Pirmoji NATO šalis padidino karines išlaidas iki beveik 5 % BVP

Jis patikslino, kad pačiame biudžete šiems tikslams numatyta 124,3 mlrd. zlotų. Likusi lėšų dalis bus paimta iš Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo. 

Tai rekordinė suma Lenkijai. 2024 m. ji gynybai išleido 3,7 % BVP arba 134 mlrd. zlotų (apie 32,5 mlrd. JAV dolerių). 

Taigi išlaidos padidėjo beveik 40 % per metus.

Lenkija yra pirmoji NATO šalis, kuri praktiškai pasiekė 5 % BVP ribą karinėms reikmėms. 

Antra gali tapti Vokietija. 

Konkrečiai apie pasirengimą tokioms priemonėms gegužės viduryje pareiškė užsienio reikalų ministras Johanas Wadephul. 

Anksčiau 5 % BVP skirti gynybai reikalavo iš sąjungininkų JAV prezidentas Donaldas Trumpas. 

Valstybės departamento vadovas Markas Rubio pabrėžė, kad blokas turi pašalinti visas „silpnąsias grandis“ savo sudėtyje. 

Tuo tarpu aštuonios iš 32 NATO šalių iki šiol nepasiekė net rekomenduojamo 2 % BVP karinių išlaidų lygio. 

O daugiau nei 3 % šiuo metu išleidžia tik penkios aljanso narės: be Lenkijos, tai Estija, JAV, Latvija ir Graikija.

Gegužės pradžioje NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pasiūlė sąjungininkams planą iki 2032 m. bendras gynybos išlaidas padidinti iki 5 % BVP, iš kurių 3,5 % bus skiriama kariniams poreikiams, o dar 1,5 % – kitoms su saugumu susijusioms priemonėms. 

Be to, iniciatyva numato reguliarų ir griežtą šių tikslinių rodiklių įgyvendinimo kontrolės mechanizmą. 

Po to NATO šalys pradėjo rengti susitarimą dėl didžiausio gynybos išlaidų padidinimo nuo Šaltojo karo laikų, pranešė diplomatiniai šaltiniai „Bloomberg“.

Sąjungininkai ketina pasiekti žymią pažangą šiuo klausimu iki aljanso viršūnių susitikimo, kuris vyks Hagoje birželio 24–26 d.

Kovo mėnesį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie planus daugiau nei dvigubai padidinti nacionalinę kariuomenę – iki pusės milijono žmonių – dėl Rusijos grėsmės. 

Jis taip pat sakė, kad veda „rimtas derybas“ dėl Prancūzijos prezidento Emmanueli Makrono pasiūlymo naudoti Prancūzijos branduolinius ginklus Europos sąjungininkų gynybai. 

Be to, Lenkijos valdžia kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą su prašymu leisti jų šalyje dislokuoti amerikietiškas kovines galvutes.

Šaltinis: THE MOSCOW TIMES