Net ir be Trampo: „Politico“ nurodė 5 priežastis, kodėl Ukraina galės tęsti karą

Nuo tada šis planas buvo pakeistas, atsižvelgiant į Ukrainos ir Europos pasiūlymus, kad jis būtų mažiau akivaizdžiai prorusiškas, tačiau grėsmė vis dar kyla Kijevui, rašo Politico. 

Tai kelia du klausimus: ar Europa gali sklandžiai pakeisti amerikietiškų ginklų tiekimą ir ar Ukraina galės tęsti karą be JAV ginklų?

Žiniasklaida išanalizavo penkis pagrindinius Trumpo ultimatumo aspektus ir tai, ką jie reiškia Ukrainos kariniams veiksmams.

1. Ar Europa gali tiesiog pakeisti JAV

Ne – nei trumpalaikiu laikotarpiu, nei tokiu mastu, kokio reikia Ukrainai, teigia žurnalistai. Europos politikos centro vyresnysis patarėjas Kristianas Möllingas mano, kad Europa gali remti Ukrainą be JAV, bet tik „su dideliais rizikos veiksniais“.

Viską, ko nebetieks JAV, teks „kompensuoti nuostoliais arba karo taktikos pakeitimu“. 

Ir netgi tokiu atveju užtikrinti dabartinį pagalbos lygį „beveik neįmanoma“. 

Europa tiekia Ukrainai šaudmenis, tankus, naikintuvus ir daugelį kitų dalykų, bet amerikietiškos sistemos vis tiek yra gyvybiškai svarbios.

Kritinis atotrūkis – oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemos. 

Didžioji dalis Ukrainos gebėjimo perimti Rusijos balistines raketas priklauso nuo amerikietiškų „Patriot“ kompleksų ir PAC-3 raketų, kurios gaminamos tik JAV.

„Norėčiau pasakyti, kad mes galėtume apsieiti be JAV... bet tik trumpą laiką. 

Tik JAV gamina raketas-perėmėjas PAC-3 MSE“, – teigia Ukrainos Nacionalinio strateginių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Mykola Beleskovas.

Šį mėnesį JAV Valstybės departamentas patvirtino 105 mln. dolerių vertės „Patriot“ perėmėjų pardavimą Ukrainai.

Europa tiekia Ukrainai prancūzų-italų oro gynybos sistemą SAMP/T, kuri yra panaši į Patriot, o kitais metais ji turėtų gauti modernizuotą SAMP/NG. 

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusija beveik kasdien smogia naikinančius smūgius Ukrainos miestams, Ukrainai reikalingos visos įmanomos sistemos.

2. Kiek svarbus žvalgybos duomenų mainai

Mellingas pažymi, kad ankstyvą Rusijos raketų aptikimą užtikrina tankus JAV palydovų ir jutiklių tinklas, kurio Europa tiesiog neturi. 

Europos priemonės gali „užpildyti atskiras spragas“, bet „niekada nebus tokios pat veiksmingos“.

Ukraina turi prieigą prie Suomijos bendrovės ICEYE žvalgybos palydovų, o Europa turi savo žvalgybos pajėgumus, tačiau jie yra prastesni už amerikietiškus. 

Teigiama, kad be JAV bus sunkiau nustatyti Rusijos atakas ir vykdyti kontratakas, pavyzdžiui, prieš Rusijos oro gynybos sistemas ar naftos perdirbimo gamyklas.

„Be JAV pagalbos mūsų gebėjimas smogti tolimus smūgius Rusijai žymiai sumažės. Mums bus labai sunku. Bet galiu didžiuodamasis pasakyti, kad mes nueinome ilgą kelią ir neprarastume šio gebėjimo“, – pažymėjo Ukrainos karinių dronų pajėgų karys, kurio šaukinys „Lynch“, konferencijoje Kijeve.

Jei JAV nustos dalytis žvalgybos informacija, tai „sukels didesnį ukrainiečių aukų skaičių“, įspėja Transatlantic Dialogue Center prezidentas Maksimas Skrypčenko.

Europa galėtų laikui bėgant pastatyti daugiau palydovų ir žvalgybos lėktuvų. Tačiau tam prireiks metų – netgi siekiant savo tikslų stiprinti pajėgumus, jau nekalbant apie pagalbą Ukrainai.

3. Ar Europa jau nebeišleidžia daugiau nei JAV

Europa iš tiesų išleidžia Ukrainai daugiau nei JAV, bet tai nereiškia, kad ji kontroliuoja situaciją, rašo žiniasklaida.

Kylio instituto duomenimis, 2022–2024 m. JAV ir Europa skyrė maždaug vienodas mėnesines karinės pagalbos sumas. 

Po Trumpo atėjimo situacija smarkiai pasikeitė: JAV pagalba beveik sumažėjo iki nulio, o Europa padidino paramą iki beveik 4 mlrd. eurų per mėnesį pirmoje metų pusėje ir net po sumažinimo vis tiek teikė kelis kartus daugiau nei Amerika.

Vietoj tiekimo JAV dabar parduoda ginklus, o sąjungininkai apmoka pirkimus pagal PURL (Prioritized Ukraine Requirements List) sąrašą.

PURL – tai su NATO suderintas ginklų sąrašas, kuris numato tiesioginius Europos vyriausybių mokėjimus Amerikos gynybos kompanijoms už sistemas, kurių Ukraina negali gauti niekur kitur. 

Tai būdas išlaikyti pagrindinių Amerikos ginklų srautą ir sulaikyti Trumpą nuo visiško atsisakymo remti Kijevą.

„Amerikiečiai parduoda Ukrainai tai, ko neįmanoma pakeisti“, – pabrėžia Skrypčenko, pažymėdamas, kad JAV reikia Europos rinkų ir joms naudinga tęsti „Patriot“ ir kitų unikalių sistemų pardavimus. 

Tačiau tai nesuteikia Europai kontrolės. Mellingas teigia, kad JAV vis dažniau elgiasi kaip partneris, kuris gali „bet kuriuo metu perrašyti taisykles“, o tai daro Europą pažeidžiamą.

4. Ar JAV tikrai gali nutraukti ginklų pardavimą

Skrypčenko teigia, kad komercinė logika veikia prieš tiekimo nutraukimą: pagal PURL jau yra įsipareigojimų už 3,5 mlrd. dolerių – tai milžiniški pinigai, kurių amerikiečių kompanijoms sunku atsisakyti.

Tačiau Mellingas įspėja: politinė galia yra stipresnė už ekonominę naudą. „JAV vyriausybė gali sustabdyti eksportą vienu sprendimu“, – sako jis, primindamas atvejus, kai Trumpo administracija jau nutraukė tiekimą ar žvalgybos informacijos mainus.

JAV taip pat gali blokuoti reeksportą arba sulaikyti tiekimą, kad darytų spaudimą Kijevui ar Europai. Būtent tokia nuotaika dabar vyrauja Vašingtone.

5. Ar Ukraina galės tęsti karą be JAV

Galės, bet karas iš karto taps daug sunkiau prognozuojamas, pažymi žurnalistai. Rusija kas savaitę praranda tūkstančius karių savo lėtoje puolimo kampanijoje, o Ukrainos armija daro didelę žalą naudodama dronus ir padidėjusį artilerijos šaudmenų kiekį.

Šiuo metu Ukraina turi vieną didžiausių gynybos pramonės šakų Europoje, gaminanti savo dronus, vidutinio ir didelio nuotolio raketas, artilerijos sistemas ir šaudmenis. 

Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyj neseniai pareiškė, kad šalis jau gamina apie 60 % reikalingų ginklų.

„Per trejus metus mes mažą sektorių pavertėme dinamiška pramone, tapusia mūsų gynybos pajėgumo pagrindu“, – pareiškė gynybos viceministrė Anna Gvozdiar. 

Likę 40 % – ne visi iš JAV, bet Vašingtono dalis yra pakankamai didelė, kad jos trūkumas turėtų įtakos Ukrainos gebėjimui kariauti.

Ukraina gamina pigias sistemas kovai su dronais, bet negamina balistinių raketų perėmimo priemonių. 

O gamybos tempams ir pramonės plėtrai Kijevas reikalingas partnerių finansavimas. 

„Partnerių parama yra kritiškai svarbi, norint išlaikyti tempą ir plėsti pramonės galimybes“, – pridūrė A. Gvozdiar.

Mellingas įspėja: praradus JAV paramą Kijevas bus priverstas improvizuoti, o tai lems papildomus nuostolius. Ukraina galės tęsti karą, bet tik „didelių rizikų“ ir taktinių pokyčių kaina. Vis dėlto Ukrainos atsparumas nekelia abejonių, rašo žiniasklaida.

Ukraina tęsė pasipriešinimą net ir tuo metu, kai buvo didžiausias oro gynybos, šaudmenų ir ginklų trūkumas, kai nuolat buvo atakuojama raketomis, bombomis ir dronais. 

Šalis „nepasidavė ir nesugriuvo“ – tai įrodo, kad Ukraina kovos net ir tuo atveju, jei Trumpas visiškai atsisakys paramos.

Šaltinis: unian.net