Nobelio medicinos premija įvertinti mokslininkų atradimai, susiję su periferine imunine tolerancija

Premiją pasidalins amerikiečiai Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau), Fredas Ramsdellas (Fredas Ramsdelas) ir japonas Shimonas Sakaguchi (Šimonas Sakagučis).

Remiantis Nobelio komiteto paskelbtu pranešimu žiniasklaidai, šie mokslininkai padarė novatoriškų atradimų apie periferinę imuninę toleranciją, kuri neleidžia imuninei sistemai pakenkti organizmui.

Jų atradimai padėjo pamatus naujai tyrimų sričiai ir paskatino naujų gydymo būdų, pavyzdžiui, nuo vėžio ir autoimuninių ligų, kūrimą.

Keletas šių gydymo būdų šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijoje.

„Jų atradimai buvo lemiami mūsų supratimui apie tai, kaip veikia imuninė sistema ir kodėl ne visi mes sergame sunkiomis autoimuninėmis ligomis“, – sakė Nobelio komiteto pirmininkas Olle Kampe (Olė Kempė).

Šių trijų mokslininkų atradimai taip pat gali padėti padidinti transplantacijų sėkmę.

74 metų Sh. Sakaguchi pirmą svarbų atradimą padarė 1995-aisiais.

Tuo metu daugelis mokslininkų buvo įsitikinę, kad imuninė tolerancija atsiranda tik dėl to, kad potencialiai kenksmingos imuninės ląstelės eliminuojamos užkrūčio liaukoje, per vadinamąjį centrinės tolerancijos procesą.

Sh. Sakaguchi pademonstravo, kad imuninė sistema yra sudėtingesnė, ir atrado anksčiau nežinotą imuninių ląstelių, saugančių organizmą nuo autoimuninių ligų, klasę.

1961-aisiais gimusi M. E. Brunkow ir 64-erių F. Ramsdellas kitą svarbų atradimą padarė 2001-aisiais. Jie sugebėjo paaiškinti, kodėl kai kurios pelės buvo ypač linkusios sirgti autoimuninėmis ligomis.

„Jie nustatė, kad pelės turi mutaciją viename gene, kurį jie pavadino „Foxp3“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime. – Jie taip pat pademonstravo, kad mutacijos šio geno atitikmenyje žmonėse sukelia rimtą autoimuninę ligą, IPEX (sindromą).“

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Victorui Ambrosui (Viktorui Ambrozui) ir Gary Ruvkunui (Gariui Ravkanui) už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.

D. Trumpo keliamas pavojus

Tarp Nobelio premijų už pasiekimus moksle paprastai dominuoja didžiųjų JAV institucijų mokslininkai, daugiausia dėl to, kad JAV nuo seno investuoja į fundamentaliuosius mokslus ir akademines laisves.

Tačiau tai gali pasikeisti po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė apie didžiulius JAV biudžeto apkarpymus mokslo programų nenaudai.

Remiantis nepriklausoma duomenų baze „Grant Watch“, nuo sausio JAV Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) nutraukė 2,1 tūkst. mokslinių tyrimų dotacijų, kurių bendra vertė siekia apie 9,5 mlrd. dolerių, o sutarčių vertė – 2,6 mlrd. dolerių.

Nobelio premiją už pasiekimus medicinoje skiriančio komiteto generalinis sekretorius Thomas Perlmannas (Tomas Perlmanas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „neatsitiktinai JAV turi ryškiai daugiausiai Nobelio premijos laureatų“.

„Tačiau dabar jaučiamas atslenkantis netikrumo jausmas dėl JAV noro išlaikyti pirmaujančias pozicijas mokslinių tyrimų srityje“, – teigė jis.

Th. Perlmannas pavadino Jungtines Valstijas pačia mokslinių tyrimų „varomąja jėga“ visame pasaulyje.

„Jei ji pradėtų slopti, tai turėtų labai rimtų pasekmių moksliniams tyrimams visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

„Neprireiktų daug metų, kad labai mažinant lėšas būtų padaryta negrįžtama žala“, – sakė jis.

JAV lyderio ambicijos

D. Trumpas neslepia, kad pats nori laimėti Nobelio taikos premiją.

Tačiau Nobelio premijų srities ekspertai teigia, kad jo politika „Pirmiausia – Amerika“ ir skaldantis stilius nesuteikia jam daug šansų kovoje su tais, kurie deda pastangas daugelyje pasaulio užmirštų konfliktų.

„Tai visiškai neįsivaizduojama“, – AFP sakė istorikas Oeivindas Stenersenas (Eivindas Stenersenas), tyrinėjęs šią temą ir prisidėjęs prie knygos apie premiją išleidimo.

D. Trumpas „daugeliu atžvilgių yra priešingoje pusėje nuo idealų, kuriems atstovauja Nobelio premija“, teigė jis.

„Nobelio taikos premija skirta daugiašalio bendradarbiavimo gynimui, pavyzdžiui, JT, (...) ir Trumpas laužo šį principą, jis vienašališkai eina savo keliu“, – pridūrė tyrėjas.

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Galimais šių metų Taikos premijos laimėtojais laikomi Sudano nelaimių skyriai (angl. Emergency Response Rooms, ERR) – savanorių, rizikuojančių savo gyvybėmis, kad pamaitintų ir padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo karo ir bado, tinklai.

Po pražūtingų metų žurnalistams, ypač Gazos Ruože, taip pat galėtų būti pagerbti tokie žiniasklaidos stebėtojai kaip Žurnalistų gynimo komitetas (angl. Committee to Protect Journalists) ar organizacija „Reporters Without Borders“ (RSF).

Rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja yra viena iš lažybininkų favoričių.

Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų).

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės.