Po Turkijos – Latvija gali tapti antra šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos

Šis sprendimas, priimtas po ilgų debatų, žymi žingsnį link galimos Latvijos išstojimo iš tarptautinės sutarties, skirtos esą kovai su smurtu prieš moteris ir artimoje aplinkoje.

Nors konvencija buvo ratifikuota 2023 m., konservatorių spaudimas pastaruosius mėnesius augo, argumentuojant, kad ji prieštarauja nacionalinėms vertybėms. 

Jei projektas bus priimtas, Latvija taptų antrąja šalimi Europoje po Turkijos, išstojusia iš šio sutarties.

Pagrindinės išstojimo priežastys slypi „genderizmo“ propagavimo gairėse– kritikai teigia, kad konvencija ne tik kovoja su smurtu, bet ir primeta ideologiją apie lyčių lygybę, kuri esą prieštarauja tradicinėms šeimos vertybėms ir religinėms normoms.

Konservatoriai, įskaitant Latvijos pirmąją partiją (LPV), argumentuoja, kad sutartis kelia grėsmę nacionalinei suverenitetui, skatindama „LGBT propagandą“ ir silpnindama šeimos institutą.

Iniciatorius – Seimo Užsienio reikalų komitetas, kuris rugsėjo pabaigoje pritarė pasiūlymui, remiamas opozicijos ir Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS). 

Pagrindinė varomoji jėga – konservatyvi LPV partija, kurios atstovai vadina konvenciją „ideologine agresija“ ir siūlo ją pakeisti nacionaliniais įstatymais.

Komitetas argumentavo, kad išstojimas leis Latvijai išlaikyti suverenitetą, vengiant „priverstinių normų“ iš Strasbūro. Opozicijos balsai užtikrino svarstymo skubos tvarka pritarimą,

Antrasis svarstymas numatytas artimiausiu metu, tikėtina lapkričio pradžioje, o galutinis sprendimas galėtų būti priimtas iki metų pabaigos. 

Jei Seimas patvirtins, išstojimas įsigaliotų po ratifikacijos procedūros, kas užtruktų kelis mėnesius.

Šis žingsnis kelia tarptautinį rezonansą – moterų teisių aktyvistai ir ES institucijos ragina Latviją persigalvoti, įspėdami apie galimą smurto prieš moteris augimą. 

Latvija rizikuoja prarasti paramą iš Briuselio, bet konservatoriai mato tai kaip pergalę prieš „globalizmą“.