Antradienio vakarą Vokietija įspėjo apie Rusijos lėktuvų numušimo riziką, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas beveik tuo pačiu metu parodė savo atvirumą agresyvesnei pozicijai, kurią palaiko Lenkija ir Baltijos šalys.
Pirmadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pagrasino numušti oro grėsmes ir pareiškė, kad „nėra vietos diskusijoms apie šią retoriką“.
Leidinys pažymi, kad šis ginčas rodo nerimą keliančius nesutarimus aljanso viduje, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando jo ryžtingumą.
Serija incidentų, kai Rusijos lėktuvai kirto NATO sąjungininkų oro erdvę, sukėlė nerimą jo rytiniame flange ir už jo ribų.
Šią savaitę Estija paragino surengti skubias NATO ir JT Saugumo Tarybos susitikimus po to, kai trys Rusijos naikintuvai 12 minučių buvo Baltijos šalies oro erdvėje virš Suomijos įlankos.
Incidentas įvyko vos kelios savaitės po to, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę.
Kartu jie stiprina spaudimą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, kad ji suformuluotų įtikinamą atsaką. Be aiškaus aljanso reagavimo plano bus sunku išlaikyti patikimą atgrasymo potencialą, teigiama publikacijoje.
Tačiau, skirtingai nuo partnerių, Vokietija ragina laikytis atsargaus požiūrio. Gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad NATO sąjungininkai, šaudydami į Rusijos lėktuvus, rizikuoja patekti į Putino „eskalavimo spąstus“.
Kiti sąjungininkai reikalauja ryžtingesnės pozicijos, kad būtų nusiųsta žinia Kremliui.
Latvijos prezidentas Edgars Rinkevičius paragino NATO „parodyti jėgą“ atsakant į Rusijos įsibrovimus.
Paskutinis įvykis buvo paviešintas trečiadienį, kai karinis lėktuvas, kuriuo Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles skrido į Lietuvą, patyrė GPS veikimo sutrikimus.
Cituojant „Bloomberg“: „GPS veikimo sutrikimai yra gana dažnas reiškinys Rytų Europoje, ypač nuo karo Ukrainoje pradžios.
Lėktuvas, kuriuo skrido Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, patyrė panašų incidentą artėjant prie Plovdivo oro uosto Bulgarijoje rugpjūčio pabaigoje, ir tai yra vienas iš šimtų tokių atvejų.
GPS veikimo sutrikimai netoli Rusijos Kaliningrado įvyko po to, kai pirmadienio vakarą pasirodė keletas didelių dronų, dėl kurių buvo uždarytas Kopenhagos oro uostas“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prisidėjo prie šio klausimo sprendimo per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskyiu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu Niujorke antradienį. Žurnalisto paklaustas, ar jis palaiko NATO sąjungininkų bandymus numušti Rusijos lėktuvus, jis atsakė: „Taip, palaikau“.
Tuo pačiu metu „Bloomberg“ rašo, kad JAV pozicija vis dar nėra aiški. Trumpas atsisakė pasakyti, ar Baltieji rūmai palaikys NATO, jei aljansas puls Rusijos lėktuvus virš savo oro erdvės, pareikšdamas, kad tai „priklauso nuo aplinkybių“, bet „mes esame labai pasiryžę palaikyti NATO“.
O vos kelias valandas prieš Trumpo komentarus JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paneigė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teiginį, kad jo šalis yra pasirengusi numušti į jos oro erdvę įskrendančius užsienio lėktuvus.
Anot Rubio, NATO politika yra nešaudyti, o perimti nepuolantį užsienio lėktuvą.
Antradienį NATO paskelbė pareiškimą, kuriame pažadėjo „ryžtingą“ atsaką į Rusijos įsibrovimus, pareikšdama, kad naudos visas galimybes, įskaitant karines, savigynai, atitinkančias Tusko poziciją.
Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas paragino sąjungininkus „nereaguoti pernelyg, bet būti pakankamai griežtiems, nes vienintelis dalykas, kurį Rusija supranta, yra jėga“, – sakė jis.
Kita vertus, kaip teigiama publikacijoje, Kremlius jaučia spaudimą dėl garsesnio Trumpo palaikymo Ukrainai.
Antradienį socialiniuose tinkluose JAV prezidentas pareiškė, kad, jo nuomone, Ukraina, remiama Europos Sąjungos, turi visas galimybes ne tik atremti, bet ir atgauti visas teritorijas, kurias Rusija užgrobė nuo invazijos 2022 m., ir „galbūt netgi eiti toliau“.
„Putinas ir Rusija turi DIDELĘ ekonominę problemą, ir dabar yra pats laikas Ukrainai veikti“, – parašė Trumpas socialiniuose tinkluose.
Maskva prieštaravo, o Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šalis išlaiko savo „tvirtumą ir stabilumą“. Insideris, pažįstamas su Kremliaus diskusijomis, pareiškė, kad svarbiausia, jog Trumpas laikosi savo sprendimo likti nešališku stebėtoju Rusijos karo su Ukraina metu.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Vadefulas palankiai įvertino Trumpo retorikos pasikeitimą, pareikšdamas, kad JAV prezidentas „darė teisingas išvadas“ iš savo nesėkmingų bandymų paskatinti Putiną siekti taikos.
NATO nariui tai reiškia atsargumą ir nepakliuvimą į Kremliaus spąstus.
Vadefulas pažymėjo: „Tai, kas už to slypi, yra aišku. Pirmiausia provokuokite NATO sąjungininkus, o tada, esant eskalavimui, elkitės visiškai nustebę ir diskredituokite NATO“.
Šaltinis: pravda.com.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą