Neolito paminklas atskleidžia, kaip kaimo gyventojai prieš 8000 metų išgyveno sausrą ir klimato kaitą

Šiaurės Habonimo vietovė prie Karmelio pakrantės, pirmą kartą atkasta tik 2020 m., - tai senovinis kaimas, kuris dabar yra paniręs po 3 metrų vandens ir jūros dugno sluoksniu.

Kaip teigiama neseniai paskelbtame Haifos universiteto vadovaujamos komandos straipsnyje, kasinėjimai pateikė "gyvenimo tęstinumo ir ekonominių strategijų įrodymų", taip pat "pakrančių bendruomenių atsparumo didelio klimato neapibrėžtumo sąlygomis".

"Prieš 8200 metų įvyko klimato kaita, tapo šalčiau ir sausiau.

Po šio įvykio šios ankstyvojo neolito keramikos radimvietės tapo labai retos", - pokalbyje su "The Times of Israel" sakė Haifos universiteto Leono Rekanati jūrų tyrimų instituto direktorius profesorius Assafas Jasuras-Landau.

Tyrimas "Tęstinumas ir klimato kaita: neolitinė Šiaurės Habonimo pakrantės gyvenvietė Izraelyje" kovo mėnesį buvo paskelbtas Kembridžo universiteto leidyklos recenzuojamame žurnale "Antiquity" ir apima Haifos universiteto, Kalifornijos universiteto San Diege ir Bar-Ilano universiteto bendradarbiavimo rezultatus.

Šis pasaulinis temperatūros kritimas įvyko apie 6200 m. pr. m. e. ir, manoma, truko 200-400 metų. Jis žinomas kaip "8200 metų klimato įvykis" ir, manoma, sukėlė aplinkosaugos problemų visame pasaulyje, įskaitant sausrą Levante.

Archeologai šiuo įvykiu remiasi norėdami paaiškinti paminklų retumą rytinės Viduržemio jūros pakrantės zonoje ankstyvojo keraminio neolito laikotarpiu (6400-5500 m. pr. m. e.), kai žmonės jau buvo prijaukinę kai kuriuos augalus ir gyvulius ir tobulino keramikos technologiją.

Priešingai, ikkeraminio laikotarpio, ankstyvojo neolito, iki 8200 m. klimato įvykių, paminklų yra daugiau.

Yasur-Landau, vadovavęs povandeniniams kasinėjimams Habonimo šiaurėje, aiškina, kad šis kaimas yra "retas pavyzdys", kuris "tikriausiai prasidėjo iškart po šios [klimato] krizės.

Pradedame suprasti, kad žmonės iš tikrųjų gali susidoroti su besikeičiančiu klimatu, ypač pakrantės vietovėse, kur jie turi prieigą prie gėlo vandens ir jūros išteklių".

Archeologai rado daugybę keramikos šukių pavyzdžių, kai kurie iš jų buvo ne vietiniai, o tai rodo, kad prekybos tinklai jau egzistavo.

Jie taip pat rado organinių medžiagų, kurios dėl vandenyno sąlygų buvo gerai išsilaikiusios, o tai rodo, kad buvo naudojami ir vartojami tiek naminiai, tiek laukiniai augalai ir gyvūnai.

Komanda taip pat rado keletą akmenų su iškaltomis skylėmis, kurie greičiausiai buvo naudojami žvejybos tinklams pasverti, ir kitų rūšių akmeninių įrankių, įskaitant didelį akmeninį dubenį, paliktą vietoje po vandeniu ir greičiausiai naudotą grūdams malti.

Aptiktos mažiausiai dvi akmeninės konstrukcijos, taip pat kelios akmeninės sienos.

Nauji radiniai rodo, kad "ankstyvojo neolito visuomenės buvo atsparios ir tvarios, o tai buvo pagrindas vėlesniems socialiniams ir ekonominiams pokyčiams, lėmusiems urbanizacijos vystymąsi", - teigia autoriai.

"Tai buvo labai nestabili aplinka", - sako Yasur-Landau.

"Dėl tokių sąlygų kartais galėjo kilti derliaus nuopuolių. Jūros lygio pokyčiai taip pat padidino pakrantės šulinių druskingumą, todėl reikėjo kasti naujus šulinius.

Manau, kad šios sąlygos taip pat turėjo įtakos pelkėms ir jų atsiradimo vietoms. Jose gyvena kaimai, auginami javai, miežiai, lęšiai, daržovės, taip pat yra gyvulių, pavyzdžiui, avių ir ožkų."

Šis žmonijos raidos laikotarpis, pabrėžė Yasur-Landau, buvo "prisitaikymo prie naujos tikrovės" laikotarpis, kai pirmą kartą panaudota keramika, ikonografija su žmogaus pavidalais, mažomis figūrėlėmis ir kitais kultūriniais bei materialiniais pokyčiais.

"Taip pat radome įrodymų, kad jie turėjo ir galios simbolių", - sakė jis. "Radome akmeninę buožės galvutę, kuri yra apeiginis ginklas.

Jis nenaudojamas medžioklei, tai ginklas ir tikriausiai rodo kario ar vietos lyderio statusą."

Kiti socialinės raidos aspektai, pavyzdžiui, titnaginių įrankių, kurių gausiai rasta Šiaurės Habonime, naudojimas ir grūdų auginimas, išliko beveik tokie patys kaip ankstesniais laikotarpiais.