarpplanetinių smūgių.

Šie smūgiai įvyksta, kai greitas Saulės vėjas pasiveja lėtesnį Saulės vėją ir susidaro smūginė banga.

Tiek Saulės audros, tiek magnetinio lauko suspaudimas gali sukelti pavojingas sroves Žemėje, kurios gali pažeisti energetikos infrastruktūrą.

Didesnę grėsmę kelia galingesni reiškiniai, tačiau, pasak mokslininkų, net ir nedideli Saulės smūgiai kelia pavojų.

Tyrimo autoriai nustatė, kad frontaliniai smūgiai greičiausiai sukurs stipriausias geomagnetiškai indukuotas sroves, dėl kurių Žemės lygyje atsiras stipriausios elektros srovės.

Taip yra todėl, kad frontaliniai smūgiai gali stipriau suspausti magnetinį lauką.

Mokslininkai tyrė, kaip Saulės smūgių kampas ir laikas veikia geomagnetiškai indukuotas sroves.

Jie naudojo tarpplanetinio magnetinio lauko ir Saulės vėjo duomenis, kad apskaičiuotų kiekvieno smūgio kampą ir greitį.

O tada juos suskirstė į tris kategorijas: labai pasvirusius, vidutiniškai pasvirusius ir beveik frontalius.

Rezultatai parodė aiškų ryšį tarp smūgio kampo ir srovės stiprumo.

Kuo stipresnis Saulės smūgis, tuo stipresnė elektros iškrova pasiekia Žemę.

Ši elektros iškrova paprastai pasireiškia dviem protrūkiais: vienas iš karto po pirminio smūgio, o kitas - kito mažesnio geomagnetinio sutrikimo metu.

Stipriausi smūgiai atsiranda, kai Žemės šiaurės ašigalis yra orientuotas tiesiai į Saulę.

Mokslininkai mano, kad Saulės smūgio kampą galima numatyti likus dviem valandoms iki įvykio.

Taip būtų galima imtis atsargumo priemonių, pavyzdžiui, sumažinti elektros energijos tiekimą tam tikrose linijose.