Per savaitę mirė du iš trijų buvusių prezidentų, 1991-ųjų gruodį sugriovusių Sovietų imperiją

Gegužės 4-ąją mirė nepriklausomą Baltarusiją skelbęs Stanislavas Šuškevičius.

Gegužės 10-ąją, mirė kitas iš trijų signatarų Belovežo girioje formaliai likvidavęs TSRS, tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas.

Šuškevičius - kaimynas, įrašytas į istoriją

"Gegužės 4-ąją mirė nepriklausomą Baltarusiją skelbęs Stanislavas Šuškevičius", -  savo asmeninėje feisbuko paskyroje žinia pasidalino žurnalistas Vilius Kavaliauskas.

"Lengviau istoriją suprantantis pasakys, kad jis dusyk dalyvavo pasaulinėje istorijoje: kai Minsko radijo gamykloje mokė rusų kalbos būsimą Dž.Kenedžio žudiką Harvį Osvaldą ir kai 1991-ųjų gruodį kaip vienas iš trijų signatarų Beloviežo girioje formaliai likvidavo TSRS.

Paskutinįkart su St. Šuškevičium kalbėjau per Arbit Blato parodos atidarymą 2011-ais. Jis buvo mokslo žmogus, tai ir bendrauti buvo nelengva – gal todėl apie žmogų, pridėjusį ranką prie epochos įvykių, normalių knygų nėra.

Net ir tarptautiniu mastu jo neįvertino: Vytauto Didžiojo ordiną įteikėme tik mes. Tiesa, dar amerikiečiai davė nevalstybinį Trumano - Reagano medalį. Kiti tarsi kaltino atvėrus kelią Lukašenkai.

Iš tikrųjų, diktatorius pirmojo šalies vadovo iš Baltarusijos neištrėmė.

O pats į užsienį nesiveržė, net ir labai sunkios buities spaudžiamas: vienu metu po pinigų reformos Šuškevičiaus pensija siekė 1,5 dolerio.

Tik nuo 2015-ųjų mokslininkui ir valstybininkui jau mokėjo 250 dolerių. Manau, apie tą žmogų yra ką pasakyti. Gal po to, kai kaimynai taps laisvesni.

Jis to nesulaukė" - rašo V. Kavaliauskas.

Sovietų Sąjungos išnykimo diena. Kaip trys žmonės palaidojo supervalstybę

1991-ųjų gruodžio pradžia buvo bene didžiausias žvaigždžių metas neišvaizdžiam valstybinės reikšmės vasarnamiui Baltarusijos Belovežo girios dalies centre, - rašo pravda.com.ua.

Nuo gruodžio 7 d. kelių valstybių vyriausybinės delegacijos nariai pradėjo pildyti sales ir biurus.

Prieš tai rezidencija Belovežo miške buvo naudojama vadinamojo Varšuvos pakto lyderių susitikimams.

Nenuostabu, kad iki vakarinės SSRS sienos nuo šios vietos tik 8 kilometrai.

Tačiau anksčiau čia rinkdavosi aukšti svečiai svarstyti, kaip Europoje išsaugoti Stalino totalitarinę socialistinę santvarką, o 1991 m. gruodžio pradžioje iškilo kitas klausimas - apie Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos kaip geopolitinės realybės laidotuves.

Atmosfera sausakimšoje rezidencijoje buvo labai įtempta.

Trijų naujai sukurtų valstybių Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos prezidentai susirinko Baltarusijoje kaip nepriklausomų valstybių vadovai.

Tačiau toli Maskvoje, savo kabinete dar šeimininkavo tuometis teisėtas pirmasis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, kuris dar buvo išsaugojęs savo valdžią.

Kilo klausimas, kas bus, jei Michailas Sergejevičius paims ir įsakys kariuomenei suimti ar net pašalinti Belovežo susitikimo dalyvius?

Juk Gorbačiovas sugebėjo Maskvoje įkalinti Kazachstano vadovą Nazarbajevą ir neleisti jam patekti į Belovežo girią.

Kas bus, jei jis nuspręs eiti toliau?

Tokią galimybę aiškiai suprato ir svarstė Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, naujai išrinktas pirmasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, o ypač pirmuosius du subūręs Baltarusijos Aukščiausiosios Rados vadovas Stanislavas Šuškevičius.

Tačiau ar trijų valstybių lyderiai turėjo kitokią alternatyvą, kaip tik pripažinti Sovietų Sąjungos griūtį ir pabandyti rasti kitą integracijos struktūrą, kuri formaliai nepriklausomas respublikas išlaikė bendros politinės ir ekonominės vienybės rėmuose?