„Pasikartojantys kritinės infrastruktūros pažeidimai regione – rimtas signalas. Reaguojant į juos reikalinga veiksmų koordinacija, todėl dėkojame JEF už iniciatyvą ir ją remiame. Mes, JEF šalys, turime išlikti budrios ir gebėti greitai reaguoti į provokacijas, užkirsti joms kelią ir atgrasyti nuo jų ateityje“, – sakė antradienį nuotoliniame JEF gynybos ministrų susitikime dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Pasak KAM, susitikime sutarta aktyvuoti JEF atsako priemonę, pagal kurią jūriniai ir oro pajėgumai bus dislokuoti Šiaurės ir Baltijos šalių regione kaip karinis indėlis į svarbiausios povandeninės infrastruktūros apsaugą.
Ministerijos teigimu, šią priemonę bus pradėta įgyvendinti gruodžio pradžioje.
„Aktyvuojama atsako priemonė yra įrodymas, kad JEF yra patikimas Europos saugumo dalyvis. Bendradarbiaudami per JEF galime sutelkti išteklius, dalytis žvalgybine informacija ir rasti daug sprendimų bendriems regioninio saugumo iššūkiams spręsti“, – sakė Ž. Tomkus.
Viceministras pabrėžė, kad kritinės infrastruktūros saugumas Lietuvoje išlieka svarbiu darbotvarkės klausimu.
JEF yra aukštos parengties kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, o pajėgas sudaro dešimties Šiaurės Europos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai: JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos, nurodoma KAM išplatintame pranešime.
ELTA primena, kad Suomijos Vyriausybė spalio 10 dieną pranešė, kad dujotiekis dvi dienos prieš tai buvo apgadintas spėjamai dėl išorinių priežasčių. Toje pat vietoje buvo pažeistas ir povandeninis duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Estijos.
Suomija ir Estija kartu vykdo tyrimą, tačiau susilaiko nuo spėlionių. Incidentas ir įtarimas dėl galimo Maskvos dalyvavimo sukėlė NATO susirūpinimą. Vėliau suomių tyrėjai pranešė, kad vamzdyno pažeidimo momentu regione plaukiojo Kinijos konteinerinis laivas „Newnew Polar Bear“ su Honkongo vėliava.
Prieš metus, 2022 metų rugsėjį, sprogimai apgadino tris iš keturių Baltijos jūros dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ gijų. Ir dėl šių incidentų tyrimas dar tęsiasi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą