Pakišo kiaulę Neolito laikais: kas lėmė moterims tapti žemesnėmis už vyrus

Ilgą laiką manėme, kad mūsų ūgį daugiausia lemia genai. Tačiau neseniai atliktas tyrimas paneigia šią nuomonę ir rodo, kad kultūra ir aplinka atliko svarbų vaidmenį formuojant ankstyvųjų neolito europiečių ūgį prieš tūkstančius metų, rašo "Ancient Origins".

Šis novatoriškas Pensilvanijos universiteto ir Vokietijos kultūros paveldo institutų mokslininkų grupės tyrimas atskleidžia sudėtingą mūsų senovės protėvių genetikos, gyvenimo būdo ir kultūrinių tradicijų ryšį,

Mokslininkai gilinosi ir tyrė 1535 žmonių, gyvenusių Europoje nuo 6000 iki 4000 m. pr. m. e., gyvenimą.

Daugiausia dėmesio skirdami grupėms, priklausiusioms linijinės juostinės keramikos kultūrai, kuri tuo metu klestėjo įvairiuose Europos regionuose, jie analizavo skeleto liekanas, kad suprastų veiksnius, turėjusius įtakos ūgio skirtumams.

Nepaisant geografinių skirtumų, šios kultūros žmonės gyveno labai panašų gyvenimo būdą, naudojo panašias technologijas ir techniką.

Tačiau skirtinguose regionuose neišvengiamai egzistavo tam tikri kultūriniai skirtumai, kurių pakako, kad būtų galima daryti įtaką vyrų ir moterų statusui ir užtikrinti tam tikrą kiekvieno pogrupio įvairovę.

Priešingai nuomonei, kad ūgis priklauso tik nuo genetinių veiksnių, šiame tyrime buvo nagrinėjami įvairūs veiksniai.

Tyrinėdami senovinę DNR, kauluose esančius cheminius izotopus (rodančius mitybą), ligų, turinčių įtakos augimui, požymius ir faktinius skeleto matavimus, mokslininkai susidarė vientisą vaizdą.

Ilgą laiką manėme, kad mūsų augimą daugiausia lemia genai. Tačiau neseniai atliktas tyrimas kvestionuoja šį požiūrį
Nuotrauka: Andrew Neel/Pexels

Jie siekė išsiaiškinti, kaip genetiniai, aplinkos, kultūriniai ir mitybos veiksniai darė įtaką šių senovės gyventojų augimo formavimuisi.

"Integravę genetinius ir antropologinius duomenis, galime pradėti suprasti genetikos ir aplinkos indėlį į žmonių variaciją, o tai leidžia geriau interpretuoti neolitinės Europos paveldimąjį, ekologinį ir kultūrinį kraštovaizdį", - sakė tyrimo autoriai.

Sujungę visus šiuos duomenis, mokslininkai galėjo apskaičiuoti santykinę genetinių, aplinkos, kultūrinių ir mitybos veiksnių įtaką kiekvieno individo augimo raidai.

Genetinė informacija leido įvertinti potencialų ūgį, o kiti matavimai atskleidė faktinį ūgį ir veiksnius, kurie galėjo lemti šį skirtumą. Duomenys leido atlikti kryžmines koreliacijas tarp žmonių, gyvenančių skirtinguose regionuose, ir tarp vyrų bei moterų.

Jie nustatė, kad Šiaurės ir Vidurio Europoje gyvenantys abiejų lyčių žmonės patyrė didelį aplinkos stresą, susijusį su gyvenimo būdu, tačiau moterys nepasiekė tokio pat ūgio kaip vyrai, nors genetiniai duomenys rodė, kad jos turėtų būti tokio pat ūgio.

Tyrėjai mano, kad tai rodo tam tikras kultūrines preferencijas, kai vyrams buvo skiriama daugiau laiko atsigauti po streso nei moterims, iš kurių galbūt buvo tikimasi, kad jos dirbs ilgiau atlikdamos įvairias užduotis.

Priešingai, Viduržemio jūros regiono gyventojų augimo skirtumai tarp lyčių nebuvo tokie dideli, nepaisant to, kad jie patyrė tiek pat aplinkos streso veiksnių.

Tai reiškia, kad kultūrinės preferencijos turėjo būti skirtingos, o vyrai ir moterys turėjo turėti santykinai panašų laiko tarpą pailsėti ir atsigauti po fizinio streso, susijusio su ankstyvojo neolito ir chalkolito gyvenimo būdu.

"Mūsų analizė rodo, kad biologinės lyčių skirtumų pasekmės gali būti susijusios su kultūrine įtaka mažiausiai prieš 7000 metų ir kad kultūra labiau nei aplinka ar genetika lėmė augimo skirtumus ankstyvojo neolito Europoje", - teigė mokslininkai.

Šis tyrimas žymi reikšmingą proveržį siekiant suprasti, kaip kultūrinės tradicijos darė įtaką fiziniam vystymuisi senovės visuomenėse.

Jis rodo, kad moterų augimui įtakos turėjo laikas, kurį jos turėjo atsigauti po fizinio aktyvumo kasdieniame gyvenime.

Atsižvelgiant į tai, kad labiausiai augama vaikystėje ir paauglystėje, tikėtina, kad šie reikalavimai žmonėms atsispindėjo nuo ankstyvos vaikystės.

Mokslininkai tikisi pritaikyti savo metodiką kitoms kultūroms ir laikotarpiams, kad išsiaiškintų sudėtingą genetikos, aplinkos ir kultūros ryšį, darantį įtaką fiziniam vystymuisi.