Paskelbė kaip NATO planuoja sustabdyti Rusijos Federacijos tankus: ekspertas kritikuoja šią idėją

Nors idėja apie „geografinį skydą“ skamba patraukliai, karybos ekspertai įspėja: pasikliauti vien džiūstančiu purvu ir tankumynais gali būti pavojinga iliuzija, kurią istorija jau ne kartą paneigė.

NATO strategija: gamtiniai spąstai vietoje betono įtvirtinimų

NATO nusprendė imtis neįprastos taktikos – atkurti seniai išdžiūvusias pelkes ir iškirstus miškus. Vakarų planuotojai įsitikinę, kad tai ne tik veiksmingas ir nebrangus, bet ir ekologiškai naudingas būdas sulaikyti potencialų Rusijos įsiveržimą. 

Šios idėjos pagrindas – įsitikinimas, kad gamtinės kliūtys sukuria ilgalaikius kraštovaizdžio barjerus, kurie nulemia mūšio lauko geometriją dar prieš aidint pirmiesiems šūviams.

Šio plano šalininkai pabrėžia, kad taktinės priemonės, tokios kaip minų laukai ar lauko įtvirtinimai, yra tik lokalios ir laikinos. 

Tuo tarpu laukinės gamtos atkūrimas gynybos tikslais suformuoja nepertraukiamą kliūčių ruožą. 

Argumentuojama, kad toks sprendimas yra kur kas pigesnis nei masyvių dirbtinių įtvirtinimų statyba, o kartu atneša didžiulę naudą regiono ekosistemai.

Istorinės pamokos ir interpretacijų pavojai

Argumentuodami tokio gynybos būdo naudą, Vakarų ekspertai remiasi istoriniais pavyzdžiais.

Dažniausiai minimos Pripetės pelkės Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, kurias 1941 metais Vermachto pajėgos buvo priverstos apeiti. 

Taip pat akcentuojami 2022 metų įvykiai, kai Rusijos kariuomenė patyrė triuškinančius pralaimėjimus bandydama persikelti per Severskio Doneco upę Charkovo srityje.

Tačiau karinis ekspertas Ivanas Kiričevskis įspėja, kad šie pavyzdžiai Vakarų planuotojų gali būti interpretuojami neteisingai. 

Pasak analitiko, nors gamtinės kliūtys visada turėjo įtakos karo veiksmų tempui, jos niekada galutinai nesustabdydavo priešo puolimo. Tai, kas „ant popieriaus“ atrodo kaip neįveikiamas barjeras, praktikoje dažnai tampa tik laikinu nepatogumu, kurį moderni inžinerinė technika gali įveikti.

Kritika: laiko trūkumas ir klaidingi skaičiavimai

Ekspertas I. Kiričevskis negaili kritikos NATO sumanymui, pabrėždamas kelias esmines praktinio įgyvendinimo problemas. 

Viena didžiausių kliūčių – laikas. Dirbtinių pelkių ir miškų masyvų atkūrimas yra dešimtmečius trunkantis procesas, o NATO šalys ruošiasi galimai Rusijos atakai prieš rytinį sparną jau artimiausiais metais. 

Prognozuojama, kad Rusija gali atkurti savo jėgas ir surengti puolimą jau 2028–2029 metais, tad gamta tiesiog nespės „užaugti“ iki reikiamo gynybos lygio.

Be to, analitikas pažymi, kad projekto pigumas gali būti apgaulingas. 

Faktinės tokio masto landšafto keitimo išlaidos gali kelis kartus viršyti numatytas sumas. Kol kas NATO pirmenybę teikia tradicinei ginkluotei, tačiau ekspertai pastebi, kad jos veiksmingumas šiuolaikinio karo sąlygomis tampa vis labiau ribotas, todėl ieškoma bet kokių alternatyvų, net ir tokių egzotiškų kaip „gynybos ekologija“.