Tokio sprendimo priežastis – smarkiai sumažėjęs siunčiamų popierinių laiškų kiekis.
Pasak „PostNord“, nuo 2000 metų jų skaičius sumažėjo daugiau kaip 90 % – nuo 1,4 milijardo iki 110 milijonų 2023 metais.
Kaip nurodė pašto tarnybos vadovas Kimas Pedersenas, šiuo metu vidutinis danas per mėnesį gauna vos vieną laišką.
Daugiau siuntų – mažiau laiškų
Atsižvelgdama į sumažėjusią paklausą, „PostNord“ paskelbė apie 2200 darbo vietų panaikinimą laiškų pristatymo skyriuje. Užuot siūliusi popierinę korespondenciją, įmonė planuoja koncentruotis į siuntinių logistiką – šioje srityje ketinama sukurti apie 700 naujų darbo vietų.
Jau dabar įmonė investuoja į siuntų rūšiavimo automatizavimą, o iš Danijos miestų gatvių šalinama apie 1500 raudonų pašto dėžučių.
Skaitmenizacija – nauja norma
Pagal skaitmenizacijos lygį Danija nusileidžia tik Pietų Korėjai.
BBC pažymi, kad Danijos valdžia dar prieš daugiau nei dešimtmetį įgyvendino „skaitmenizacijos pagal nutylėjimą“ politiką – oficiali valdžios korespondencija piliečiams siunčiama elektroniniu būdu.
Panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos valstybėse bei JAV.
Nors Vokietija ir Šveicarija dar lieka ištikimos popierinei pašto korespondencijai, net ir ten laiškų kiekiai sparčiai mažėja. BBC šaltiniai prognozuoja, kad Danijos pavyzdžiu netrukus paseks ir kitos ES šalys.
Ką reiškia šie pokyčiai gyventojams?
Visgi, laiškų pristatymas Danijoje visiškai nesustos. Numatyta, kad pasitraukus „PostNord“, privačios kurjerių tarnybos „DAO“ perims šią paslaugą, pasiūlydamos nacionalinę pristatymo sistemą.
Tačiau senjorų teises ginanti organizacija „DaneAge“ išreiškė susirūpinimą, kad vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunku prisitaikyti prie pokyčių.
„Dauguma vyresnio amžiaus žmonių gyvena mažuose miesteliuose ar kaimo vietovėse“, – sako Marlene Rishøj Cordes, viena iš vyresniųjų organizacijos patarėjų. – „Kai aplinkui nėra daug pašto dėžučių, jiems taps sunkiau pasiekti pašto paslaugas“.
Šaltinis: mixnews.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą