Olafas Scholzas: Vokietijos karinis jūrų laivynas prisidės prie išplėstos NATO misijos Baltijos jūroje

Helsinkyje vykstančiame susitikime dėl Baltijos jūros saugumo dalyvaujantis O. Scholzas sakė, kad Vokietija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę „savo ištekliais“ didėjančios grėsmės akivaizdoje.

„Žinoma, tai reiškia, kad mes taip pat užtikrinsime saugumą Baltijos jūroje Vokietijos laivais“, – sakė jis.

Rusijos „šešėliniu laivynu“ vadinami tanklaiviai ir kiti krovininiai laivai, dažnai pasenę, prastos būklės ir neskaidrių nuosavybės struktūrų, juos Rusija naudoja naftos ir kitų prekių eksportui, nepaisydama dėl invazijos į Ukrainą įvestų sankcijų.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija skaičiuoja, kad tam „šešėliniam laivynui“ priklauso 79 laivai.

NATO ketina gerokai išplėsti savo buvimą Baltijos jūroje ir pradeda stebėjimo misiją. Dvi naujosios NATO narės – Suomija ir Švedija – jau paskelbė, kad dalyvaus su savo laivais.

Remiantis dpa gauta informacija, NATO misijoje iš viso dalyvaus apie 10 karinių laivų. Estija jau turi karinį laivą, patruliuojantį Suomijos įlankoje.

Helsinkyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime aštuonios NATO šalys šalia Baltijos jūros – Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija – siekia koordinuoti atsaką į, kaip įtariama, tyčinius infrastruktūros pažeidimus jūroje.

O. Scholzas kalbėjo apie šiuos incidentus kaip apie „labai rimtą dalyką“.