„Šiandien mes (...) paremsime Švedijos stojimą į NATO“, – sakė dešinysis populistas politikas plenarinio posėdžio pradžioje. Kartu V. Orbanas pakartojo, kad negali būti „karinio sprendimo“ konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos. Karo pabaiga esą gali būti pasiekta tik derybomis.
V. Orbanas pabrėžė, kad prieš ratifikuojant Švedijos stojimą į NATO buvo svarbu išsiaiškinti dvišalius nesutarimus. Tai „oriu būdu“ pavyko praėjusį penktadienį apsilankius Švedijos premjerui Ulfui Kristerssonui.
Mėginimai iš išorės kištis į šiuos nesutarimus esą nebuvo naudingi. Vengrija yra suvereni valstybė ir netoleruoja kišimosi iš išorės, kalbėjo V. Orbanas.
Be to, per vizitą buvo pasirašytas susitarimas dėl karinio bendradarbiavimo, „naudingas abiem pusėms“, pabrėžė jis. V. Orbanas omenyje turėjo susitarimą, pagal kurį Vengrija pirks keturis naujus švediškus naikintuvus „JAS 39 Gripen“.
V. Orbanas palaiko gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nepaisant to, jis pirmadienį Rusiją Ukrainos konflikte pavadino agresore. Šis karas, „kai Rusija užpuolė Ukrainą“, turi kuo greičiau baigtis, sakė jis. Vengrija, pasak V. Orbano, yra už neatidėliotinas paliaubas.
Pirmadienį Vengrijos parlamentas balsuos dėl Švedijos priėmimo į NATO. Vengrija yra vienintelė iš 31 NATO valstybės narės, dar neratifikavusi Švedijos narystės.
Vengrijos parlamentas pirmadienį ratifikavo Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir pašalino paskutinę kliūtį karinio aljanso plėtrai, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
188 parlamento nariai balsavo už Švedijos narystę NATO, šeši – prieš.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą