Naujausia apklausa: rusų ir latvių susiskaldymas dar labiau sustiprėjo
Nors V. Putino reitingas tarp rusų nukrito dar žemiau, net po kruvino karo metų ir tūkstančių aukų Latvijos visuomenė vis dar laikosi visiškai priešingų karo vertinimų.
Tarp latviškai kalbančių šeimų 78 proc. palaiko Ukrainą, o tarp rusakalbių šeimų - tik 27 proc.
Mišriose šeimose parama Ukrainai per metus netgi gerokai sumažėjo (nuo 45 iki 32 proc.), panaši tendencija atsiskleidžia ir daugeliu klausimų - abiem kalbomis šeimoje kalbantys respondentai dažniau yra artimesni rusakalbių pozicijai.
Vienintelė tema, dėl kurios visose trijose grupėse vyrauja tvirtas sutarimas, yra ta, kad latvių požiūris į Latvijos rusakalbius gyventojus pablogėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Prieš metus buvo manoma, kad jų yra daugiau nei 40 procentų, o dabar - daugiau nei 60 procentų.
Tokie duomenys gauti Frydricho Eberto fondo užsakymu atlikus didelės apimties apklausą, kurioje balandžio mėnesį dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai 18-75 metų amžiaus respondentų.
"Kaip bebūtų keista, niekas iš esmės nepasikeitė", - sako Reinhardtas Krumas, Frydricho Eberto fondo vadovas Baltijos šalyse,
Pasak jo, per pastaruosius metus Latvijos rusai susidūrė su trimis dideliais iššūkiais - karu Ukrainoje, Latvijos reakcija į jį ir Rusijos politiniu nutolimu nuo Europos.
Jis pripažįsta, kad su tuo sunku susidoroti, tačiau duomenys rodo, kad rusakalbiai arba nenori su tuo susidoroti, arba vis dar jaučia stiprų ryšį su Rusija.
Dėl to etninių nuomonių atotrūkis Latvijoje nemažėja.
"Mes neturime rekomendacijų, ką daryti.
Tačiau ši situacija yra iššūkis Latvijos, o kartu ir Europos bei NATO saugumui, todėl norėtume į tai atkreipti dėmesį", - sakė A. Krumas.
Karas vis dar tęsiasi, tačiau Latvijos visuomenės poliarizacija netgi didėja, nes mišriose šeimose nuomonės krypsta rusakalbių pusėn - parama Latvijos narystei NATO ir ES, taip pat ukrainiečių pabėgėlių priėmimui ir sankcijoms Rusijai sumažėjo, tačiau padidėjo susirūpinimas dėl etninių konfliktų ir fašizmo atgimimo Latvijoje.
Kaip galima paaiškinti šią tendenciją?
Krumas pripažįsta, kad tai gali būti psichologinė reakcija į Latvijos vidaus politikos reakciją į karą: "Jei nuspręsta nugriauti paminklus, jie nusprendė pabrėžti savo rusiškumą".
Kartu Krumas pripažįsta, kad nėra jokių argumentų karui pateisinti, todėl šis sprendimas peržengia racionalių svarstymų ribas.
50 proc. rusų vis dar mano, kad Latvijos interesus geriausiai atitiktų glaudesnis bendradarbiavimas tiek su Rusija, tiek su Vakarais.
Tarp latvių tokios pat pozicijos laikosi 14 proc. respondentų.
Tačiau kaip džiuginantį faktą Krumas mini jaunąją kartą, kurioje etninė atskirtis nėra tokia gili.
Pavyzdžiui, dauguma jaunų žmonių iš rusakalbių ir mišrių šeimų palankiai vertina Latvijos narystę ES, tarp jų yra daug didesnė parama Ukrainai (48 proc., palyginti su 27 proc. rusų šeimose apskritai) ir jie daug mažiau susirūpinę dėl sovietinių paminklų griovimo Latvijoje.
Šaltinis: press.lv
Rašyti komentarą