Japonijai persiginkluojant, Šiaurės Korėja perspėjo, kad gali imtis karinių priemonių

Japonija palaipsniui atsisako po Antrojo pasaulinio karo įsitvirtinusio pacifistinio statuso, didindama karines išlaidas, stiprindama gynybos susitarimus ir dislokuodama raketų paleidimo įrenginius atokiausiose savo salose.

Tokijo gynybos ministras antradienį pareiškė, kad kariuomenę reikia stiprinti vadovaujantis „skubos ir krizės jausmu“, nes naujoje vyriausybės vertinimo išvadoje įspėjama apie didėjančias grėsmes iš Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos.

Šiaurės Korėjos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime Kim Yo Jong teigė, kad Pchenjano „vadovybė parengs papildomas karines priemones, kurios, akivaizdu, yra susijusios su Japonijos pokyčiais“.

„Karo nusikaltėlių valstybė Japonija sparčiai virsta karo valstybe“, – teigiama jos pareiškime, kurį paskelbė Korėjos centrinė naujienų agentūra.

Kim Yo Jong nurodė, kad tai, jog Tokijas neseniai atliko tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bandymus, o gegužę dalyvavo JAV vadovaujamose pratybose Filipinuose, įrodo, kad Vašingtonas remia „pavojingus karinius veiksmus“ Ramiojo vandenyno regione.

Tokijas siekia „įgyti prevencinio smūgio pajėgumus“, sakė ji, pareikšdama, kad „neliksime pasyvūs rimtą grėsmę sukelti galinčios Japonijos karinės plėtros stebėtojai“.

Iki 1945 m., kai pasidavė Antrajame pasauliniame kare, Japonija buvo okupavusi visą Korėją, o po to pusiasalis ties 38-ąja lygiagrete buvo padalytas į atskiras valstybes.

Žiaurumais pasižymėjusio kolonijinio laikotarpio palikimas ir toliau daro poveikį tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėjos užsienio politikai.

„Jei militarizmo palikuonys, paveldėję gudrumo ir agresijos genus, į rankas paims mirtinus ginklus, įvyks kažkas nemalonaus“, – teigiama Kim Yo Jung pareiškime.

Po kapituliacijos Antrajame pasauliniame Japonijoje nuolat veikė JAV karinės bazės.

2025 m. šalis karines išlaidas padidino 9,7 proc. iki 62,2 mlrd. JAV dolerių arba 1,4 proc. BVP – didžiausio rodiklio nuo 1958 m.

Kinija – viena iš pagrindinių Šiaurės Korėjos sąjungininkių – taip pat neseniai išreiškė susirūpinimą dėl, jos nuomone, Japonijos vykdomo „naujo militarizmo“.

Šalių santykiai pablogėjo, kai naujoji, karingai nusiteikusi Tokijo ministrė pirmininkė Sanae Takaichi lapkričio mėnesį pareiškė, kad savo veiksmais, kuriais siekiama užimti Taivaną, Kinija galėtų sulaukti Japonijos kariuomenės reakcijos.

Pekinas jau seniai tvirtina, kad minėtoji sala yra jo teritorijos dalis, ir neatmeta galimybės ją užimti jėga.

Nuo tada, kai 2019 m. Šiaurės Korėjos Kim Jong Uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu žlugo, šalims nesutarus dėl korėjiečių branduolinės programos mažinimo ir sankcijų sušvelninimo apimties, Pchenjanas ne kartą skelbėsi esąs „negrįžtamai“ branduolinė valstybė.