Portalas į kitą pasaulį: biologas papasakojo apie giliausią pasaulyje urvą su unikalia ekosistema

Apie tai „Forbes“ skiltyje pasakojo Rutgerso universiteto evoliucijos biologas Skotas Traversas.

Pažymima, kad didžiausias Verevkino urvo gylis yra 2212 metrų. Mokslininkams prireikė dešimtmečių ir beveik 30 ekspedicijų, kad pasiektų visą jo gylį.

Biologas pasidalijo, kad pirmą kartą urvą 1968 m. atrado rusų speleologai. 

Dešimtmečius jis buvo gana mažai tyrinėtas, kol 2000-aisiais Perovo speleo komanda atnaujino ekspedicijas ir atrado tikrąjį urvo gylį.

Traversas pabrėžė, kad nusileidimas į Verevkino urvą yra itin sudėtinga patirtis. 

Tai ištisas vertikalių šachtų, mirtinai pavojingų duobių ir klaustrofobiškų įgriuvų labirintas. Kiekvieną naują atkarpą reikėjo kruopščiai išstudijuoti prieš leidžiantis toliau.

Deja, ne visiems į urvą patekusiems žmonėms pavyko ištrūkti, pridūrė biologas. 

Pavyzdžiui, 2018 m. ir 2021 m. urve buvo rasti rusų narų, kurie nusileido vieni tyrinėti urvo, kūnai. Vienas iš jų žuvo dėl urvą užliejusio potvynio, o kitas mirė dėl hipotermijos.

Be to, 2018 m. rugsėjį Perovos-Speleo urvo speleologų grupė, kurioje buvo ir „National Geographic“ fotografas Robbie Shone'as, vos išsigelbėjo, kai per potvynį urvą užliejo vanduo, priminė biologas.

Urvo gylis nėra vienintelė jo ypatybė. Jame gyvena neįprasti gyvūnai, prisitaikę išgyventi visiškoje tamsoje ir dideliame šaltyje.

Tarp keisčiausių šio urvo gyventojų yra Plutomurus ortobalaganensis - beakių spyruoklinių vabzdžių rūšis, kuri pirmą kartą buvo aptikta protu nesuvokiamame 1980 m gylyje kaimyniniame Kruberos urve. 

Biologas pasakojo, kad šis padaras neturi akių, bet turi ilgas antenas ir išgyvena maitindamasis mikroskopiniais grybais.

Be to, Xiphocaridinella demidovi (urvinė krevetė, kuri išgyvena be saulės šviesos ir augalų, maitindamasi tik vandens išplautomis organinėmis medžiagomis), Duvalius abyssimus (vabalas, praradęs pigmentaciją ir regėjimą, susitelkiantis tik į lytėjimą ir uoslę) ir Heterocaucaseuma deprofundum. (daugialąsčiai, kuriems priklauso visų žinomų sausumos daugialąsčių rūšių rekordas pagal giliausią įsirausimo gylį).

Traversas pridūrė, kad šie gyvūnai gyvena ekosistemoje, kuri beveik visiškai atkirsta nuo paviršiaus. 

Kai kurie mokslininkai mano, kad jų atliktas tyrimas gali padėti išsiaiškinti, kaip gyvybė galėtų egzistuoti Marse arba lediniuose Jupiterio mėnuliuose.

Šaltinis: unian.net