Naujas tyrimas rodo, kad į Žemę panašių planetų yra daug daugiau, nei manyta anksčiau

Pasak mokslininkų, vandens čia beveik neabejotinai yra, o tai reiškia, kad mūsų pasaulis nėra unikalus. Belieka tik surasti šias planetas, rašo "New Atlas".

Mokslininkai jau kelis dešimtmečius bando kosmose rasti kitų uolėtų egzoplanetų, kurios būtų panašios į Žemę.

Tačiau tokių pasaulių paieškas apsunkina tai, kad šiuo metu mokslininkams žinomas tik vienas tokios planetos pavyzdys - planeta, kurioje gyvename.

Taigi mokslininkai bando rasti ne tik panašių egzoplanetų, bet ir tokių pasaulių, kurie galėtų suteikti informacijos apie į Žemę panašių egzoplanetų formavimąsi.

Pagrindinis dalykas, išskiriantis Žemę iš kitų žinomų planetų, yra didžiulis skysto vandens kiekis jos paviršiuje.

Remiantis šiuolaikiniu mąstymu, vanduo yra pagrindinis gyvybės atsiradimo ir vystymosi veiksnys.

Šiuolaikinės vandens atsiradimo Žemėje teorijos teigia, kad vanduo į planetą pateko su kometomis, asteroidų nuolaužomis arba kosminėmis dulkėmis.

Tačiau tokiems įvykiams reikia labai specifinių sąlygų, o tai reiškia, kad mažas uolėtas planetas, kuriose gausu vandens, rasti labai sunku, nes jų yra labai mažai.

Tačiau JAV mokslininkų grupė nusprendė ištirti, kaip vanduo gali atsirasti neseniai susiformavusiose egzoplanetose, kurių paviršiuje yra vandenilio atmosfera ir išsilydžiusios magmos vandenynai.

Rezultatai rodo, kad iš tiesų kosmose gali būti labai daug į Žemę panašių vandens pripildytų planetų.

Atlikdami tyrimą mokslininkai naudojosi informacija, kad aplink raudonąsias nykštukines žvaigždes, kurios yra didžiausios mūsų galaktikoje, jau aptikta daug egzoplanetų, vadinamų superžemėmis.

Tai reiškia, kad šios planetos yra uolėtos, bet didesnės už mūsų planetą.

Mokslininkai sukūrė modelius, rodančius, kas gali nutikti šiuose pasauliuose, kai tarp vandenilio atmosferos ir paviršiuje esančių žėrinčios magmos vandenynų vyksta įvairios cheminių mainų reakcijos.

Mokslininkai nustatė, kad tuomet vandenilis ištirpsta karštoje magmoje, sąveikauja su deguonimi ir susidaro vanduo.

Tai reiškia, kad vandens atsiradimas tokiose egzoplanetose gali būti įprastas.

Iš to mokslininkai daro išvadą, kad didžioji dalis vandens Žemėje taip pat atsirado tokiu pat būdu. Dabar mokslininkai nori išsamiau ištirti uolinių egzoplanetų atmosferas ir patikrinti savo teorijas.

Manoma, kad visos Saulės sistemos planetos susiformavo beveik vienu metu prieš milijardus metų.

Tačiau iš tikrųjų yra planetų, kurios atsirado anksčiau, ir tokių, kurios formavimosi procesą baigė daug vėliau.

YouTube ekrano nuotr.