NATO ir Rusijos Taryba buvo įsteigta 2002 metais, kad Maskva būtų glaudžiai įtraukta į transatlantinio Aljanso darbą ir būtų sukurtas pasitikėjimas tarp buvusių priešininkių. NATO ir Rusijos Taryba ambasadorių lygiu turėjo posėdžiauti kartą per mėnesį. Tačiau dėl Ukrainos konflikto dialogas nuo 2014 birželio iki 2016 metų balandžio visiškai nevyko. Po to būta nereguliarių susitikimų.
Pastangos atnaujinti pokalbius NATO ir Rusijos Taryboje pastaruoju metu keliskart žlugo. Viena priežasčių yra tai, kai Rusija šiame formate nenori kalbėti apie Ukrainos konfliktą. Tačiau pirmiausiai rytinės NATO valstybės nenori su tuo sutikti. J. Stoltenbergas laikraščiui sakė, kad NATO ir Rusijos Taryba neposėdžiavo jau 19 mėnesių.
NATO vadovas įvardijo ir konkrečias temas, kuriomis būtų kalbama. „Tarp jų, pavyzdžiui, yra abipusis keitimasis informacija apie karines pratybas, kad būtų išvengta nesusipratimų ir galimos eskalacijos“ – sakė jis. Kita tema yra „pakankamas skaidrumas“ apie viena kitos karinę veiklą, kad būtų užkirstas kelias netyčiniams incidentams ore ir jūroje.
„NATO ir Rusijos santykiai pasiekė žemiausią lygį, tokio jo nebuvo nuo Šaltojo karo pabaigos, - kalbėjo J. Stoltenbergas. – Dialogas yra geriausias būdas kalbėtis apie įtampas“. Tam NATO ir Rusijos Taryba esą yra tinkamas formatas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą