Po Krymo užgrobimo, nepaisant propagandos, rusų, pasirengusių kovoti už tėvynę, skaičius sumažėjo perpus

Ir "pakilimas nuo kelių" per 10 metų po bekraujės Krymo aneksijos nepridėjo jiems noro ginti Rusiją su ginklu rankose. Bent jau tokie yra tarptautinės "Gallup" apklausos rezultatai.

Tik 32 proc. rusų 2023 m. pabaigoje teigiamai atsakė į sociologų klausimą "Ar būtumėte pasirengę kovoti už savo šalį, jei ji įsitrauktų į karą?".

Tuo pat metu 20 proc. teigė, kad nenorėtų to daryti, o 48 proc. atsakė "nežinau".

"Ir tai vyksta šalyje, kurioje nepritarimas karui laikomas kriminaliniu nusikaltimu", - pažymi Gallup.

Tuo tarpu 2014 m. pabaigoje, kilus Krymo euforijos bangai, 59 proc. rusų buvo pasirengę kovoti už savo šalį.

Įdomu tai, kad z-blogeriai nuolat skundžiasi tautiečių nenoru kariauti ir apskritai pastebi karą.

Daugelis rašo emocingus įrašus apie neteisingus žmones, kurie nori gerai gyventi ir visai nenori mirti.

Tai liudija ir nuolatiniai jų skundai dėl sunkumų renkant pinigus "pagalbai frontui".

Kuris, jų pačių žodžiais tariant, "remiasi dviem dalykais: baime ir godumu", bet ne herojišku žmonių noru ginti tėvynę.

Atrodo, kad pastarųjų metų serija realių karinių konfliktų atbaidė kai kuriuos žmones visame pasaulyje nuo kovos, pažymi Gallup.

Tiesa, kritimas nebuvo toks didelis kaip Rusijoje.

"2014 m., kai tapome Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo aneksijos liudininkais, 61 % žmonių visame pasaulyje buvo pasirengę kovoti [už savo šalį], o 27 % laikėsi priešingos nuomonės", - teigiama tyrime.

Dabar tokių atitinkamai 52 proc. ir 33 proc.

Ši tendencija pastebima ne visur. Didžiausią ryžtą rodo gyventojai tų šalių, kurios pačios tapo agresijos aukomis arba buvo įsitraukusios į teritorinius ginčus.

Taigi 96 proc. armėnų (daugiau kaip 100 tūkst. jų buvo priversti palikti Kalnų Karabachą dėl Azerbaidžano karinės operacijos 2023 m.) ir 83 proc. gruzinų (šalis išgyveno Rusijos kariuomenės invaziją 2008 m.) yra pasirengę kovoti už savo tėvynę su ginklu rankose, taip pat 88 proc. azerbaidžaniečių, kurie Kalnų Karabachą laiko savo teritorija, prarastą dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Ukrainoje, kaip ir 2014 m., 62 proc. yra pasirengę kovoti už šalį, o 33 proc. nenorėtų to daryti; neapsisprendusiųjų praktiškai nėra.

Labiausiai pacifistines nuotaikas demonstruoja Europos šalių, kurios po Šaltojo karo pabaigos džiaugėsi "taikos dividendais", gyventojai.

Karui nepasirengę 78 % italų, 62 % austrų, 57 % vokiečių ir 53 % ispanų.

Europos kariniai pareigūnai, kurie pastaraisiais mėnesiais ne kartą sakė, kad Rusija po kelerių metų gali užpulti NATO šalis, netgi pradėjo raginti kovoti su tokiu pasitikėjimu savimi.

Gruodžio mėnesį Bundesvero vadovas generolas majoras Carstenas Breueris pareiškė, kad taikos sfera, prie kurios visuomenė priprato, "nebeegzistuoja".

"Turime priprasti prie minties, kad gali tekti kariauti gynybinį karą", tačiau Vokietija nepasirengusi net ir tam; būtina persiginkluoti, atsižvelgiant į agresyvų Rusijos karinių pajėgų stiprinimą, perspėjo Breueris.

Rytų Europos šalys, prisimenančios sovietų okupaciją, tai supranta geriau.

Vakarų Europos ES šalyse 29 proc. yra pasirengę kariauti už tėvynę, o 59 proc. nėra pasirengę, o Rytų Europos šalyse šis santykis yra 39 proc. ir 38 proc.