Tikimasi, kad jie sustiprins dabartinio šalies vadovo Kassymo Žomarto Tokajevo valdžią po sausio mėnesį vykusių mirtinų neramumų, paskatinusių istorinį valdžios pasikeitimą šioje Vidurinės Azijos šalyje.
Praėjusį sausį didžiulę buvusią sovietinę respubliką apėmė chaosas, kilus protestams dėl didelių gyvenimo išlaidų, per juos žuvo 238 žmonės. Nuo to laiko padėtis Kazachstane stabilizavosi, tačiau įtampa išlieka – ketvirtadienį buvo suimti septyni opozicijos šalininkai, kaltinami mėginimu įvykdyti perversmą.
12 milijonų kazachų kviečiami į balsavimo apylinkes, kurios veiks iki 15 val. GMT laiku, pirmųjų balsavusiųjų apklausų rezultatų tikimasi maždaug 18 valandą. Staigmenų niekas nelaukia, nes K. Ž. Tokajevo pergalė yra savaime suprantama.
Tvirta ranka ir charizmos stoka garsėjantis K. Ž. Tokajevas šiais metais pademonstravo negailestingąją savo asmenybės pusę, kai smurtu nuslopino protestus. Dabar jis tikisi atversti naują lapą politikoje ir sakė per rinkimus siekiantis „naujo žmonių pasitikėjimo mandato“. Jis pažadėjo sukurti „naują Kazachstaną“, nors ekonominiai sunkumai išlieka, kaip ir autoritariniai instinktai. Kritikai vis dar yra nušalinti, 69 metų K. Ž. Tokajevui nėra realios opozicijos, nes visi penki jo varžovai yra beveik nežinomi.
K. Ž. Tokajevas atėjo į valdžią 2019 m., laimėjęs 70 proc. balsų per rinkimus, kurių baigtis buvo iš anksto garantuota, gavus buvusio šalies valdovo Nursultano Nazarbajevo paramą. Kitus dvejus su puse metų jis vaidino lojalaus globėjo vaidmenį. Tačiau tai pasikeitė, kai sausio mėnesį prasidėjo protestai, o K. Ž. Tokajevas įsakė teisėsaugai „šaudyti ir žudyti“ demonstracijų dalyvius. Tada K. Ž. Tokajevas atsiribojo nuo savo buvusio globėjo N. Nazarbajevo, nušalino jo klaną nuo valdžios ir pažadėjo „naują ir teisingą Kazachstaną“. Jis paskelbė reformas, referendumą dėl Konstitucijos ir įvedė vieną septynerių metų prezidento kadenciją.
EPA-ELTA nuotr.
Kazachstano lyderis taip pat stojo prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, nes Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė buvusias sovietines respublikas. Šis puolimas vėl pažadino kazachų susirūpinimą, kad Maskva gali turėti ambicijų dėl šiaurinių šalies regionų, kur gyvena trys milijonai etninių rusų. Atsakydamas į tai, K. Ž. Tokajevas sustiprino savo šalies ryšius ne tik su Kinija, bet ir su Europa. Šiais metais Kazachstane lankėsi Rusijos, Turkijos, Kinijos vadovai, daugelis aukštų Europos pareigūnų ir popiežius Pranciškus.
K. Ž. Tokajevas taip pat tiesiogiai susirėmė su V. Putinu birželį lankydamasis Sankt Peterburge. Jis sakė, kad Maskvos sprendimas pripažinti separatistinius Ukrainos regionus, kuriuos ji vėliau aneksavo, „sukels chaosą“.
Jo pažadai imtis demokratinių ir ekonominių reformų patinka kai kuriems rinkėjams. Tačiau šis „naujasis Kazachstanas“ su skurdžiu politiniu kraštovaizdžiu, silpna opozicijai ir politiniu spaudimu kelia deja-vu jausmą. Nusivylę rinkėjai sako balsuosiantys prieš visus kandidatus.
Likus vos kelioms dienoms iki balsavimo septyni su ištremtu oponentu Mukhtaru Ablyjazovu susiję asmenys buvo areštuoti. Jie kaltinami planavę perversmą. K. Ž. Tokajevas taip pat sakė, kad šlovinti tuos, kurie dalyvavo sausio protestuose, „nepriimtina“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai kritikavo Kazachstano negebėjimą laikytis rinkimų rekomendacijų, įskaitant piliečių „teisę būti renkamiems ir registruojamiems kandidatais“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą