Mūšis dėl Časiv Jaro: „Forbes“ paaiškino, kodėl Rusijai iki šiol nepavyksta užimti miesto

Situacija Časiv Jare 

Šis miestas turi operatyvinę reikšmę abiem kariaujančioms pusėms. Rusijai miesto užėmimas padėtų pralaužti Ukrainos gynybinę „tvirtovių juostą“ ir atvertų kelius link Kostiantynivkos bei Slovjansko, sudarydamas sąlygas tolimesnėms puolimo operacijoms vakarų kryptimi. 

Savo ruožtu Ukrainai Časiv Jaras yra esminė gynybinio tinklo dalis, padedanti blokuoti Rusijos pajėgų veržimąsi tolyn už Bachmuto ribų. „Aukštas miesto reljefas suteikia jam strateginį pranašumą: kontroliuojančiai pusei tai užtikrina palankias pozicijas artilerijos ir dronų operacijoms, pagerina žvalgybos bei smūgių galimybes“, – pabrėžiama straipsnyje.

Rusijos atakos prieš Časiv Jarą prasidėjo 2024 m. balandį, po Bachmuto kritimo. Pradžioje šiais smūgiais buvo siekiama pralaužti Ukrainos gynybą palei kanalą „Donecas – Donbasas“, tam Rusijos armija sutelkė didžiulius gyvosios jėgos resursus, oro desanto dalinius ir pastiprinimą. 

„Šias atakas lydėjo intensyvi artilerijos ugnis, valdomų aviacinių bombų ir bepiločių orlaivių naudojimas. Nepaisant tokios karinės galios koncentracijos, Rusija pasiekė tik lėtą, laipsnišką pažangą prieš atkaklią Ukrainos gynybą ir po dvejų metų įnirtingų kovų vis dar nepajėgė visiškai užimti miesto“, – prideda leidinys.

Iš pradžių rusų okupantai tikėjosi greitai užimti Časiv Jarą, atsižvelgdami į nedidelį jo plotą ir iki karo buvusį gyventojų skaičių (apie 12 tūkst. žmonių). Tačiau kovos vyko dėl kiekvieno kvartalo, Rusijos armijai bandant prasiveržti iš rytinių rajonų per miesto centrą vakarų link. 

„Per visus 2024 m. ir 2025 m. pradžią Rusija ne kartą skelbė apie miesto užėmimą, o kelis sykius garsiai deklaravo visišką jo kontrolę. Šiuos pareiškimus nuolat paneigdavo Ukrainos pareigūnai ir nepriklausomi vertinimai, rodantys, kad Ukrainos pajėgos toliau išlaiko vakarinę miesto dalį ir priešinasi Rusijos puolimui“, – pažymi „Forbes“.

Kus slypi Rusijos problema? 

Časiv Jare karių susitelkimai, būtini gatvėms išvalyti ir išlaikyti, yra itin pažeidžiami dronų smūgių. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 24-oji mechanizuotoji brigada pasinaudojo šiuo pažeidžiamumu, naudodama bepiločius orlaivius Rusijos atakoms sužlugdyti. „Pirmosios rusų atakos rėmėsi karine technika, kurią dronų ir artilerijos derinys greitai sunaikino. 

Vėliau Rusija perėjo prie nedidelių komercinių transporto priemonių, tačiau ir šios buvo sunaikintos. Abiem atvejais ribotas kelių tinklas palengvino judėjimo sekimą, o prastas manevringumas mažino jų galimybes išvengti dronų smūgių“, – aiškinama publikacijoje.

Vėliau Rusijos okupantai priešakinėms pozicijoms užimti pradėjo naudoti mažas grupes, susidedančias maždaug iš trijų karių. Nors šie pėstininkų daliniai bando pasislėpti apgriautuose pastatuose, dronai gali juos susekti viduje ir neutralizuoti. Be to, bepiločių orlaivių operatoriai gali dirbti iš įvairių paslėptų pozicijų pačiame Časiv Jare ir aplink jį. Nors jie lieka pakankamai arti, kad išlaikytų dronų kontrolę, jiems nereikia išeiti į atvirą vietovę, todėl juos sunku aptikti ir atakuoti.

„Mažos komandos gali veikti iš pastatų, maskuotei naudodamos viršutinius aukštus arba rūsius. Nors dalis operatorių tikriausiai yra pačiame Časiv Jare, kiti, panašu, veikia iš kaimyninių miestų, esančių pasiekiamu spinduliu. Dronai paprastai neskraido nuspėjamomis trajektorijomis, o tai dar labiau apsunkina bandymus atsekti jų pakilimo vietas“, – pažymima publikacijoje. 

Rusijos perspektyvos dėl Časiv Jaro 

Rusijos tolimesnės perspektyvos mieste tampa vis labiau miglotos. Nors miesto užėmimas užtikrintų taktinę ir simbolinę pergalę, jo operatyvinė vertė gali būti menkesnė už nuostolius, reikalingus jam užimti. „Rusijos pajėgos retkarčiais nukreipdavo dėmesį į kitas Ukrainos gynybinio ruožo vietas, o tai rodo, kad Časiv Jaras galbūt nebėra pagrindinė puolimo kryptis. Kita vertus, miestas vis dar atveria potencialius kelius būsimoms operacijoms gilyn į Ukrainos gynybą“, – teigia „Forbes“.

Leidinio ekspertų vertinimu, norėdama užimti Časiv Jarą, Rusija privalės derinti gyvąją jėgą, technologijas ir taktinį prisitaikymą, o ne pasikliauti vienu metodu. Jų teigimu, karių skaičiaus didinimas gali sukurti lokalią persvarą ir palaikyti spaudimą Ukrainos gynybinėms pozicijoms, tačiau tai gali lemti dar didesnius nuostolius.

„Mūšis dėl Časiv Jaro iliustruoja platesnius pokyčius kariaujant miesto sąlygomis. Nors būtinybė užimti ir išlaikyti teritoriją išlieka ta pati, metodai šiam tikslui pasiekti keičiasi dėl dronų įtakos. Tradiciniai požiūriai, pagrįsti masiniu pėstininkų naudojimu ir metodiniu teritorijos valymu, dabar susiduria su nuolatine tikslių smūgių grėsme. 

Todėl net ir nedidelis, smarkiai apgriautas miestas gali ilgą laiką atlaikyti nuolatines atakas. Časiv Jaras – tai ne šiaip taktinė kova dėl teritorijos, o pavyzdys to, kaip technologijos iš naujo apibrėžia puolimo ir gynybos pusiausvyrą šiuolaikiniuose mūšiuose mieste“, – reziumuoja „Forbes“.