NATO misija užkirto kelią povandeniniam sabotažui Baltijos jūroje – priešas žino, kad jį stebi

NATO misija „Baltic Sentry“ sėkmingai atgrasė grėsmes povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje nuo 2024 m. sausio mėn., po kabelio sugadinimo 2024 m. gruodžio mėn.

Pasak vadų, Suomijos ir Švedijos narystė NATO stiprina gynybos pajėgumus, ypač kovojant su povandeniniais laivais ir valdant dronų įsibrovimus.

Nuo 2022 m., kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Baltijos jūra tapo įtampos tarp Rusijos ir NATO židiniu, o padėtį dar labiau pablogino Baltijos kaimynės Suomija ir Švedija, kurios nusprendė prisijungti prie aljanso.

Kariniai ekspertai ir Europos lyderiai teigia, kad Rusija sustiprino savo „hibridinį karą“ strateginiame regione, kuris dabar visiškai ribojasi su NATO narėmis, išskyrus Rusiją, įsibrovimais į oro erdvę ir įtariamais povandeninių kabelių sabotažais.

„Tačiau nuo tada, kai pradėjome, nematėme jokių piktavališkų veiksmų. Anksčiau buvo nemažai incidentų“, – sakė komandoras Craig Raeburn, NATO nuolatinės grupės, kuriai priklauso „Johan de Witt“, štabo viršininkas.

„Mes sustabdėme tą veiklą“, – sakė komandoras Raeburn iš laivo komandos tiltelio.

Tačiau, pasak laivyno vadovo komodoro Arjen S. Warnaar, povandeninės infrastruktūros apsauga Baltijos jūroje taip pat yra „teisinis klausimas“, o tie, kurie ją pažeidžia, turėtų būti „atsakingi“.

Kuko salose registruoto naftos tanklaivio „Eagle S“, manoma, kad jis priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“, kurio laivai turi abejotiną nuosavybę ir yra naudojami siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įgulos nariai buvo apkaltinti, kad jie vilko inkarą per Suomijos įlankos jūros dugną ir sugadino kabelius.

Anksčiau šį mėnesį Helsinkio teismas atmetė bylą kaip nepriklausančią Suomijos jurisdikcijai, tačiau prokurorai pareiškė, kad jie ketina ją apskųsti.

„Galima įrodyti, kas tai padarė, bet ar galima įrodyti, kad jis tai padarė tyčia? Tai daug sudėtingiau“, – sakė komandoras Warnaar.

NATO vadai teigia, kad gynybos pajėgumus regione sustiprino Suomijos ir Švedijos patirtis povandeninės infrastruktūros apsaugos srityje, taip pat tokiose srityse kaip kovos su povandeniniais laivais ir dronų įsibrovimų valdymas.

„Baltijos valstybės deda daug pastangų“, – sakė komandoras Warnaar.

„Bet mes esame ten. Mes stebime. Jie žino, kad mes stebime. Ir tai turi poveikį.“ 

Baltijos jūra / JOHAN NILSSON / AFP

AFP