Nuo diplomatijos legendos iki „mėšlo gabalo“: kas nutiko Sergejui Lavrovui
Šiandien jis vis dažniau siejamas ne su diplomatiniais pasiekimais, o su agresyvia retorika ir besąlygišku lojalumu Vladimiro Putino politikai.
Kaip įvyko ši transformacija ir kur baigiasi diplomatija, o prasideda režimo aptarnavimas – klausimai, į kuriuos atsakymai gali būti nepatogūs ne tik Rusijai, bet ir visam pasauliui.
Metai V. Putino šešėlyje ir agresija prieš Ukrainą neatpažįstamai pakeitė ne tik jo retoriką, bet ir patį ministerijos vaidmenį. Nuo intelektualių derybų iki necenzūrinės leksikos ir propagandinių klišių – tai pasakojimas apie vieno žinomiausių pasaulio diplomatų nuosmukį ir visišką lojalumą Kremliaus šeimininkui.
Kaip S. Lavrovas prisitaikė prie gyvenimo V. Putino Rusijoje
S. Lavrovas savo diplomatinę karjerą pradėjo dar 1972 m. Šri Lankoje, o vėliau dešimtmetį atstovavo Rusijai prie JT.
Nuo 2004 m. jis vadovauja URM. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pripažįsta, kad S. Lavrovas ilgą laiką buvo legenda, kuria daugelis norėjo sekti, tačiau šiandien jo vertinimas kardinaliai pasikeitė.
„Jis jau yra mėšlo gabalas. Jis pats pasirinko šį kelią. Buvo asmenybė, Rusijos ir pasaulio diplomatijos legenda. 20 metų jis buvo absoliuti žvaigždė, puikiai išmanė procedūras“, – teigė D. Kuleba, pabrėždamas, kad ministras pats sunaikino savo reputaciją.
Karjeros žydėjimas ir pirmosios krizės
Atėjęs į URM, S. Lavrovas pavaldinių buvo mylimas už ramybę – jis nešaukė ir netrankė kumščiu į stalą. Jo vadovavimo pradžia sutapo su Rusijos ekonominiu pakilimu.
Ministras atliko svarbų vaidmenį derybose po Rožių revoliucijos Gruzijoje bei pirmojo Maidano Ukrainoje. 2013-aisiais jis pasiekė šlovės viršūnę: tarptautinė žiniasklaida jį vadino „įspūdingiausiu ministru pasaulyje“, o Rusijoje jis buvo vienas populiariausių pareigūnų.
Lūžis po Krymo aneksijos
Viskas pradėjo keistis 2014 m.
Nors S. Lavrovui pavyko pasiekti diplomatinių nuolaidų Ženevoje, V. Putinas šiuos rezultatus vertino be entuziazmo.
Nuo 2015 m. S. Lavrovo įvaizdis tapo agresyvus – jis pradėjo viešai vartoti necenzūrinius žodžius, kurie tapo „naujosios rusų diplomatijos“ standartu.
Pavyzdžiui, derybų su Saudo Arabijos kolega metu ištarta frazė „debilai, b..t“ šokiravo tarptautinę bendruomenę, tačiau pačioje Rusijoje buvo priimta kaip norma.
URM transformacija į aptarnavimo struktūrą
Prasidėjus plataus masto karui, Rusijos URM vaidmuo tapo „nulinis“. Ministerija virto tiesiog „administracijos aptarnavimo struktūra“.
S. Lavrovas nustojo diskutuoti su žurnalistais, o jo kalbos tapo sausais propagandos pranešimais apie „nacizmą Europoje“. Artimi šaltiniai teigia, kad net neoficialioje aplinkoje jis kalba kaip per televiziją, o ukrainiečius vadina niekinamais epitetais.
Šaltinių teigimu, toks aklas lojalumas V. Putinui ir Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, neigimas garantavo S. Lavrovui saugią vietą šalia prezidento, kurioje jis ketina išlikti kiek įmanoma ilgiau.
Šaltinis: Alfa.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą