Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), šios atminimo lentelės atidengimas vainikavo bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Prancūzijoje bei Paryžiaus miesto projektą, pradėtą dar 2020 metais.
Jo tikslas – įamžinti vieną ryškiausių taikaus pasipriešinimo simbolių Europos istorijoje ir išsaugoti gyvą Baltijos tautų kovos už laisvę atminimą ateities kartoms.
„Nėra tinkamesnės dienos atidengti Baltijos keliui skirtą atminimo lentelę nei Bastilijos paėmimo dienos išvakarės. Tegul šis Baltijos vienybės simbolis įkvepia kiekvieną ir primena, kad prieš tironiją galime atsilaikyti tik veikdami drauge“, – sakė lentelės atidengimo ceremonijoje dalyvavusi Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo Estijos premjeras Kristenas Michalas, Latvijos premjeras Andris Kulbergs, Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas (Benžamenas Hadadas), Paryžiaus meras Emmanuelis Gregoire'as (Emaniuelis Greguaras).
Pasak ministerijos, savo kalbose ceremonijos dalyviai pabrėžė Baltijos kelio reikšmę ne tik Baltijos valstybių, bet ir visos Europos istorijai.
Taip pat buvo priminta nuosekli Prancūzijos parama Baltijos valstybių laisvės siekiui ir tai, kad Prancūzija niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos.
Be kita ko, ceremonijos metu akcentuota tautų vienybė, taikus pilietinis pasipriešinimas ir pagarba tarptautinei teisei, kurie išlieka aktualūs ir šiandien, Europai vieningai remiant Ukrainą.
1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonus lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis, sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.
Tuo metu Paryžiuje Baltijos valstybių bendruomenės Prancūzijoje kartu su Pasaulio jaunimo kongrese dalyvavusiu Baltijos šalių jaunimu surengė solidarumo eiseną nuo Trokadero aikštės iki Laisvės statulos Gulbių saloje.
Eisenos dalyviai ragino tarptautinę bendruomenę remti Baltijos tautų laisvės siekį ir nepripažinti sovietinės okupacijos.
URM teigimu, atminimo lentelė Baltijos keliui atidengta vietoje, kur baigėsi eisena, o šalia stovinti Laisvės statula simboliškai primena vertybes, kurios anuomet suvienijo Baltijos tautas ir Prancūziją bei šiandien vienija Europą ginant laisvę, demokratiją ir tarptautinę teisę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą